Nuo pat mažens vaikai stebi savo tėvus ir mokosi iš jų, o ypač − iš mamos. Ikimokyklinio amžiaus vaikai kopijuoja tai, ką daro tėvai. Iki šešerių metų tėvai yra patys didžiausi autoritetai ir pavyzdžiai, todėl noras būti tokiems kaip jų tėvai yra natūralus ir suprantamas.
Elgesys, apranga, kalba, įpročiai yra sektini ir kopijuojami. „Aš − stilinga kaip mamytė!“ - galvoja mergaitė, stebėdama savo mamą. Psichologė teigia: „Ir tas panašumas jai kelia džiaugsmą“.
Tėvų vaidmuo ir įtaka
Vaikas visą laiką siekia susilieti su savo tėvais, o paskui atsiskirti. Vaiko atsiskyrimas nuo tėvų vyksta visą laiką. Paauglystės ir jos metu tėvai turi didesnį svorį ir didesnę įtaką. Jie padeda kertinius akmenis, ant kurių laikosi visa kita.
Elgesys šeimoje vaikui yra svarbus pavyzdys. Reikia rodyti vaikui pavyzdį, kaip tėvai elgiasi vienas į kitą, ir į vaiką. Jei tėtis yra pats geriausias, sūnus norės būti toks kaip tėtis, toks pats vyriškas ir toks, koks ir turėtų būti.
Netoleruotina kritika, kuri nėra piktybinė, vaikui yra žalinga. Dėl kritikos vaiko savivertė krenta labai greitai. Įrodymas, kad jis kažko negali, nesugeba, yra prastas ir blogas, verčia vaiką pradėti galvoti, kad nieko negali. Tikrųjų jie patys „padėjo“ vaikui, kad taip atsitiktų.
Tėvai turėtų atliepti vaiko norus, patį save kaip asmenybę. Svarbu, kad vaiką įvertintų mama ir tėtis. Vaikas, prieštaraujantis tėvų nuomonei, stengiasi įtvirtinti savąją.
Svarbu leisti vaikui eiti ta linkme, kuria patys eina ar norėjo eiti. Atstūmimas darys tik blogą įtaką. Ar bus jam leista? O jeigu neleidus?
Motinos ir dukters ryšys
Tokį stiprų ryšį tarp tėvų ir vaikų, kuris atsiveria šeimos konsteliacijose, Helingeris vadina pirmine meile - labai gilia ir naivia. To fakto, kad kažkas buvo kažkieno pagimdytas ir priimtas pakanka. Apibūdindamas šias pasąmonines dalis, kurios mus jungia, Helingeris naudoja žodį „siela“. Mūsų siela siekia išsaugoti ryšį su kitais šeimos nariais.
Dukra, stebėdama mamą, nori tokio paties megztuko, tokios pačios suknelės, šortukų, galų gale − paltuko. Ir jeigu tavo mergaitė nori tokio paties megztuko, tokį sukuri. Jai norisi ja dalintis su kitais, nes taip formuojasi vaiko identitetas ir savivertė.
Ką reiškia būti dukra?
- Auksė Mikalajūnaitė-Osadčenko: Tai jausmas, lydėjęs nuo pat mažumės, kad esu svarbi, kad esu pagrindinis prioritetas.
- Kristina Gudžiūnaitė: Būti dukra - gyvenimo dovana.
- Asmik Grigorian: Turbūt iš tikrųjų tai, ką reiškia būti dukra, supratau, kai pati tapau Mama, ypač tada, kai susilaukiau dukros; nes patirtis auginant sūnų ir dukrytę yra tikrai labai skirtinga.
- Viktorija Miškūnaitė: Kadangi augau be tėčio (tėvai išsiskyrė, kai man buvo dveji), Mama man buvo visas pasaulis. Ji man buvo viskas. Mus siejo ypatingas ryšys.
- Viktorija Kuodytė: Būti dukra iki maždaug aštuoniolikos metų man reiškė visapusiškai tikėti ir pasitikėti savo Mama. Man atrodė, kad Ji visur ir visada teisi.
- Valda Bičkutė: Ši tema - nepaprastai gili ir prasminga. Akivaizdu, kad vienareikšmio atsakymo nėra. Kiek save pamenu, vaikystėje labai jaudindavausi, kad Mamai tik kas neatsitiktų; labai bijodavau dėl Jos.
