Švietimo istorija Gelgaudiškyje siekia gilią praeitį ir atspindi besikeičiančius visuomenės poreikius bei politines aplinkybes. Nuo pirmųjų mokyklų, įsteigtų dvarininkų iniciatyva, iki slaptųjų mokyklėlių ir vėlesnio mokyklų atgimimo, švietimas Gelgaudiškyje patyrė įvairių iššūkių ir transformacijų.
Gelgaudiškio dvaras
Pirmieji Žingsniai: XVII-XVIII Amžiai
Istorikas J. Totoraitis teigia, kad mokykla Gelgaudiškyje įsteigta 1620 m. dvaro savininko Oziemblovskio žmonos Marijos. Joje mokėsi ponų vaikai lenkų kalba. Tačiau mokykla veikė neilgai ir neturėjo didesnės įtakos šios apylinkės žmonių švietimui, nes valstiečių vaikai vis tiek liko be mokslo. O mokyklos globėjai, dvarininko žmonai, išvykus, buvo uždaryta ir mokykla.
Toliau nėra žinių, ar buvo čia mokykla. Tik galima manyti, kad per vėlesnius du šimtmečius vaikai negalėjo nesimokyti.
XIX Amžius: Mokyklų Augimas Ir Iššūkiai
Įgaliotojo Marijampolės apskrities komisaro sudarytas 1819 m. sąrašas mini ir Gelgaudiškio mokyklą tarp tų, kurios veikia sunkiomis sąlygomis: prastose patalpose ir be nuolatinių mokytojų. Iš gubernatorių ataskaitų apie Užnemunės mokyklas ir mokinių skaičių, sužinome, kad 1833 m. buvo parapijinė mokykla ir joje mokėsi 55 mokiniai, iš kurių 49 valstiečių vaikai. 1839 m. mokėsi 54, 1844 m. - 61, 1852 m. - 70 (68 valst. vaikai), 1854 m. - 69, 1857 m. - 33 ir 1860 m. 50 valstiečių vaikų.
Dekanato vizitacijos aktai patvirtina, kad 1859 m. Gelgaudiškyje buvo mokykla, kurioje mokėsi 59 mokiniai. Nėra abejonės, jog tuo laiku vaikai mokėsi lenkiškai. Mokykla buvo mūrinė, joje dirbo Juozas Mickevičius. Aktuose rašoma, kad mokykloje mokėsi katalikai ir nekatalikai. Vienus vaikus mokė tikybos kunigas, o kitus pastorius. Knygoje „ Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a pirmoje pusėje“ 436 psl. pateiktoje statistinėje lentelėje iš gubernatorių ataskaitų apie Užnemunės mokyklas nurodoma, kad parapijinė Gelgaudiškio mokykla įsteigta 1833 metais.
Mažojoje Lietuviškoje Tarybinėje enciklopedijoje nurodoma, kad pradinė mokykla Gelgaudiškyje veikia nuo 1845 metų.
Baronas Keidelis, plėsdamas savo valdas, stengdamasis Gelgaudiškyje naujoviškai tvarkytis, nepasikliovė vien čia gyvenančiais lietuviais valstiečiais. Jis kvietėsi iš Vokietijos sau į dvarą kitus pavaldinius. Apie 1872 - 1874 metus Keidelis Gelgaudiškyje prie jau veikiančios pradinės mokyklos įsteigia klases, kur mokoma tik vokiečių kalba. Jose mokosi dvaro tarnautojų vokiečių vaikai. Mokykla tada buvo įsikūrusi mūriniame pastate (šiuo metu dalis pastato išlikusi, ten įsikūręs konditerijos cechas). Mokykloje dirbo du mokytojai: lietuvis mokė rusų kalba lietuvius, o kitas mokytojas mokė vokiečių kalba vokiečių vaikus. Vokiečių mokykla turėjo lengvatų.
1864 metais uždraudus lietuvišką spaudą, Gelgaudiškio apylinkėse paplito slaptosios mokyklėlės, kuriose vaikus mokė daraktoriai lietuviškai. Deja, apie šį laikotarpį išlikę mažai žinių. Iš gelgaudiškiečių pasakojimų žinome, kad daraktoriai- neretai mažamoksliai, tačiau gerai supratę mokslo reikšmę ir puoselėjantys lietuvybę žmonės, neturėję pastovios darbo vietos, keliavę per sodybas ir valstiečių trobose mokydavę kaimo vaikus.
Daugeliui neturtingųjų ir šitoks mokslas buvo neprieinamas, gimtosios kalbos- skaitymo ir rašto- juos mokė tėvai, motinos, sėdėdamos prie ratelio, vyresnieji broliai, kuriems buvo tekę bent kiek mokytis.
