Neteisėtas turto pasisavinimas pagal lizingo sutartį: Gyventojų turto draudimo aspektas

Šiame straipsnyje aptarsime gyventojų turto draudimo specialiąsias sąlygas, kurios taikomos UAB „Viena sąskaita“ klientams. UAB „Viena sąskaita“ ir ADB Gjensidige pasirašė susitarimą prie bendradarbiavimo sutarties, pagal kurį apdraudė būstų savininkus gyventojų turto draudimu. Aptarsime sąvokas, šalių teises ir pareigas, draudimo sąlygas, nedraudžiamus objektus ir įvykius bei informacijos teikimo tvarką.

Pagrindinės sąvokos

Norint geriau suprasti draudimo sąlygas, svarbu išsiaiškinti pagrindines sąvokas:

• Draudikas: ADB Gjensidige.
• Draudėjas: UAB „Viena sąskaita“.
• Apdraustasis: Turto savininkas/naudos gavėjas, t. y. asmuo, apdraudęs savo nuosavybės teise valdomą turtą (būstą/daiktus).
• Naudos gavėjas: Asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką (pvz., bankas, kuriam įkeistas apdraudžiamas turtas, lizingo davėjas, iš kurio/per kurį įsigytas turtas).
• Šeimos nariai: Sutuoktinis ir (arba) nuolatos kartu su Jumis gyvenantys ir bendro ūkio siejami nesusituokę asmenys, Jūsų vaikai (įvaikiai) ir jų sutuoktiniai, vaikaičiai, tėvai (įtėviai), seneliai, broliai, seserys.

Taip pat svarbu žinoti, kas laikoma vertybėmis, būsto nuomos išlaidomis ir papildomomis išlaidomis draudimo vietai sutvarkyti po draudžiamojo įvykio.

Vertybės - tai grynieji pinigai, esantys ne banko sąskaitoje, papuošalai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai (auksas, platina, sidabras ir pan.), brangakmeniai, perlai, taip pat bet kokie dirbiniai, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų, brangakmenių, perlų, pašto ženklai, kolekcijos ir jų dalys, ginklų kolekcijos, monetos, medaliai.

Būsto nuomos išlaidos - tai išlaidos už laikiną gyvenamosios vietos nuomą, daiktų perkraustymą, laikiną išlikusio turto saugojimą, jeigu pastatas, butas dėl draudžiamojo įvykio yra sunaikintas ar prarastas ir/ar netinkamas gyventi.

Papildomos išlaidos draudimo vietai sutvarkyti po draudžiamojo įvykio - tai išlaidos, tiesiogiai susijusios su apdrausto pastato, buto draudžiamojo įvykio padarinių likvidavimu (išlikusių pastato dalių nuvalymas arba nugriovimas, šiukšlių išvežimas, teritorijos sutvarkymas, vandens išsiurbimas, drėgmės ar kvapo panaikinimas, išlaidos specialiems rūbams ar inventoriui, skirtos likviduoti nuostolius).

Šalių teisės ir pareigos

Apdraustojo teisės ir pareigos:

• Įvykus įvykiui, kuris gali būti laikomas draudžiamuoju, apdraustasis privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pranešti apie įvykį draudikui.
• Apdraustasis turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, kuriuos tvarko draudikas, ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisingus ar netikslius duomenis arba pareikšti nesutikimą, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi.
• Kreipdamasis dėl draudimo išmokos į Draudiką, pateikti visų draudžiamąjį įvykį patvirtinančių dokumentų originalus arba jų patvirtintas kopijas ir suteikti visą Draudiko reikalaujamą informaciją, susietą su draudžiamuoju įvykiu.
• Apdraustasis turi teisę įstatymuose numatyta tvarka gauti informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.
• Apdraustasis privalo leisti draudikui susipažinti su visa dokumentacija ir teisinių institucijų turima informacija.