Ryšys su Mama, mūsų santykis yra didžiausia dovana. Ilgainiui dar labiau Ją pamilau ir ėmiau branginti bei vertinti Jos meilę, pasiaukojimą. Tam tikra prasme motinystė išlaisvina. Kai turi vaiką, labai aiškiai susidėlioja prioritetai.
Auksė Mikalajūnaitė-Osadčenko su mama Rasa ir sūnumi Danieliu
Motinystė
Tapus Mama, viskas apsiverčia aukštyn kojom. Staiga tampi tokia pažeidžiama… Jeigu šiam mažam vaikučiui kas nutinka, tau viskas netenka prasmės. Stengiamės duoti vaikams viską, kai iš tikrųjų jiems reikia meilės, buvimo kartu ir tikrumo.
Motinystė yra didžiausia dovana, kokią galėjai gauti gyvenime. Ko gero, mane motinystė labiausiai moko disciplinos. Kai esi Mama, neturi pasirinkimo: daryti ar nedaryti, yra tik pasirinkimas daryti su meile arba su kančia.
Mama man labiausiai asocijuojasi su žodžiais „meilė“, „šiluma“, „atsakomybė“. Vaikai mane įžemina, jie yra mano Žemė. Būti Mama yra pats nuostabiausias jausmas.
Kaip ryšys, santykis su Mama pasikeitė pačioms tapus Motinomis?
- A. Mikalajūnaitė-Osadčenko: Kasdienybėje man tai dažnai atrodo kaip didžiulė atsakomybė. Reikalauja disciplinos, kruopštaus savo laiko planavimo, sąmoningumo. Pažvelgus iš tam tikros laiko distancijos, tai - dovana, mokytojas.
- K. Gudžiūnaitė: Visa tai ir apie mano Mamą, ir apie mane kartu, viskas susilieja - nedaloma: dukra Mama - Mama dukra. Būti Mama - gyvenimo duotybė.
- A. Grigorian: Man asmeniškai motinystė yra didžiausia dovana, kokią galėjau gauti gyvenime. Ko gero, mane motinystė labiausiai moko disciplinos.
- V. Miškūnaitė: Teatleidžia man feministės, bet tapimas Mama įprasmina visą Moters būtį.
- V. Kuodytė: Pirmosios dukters susilaukiau būdama dvidešimt ketverių. Pati jaučiausi dar vaikas, bet norėjau būti suaugusi, gerai suprantanti, žinanti, kaip būti Mama.
- V. Bičkutė: Tapus Mama, aišku, viskas apsiverčia aukštyn kojom. Labiau sukrečiančios patirties visomis prasmėmis negalėčiau sugalvoti.
Svarbu suprasti, kad tai, kaip tėvai pateiks skyrybas savo vaikui, lems vaiko (ne)patiriamą žalą. Vaikai turi suprasti, jog jie nėra atsakingi už tėvų santykius ir nuolatinis tėvų kartojimas, kad „susipykome per tave“ nepadeda vaikui išvengti kaltės jausmo buvimo. Tuomet vaikas pradeda kaltinti save dėl nepavykusių tėvų santykių.
Daugelyje šeimos konsteliacijų, išpirkimo ritualu tampa susitikimas su dalyviais, atstovaujančiais mirusiuosius. Didžiausią įtampą šeimos sistemoje sukelia motinos mirtis, įvykusi gimdymo metu. Vaikas negali pilnai priimti gyvenimo, nes už jį buvo sumokėta jo motinos gyvybe. Jis nesąmoningai nori sekti paskui ją į mirtį.
Viso šito supratimas prives vaiką prie brandžios ir labiau sąmoningos meilės formos. Pilnoje šeimoje visi jos nariai yra tarpusavyje susiję, nors dažnai jie to nejaučia ir nežino. Šį ryšį ir jį lydinčius persipynimus galima pamatyti šeimos konsteliacijoje.
Kaip saugiai paleisti kontrolę ir leisti vyrui prisiimti atsakomybę.
Jei norite atrišti senus mazgus ir nelaimingus persipynimus, pradžioje turite suprasti, kad jie išaugo iš meilės. Tas, kuris įniršyje nori nutraukti visus ryšius su šeima, sugebės šitą pasiekti tik išoriškai.