Liudijimai apie slaptąjį mokymąsi:
- Antanina Juškienė, gimusi 1894 m., pasakojo, kad po kaimą vaikščiojo daraktorius, kuris apmokė skaityti, rašyti ir skaičiuoti.
- Elžbieta Šačkuvienė (Bieliauskaitė), gimusi 1900 m., prisiminė, kad tėvai samdė daraktorius, kurie eidavo per kiemus ir mokydavo vaikus lietuviško rašto.
- Kazys Čiauška, gimęs 1901 m., teigė, kad pirmoji jo mokytoja buvo mama, vėliau mokėsi pas kaimo daraktorių.
- Antanina Skamarakienė, gimusi 1902 m., pasakojo, kad skaityti ir rašyti išmokino tėtis iš elementoriaus ir abėcėlės, kuriuos gaudavo iš Vokietijos.
Šie pasakojimai atspindi sudėtingą ir sunkų kelią į mokslą, ypač neturtingiems žmonėms, ir pabrėžia gimtosios kalbos puoselėjimo svarbą.
Daraktorius
XX Amžiaus Pradžia: Atgimimas Ir Nauji Iššūkiai
Tik panaikinus spaudos draudimą, atgijo ir mokykla. ,,Lietuvos žinios“ 1908 m. rašė: ,,Du Gelgaudiškio mokyklos mokytojai, o taip pat Šakių mokyklos mokytojas Vitkauskas neseniai gavo nuo Suvalkų direkcijos viršininko leidimą įrengti prie savo namų vakarinius kursus Gelgaudiškio dvaro analfabetams darbininkams. Gaila, kad toks leidimas atėjo pavėluotai, nes jau prasidėjo darbininkų pavasario darbai“. Bet šis raštas patvirtina, kad tuo metu mokyklą lankė daugiau vaikų, dirbo du mokytojai, ir kad buvo susirūpinta dirbančiųjų mokymu.
Antrajame XX amžiaus dešimtmetyje mokykla išgyveno didelius sunkumus. Nelengva buvo ir pirmaisiais nepriklausomybės metais. Bet daugėjo joje mokinių skaičius. 1930 metais pradžios mokykloje mokėsi 94 mokiniai ir dirbo du mokytojai. Gelgaudiškio pradžios mokykloje dirbo vienas mokytojas su 34 mokiniais. Be to LMGK organizacijos šelpiamos mokyklos dviejuose komplektuose mokėsi 55 mokiniai. Ketvirtame dešimtmetyje mokinių skaičius mažai keitėsi.
Apie 1900 metus baronas Keidelis Gelgaudiškio dvarą su visais „palivarkais“ už 1 milijoną rublių parduoda dvarininkui Komarui. Šis dar labiau išnaudoja valstiečius ir dvaro darbininkus. Ne kartą prieš šį dvarininką buvo sukilę apylinkių valstiečiai ir dvarų darbininkai. Dokumentuose minimi 1905 metų birželio ir spalio - gruodžio mėnesių darbo žmonių streikai. 1905 m. gruodžio mėn. 11 d. Gelgaudiškio valsčiaus valdyboje ir pradinėje mokykloje, prieš tai iškirtę pono mišką, nupjovę telefono laidus, sukilėliai sunaikino knygas ir dokumentus. Taip buvo sudegintas visas vokiškosios mokyklos turtas. Vokiečių mokytojas dingsta netekęs darbo, o lietuvių mokykloje įvedamos lietuvių kalbos pamokos du kartus per savaitę.
Šiame pastate nuo 1920 metų - pradinės mokyklos įkūrimo - iki 1966 metų mokėsi pradinių klasių mokiniai. Čia buvo ir mokinių bendrabutis.
Gelgaudiškio švietimo istorija atspindi Lietuvos visuomenės raidą, tautinio identiteto formavimąsi ir nuolatinį siekį šviesos bei mokslo. Nuo dvarininkų įsteigtų mokyklų iki slaptųjų daraktorių ir atgimusių mokyklų XX amžiuje, Gelgaudiškis išgyveno įvairius etapus, kurie formavo jo kultūrinį ir intelektualinį kraštovaizdį.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1620 | Įsteigta pirmoji mokykla Gelgaudiškyje. |
| 1833 | Įkurta parapijinė mokykla, kurioje mokėsi 55 mokiniai. |
| 1864 | Uždrausta lietuviška spauda, paplito slaptosios mokyklėlės. |
| 1872-1874 | Baronas Keidelis įsteigia vokiečių kalbos klases. |
| 1905 | Sukilėliai sunaikina vokiškosios mokyklos turtą. |
| 1908 | Įkuriami vakariniai kursai dvaro darbininkams. |
| 1930 | Pradžios mokykloje mokosi 94 mokiniai. |