Draudiko teisės:

• Draudikas turi teisę kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl informacijos apie draudžiamus pastatus ar butus gavimo.
• Draudikas turi teisę teikti rekomendacijas apdraustajam nuostolių sumažinimui.
• Draudikas turi teisę savo nuožiūra kartu su Draudėju ar savarankiškai tirti įvykio aplinkybes.
• Jei apdraustasis nevykdo šiose taisyklėse ir draudimo sutartyje nustatytų pareigų, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar apdraustasis savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo.
• Draudikas turi teisę reikalauti papildomos informacijos iš policijos, prokuratūros, teismo, priešgaisrinės tarnybos ir kitų įstaigų.

Svarbu pažymėti, kad bet kokie Draudiko veiksmai, išvardinti taisyklėse, nereiškia, kad Draudikas pripažįsta savo atsakomybę dėl draudžiamojo įvykio arba ją neigia.

Draudimo sąlygos

Draudimo objektas - turtiniai interesai, susiję su apdraustu turtu bei Apdraustojo kaip apdrausto turto savininko (valdytojo) civiline atsakomybe.

Draudžiamas turtas:

• Pastatai (gyvenami namai, kotedžai, sodo namai).
• Butai (gyvenamosios patalpos, poilsio patalpos, apartamentai).
• Namų turtas (kilnojamieji namų apyvokos daiktai).

Draudimo sąlygas, nenustatytas šiose Gyventojų turto draudimo specialiose sąlygose, reglamentuoja Taisyklės. Draudimo apsauga galioja sertifikate nurodytu adresu.

Draudimo paslaugų variantai:

1. I variantas: Nekilnojamo turto (pastato) draudimas.
2. II variantas: Namų turto (daiktų, esančių pastato viduje) draudimas.
3. III variantas: Pastato savininko civilinės atsakomybės draudimas.

Kiekvienas variantas turi savo draudimo būdą, draudžiamuosius įvykius, draudimo sumą ir išskaitas.

Nedraudžiami objektai ir nedraudžiamieji įvykiai

Svarbu žinoti, kokie objektai ir įvykiai nėra draudžiami. Tai apima:

• Vertybes.
• Dviračius, kūdikių ir neįgaliųjų vežimėlius už draudimo vietos ribų.
• Namų turtą už draudimo vietos ribų (lauke, patalpoje, automobilyje).
• Pastatus ir butus, pripažintus avariniais ar skirtais nugriovimui.

Taip pat nedraudžiami pastatai ir butai, kurie pastatyti ar perstatyti savavališkai be tinkamai suderinto projekto bei statybos leidimo, jei tokių reikia pagal LR įstatymus. Bendro naudojimo patalpos, daugiabučių namų rūsiai, požeminės stovėjimo aikštelės, inžineriniai statiniai, inžineriniai tinklai, bet kokia įranga ir įrengimai, skirti ne vien tik apdraudžiamo pastato, buto eksploatacijai ir/ar aptarnavimui, jeigu tai nėra numatyta draudimo sutartyje taip pat nėra draudžiami. Ši išimtis netaikoma dvibučiams pastatams ir kotedžams.

Be to, nedraudžiami visi įvykiai, kurie pagal Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 060 yra nurodyti kaip bendri nedraudžiamieji įvykiai, arba nurodyti kaip nedraudžiamieji įvykiai prie kiekvienos draudžiamos rizikos (įvykio) atskirai.

Informacijos teikimo tvarka

Bet koks pranešimas, kurį Draudikas, Draudėjas ar Apdraustasis privalo perduoti vienas kitam, turi būti pateikimas raštu. Tarpininkai nėra įgalioti šiuos pranešimus priimti.

Pranešimai Draudikui, Draudėjui ar Apdraustajam siunčiami raštu faksimiliniu ryšiu arba paštu arba naudojantis kurjerio paslaugomis. Pranešimas, išsiųstas elektroniniu laišku elektroninio pašto adresu, nurodytu sertifikate, arba laišku adresu, laikomas tinkamai įteiktu.

tags: #byla #neteisetas #turto #pasisavinimas #lizingo #sutartis