Ar kartais jaučiatės taip, tarsi gyventumėte mechaniškai atlikdami veiksmus? Ar dažnai elgiatės taip, tarsi viskas būtų gerai, nors iš tiesų jaučiatės vieniši ir atkirsti nuo gyvenimo? Net jei gyvenate gerai, gal jaučiate, kad kažko trūksta, kad būtumėte laimingi? Svarbu jautriai pastebėti tiek žodinius, tiek nežodinius paciento signalus, kad būtų galima nustatyti „karštąsias kognicijas“ - svarbias automatines mintis ir vaizdinius, kurie kyla tiesiogiai terapinės sesijos metu ir sukelia nuotaikos pokytį.
Daugelyje savipagalbos knygų kalbama apie tai, kas jums nutiko vaikystėje, o knygoje „Iš emocinės tuštumos“ dr. J. Webb, kurią lietuvių kalba 2023 m. išleido „Tapati “ leidykla, nagrinėja dalykus, kurių galbūt nepatyrėte. Tai, kas liko nepasakyta, ko negalite prisiminti iš vaikystės, gali turėti rimtų pasekmių, kurios gali daryti jums įtaką iki pat šios dienos.
Emocijų Svarba
Emocijos mūsų visuomenėje deramai neįvertinamos. Dažnai į jas žiūrima kaip į trikdžius. Neretai emocijoms apibūdinti vartojami tokie žodžiai kaip „sentimentalumas“, „seilėjimasis“ ar „verksmingumas“. Emocijos dažnai laikomos vaikiškomis, nevyriškomis ar būdingomis silpniems žmonėms. Jos vertinamos kaip intelekto priešingybė. Esame linkę manyti, kad protingi žmonės nėra emocionalūs, o emocionalūs žmonės nėra protingi.
Tikrovėje protingiausi žmonės yra tie, kurie pasitelkia savo emocijas tam, kad šios padėtų mąstyti, ir kurie naudoja savo mintis tam, kad valdytų emocijas. Svarbiausia emocijas naudoti tinkamai ir harmoningai. Daugelis vertingiausių mokslinių atradimų buvo padaryti dėl to, kad tam tikras mokslininkas aistringai domėjosi konkrečia sritimi. Pavyzdžiui, mokslininko entuziazmą gali skatinti sielvartas arba noras rasti būdą, kaip padėti sergančiam artimajam.
Neuromokslininkai nuodugniai ištyrė evoliucinę žmogaus smegenų raidą. Žmonių gebėjimas jausti emocijas išsivystė milijonus metų anksčiau nei gebėjimas mąstyti. Žmogaus emocijos atsiranda limbinėje sistemoje, esančioje giliai po smegenų žieve - ta smegenų dalimi, kurioje kyla mintys. Taip išeina, kad mūsų jausmai yra svarbesnė savasties dalis nei mintys. Jie yra fiziologinė žmogaus kūno dalis, visai kaip nagai ar keliai.
Emocijų neįmanoma ištrinti ir atsižadėti, lygiai kaip negalima sunaikinti ir nepaisyti alkio ar troškulio, alkūnių ar ausų spenelių. Kartais, ypač emociškai apleistiems žmonėms, jos atrodo kaip našta. Argi nebūtų geriau, jei nereikėtų liūdėti dėl konflikto su draugu, pykti dėl to, kad kas nors užlindo prieš mus kelyje, ar nerimauti prieš pokalbį dėl darbo? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mums būtų lengviau, jei nereikėtų viso to jausti.
Tačiau, mano įsitikinimu, jei neturėtume emocijų, gyvenimas nebūtų geresnis. Tiesą sakant, be jų iš viso nebūtų galima gyventi. Emocijos būtinos išgyvenimui. Jos nurodo, kada mums gresia pavojus, kada reikia bėgti, kada kovoti ir už ką verta kovoti. Emocijos yra būdas, per kurį kūnas bendrauja su mumis ir skatina mus daryti tam tikrus veiksmus. Baimės skatina bėgti. Pyktis verčia kovoti. Supratote, ką norėjau pasakyti. Visos emocijos turi paskirtį. Jos yra neįtikėtinai naudingos priemonės, padedančios mums prisitaikyti, išgyventi ir klestėti.
Vis dėlto emocijos ne tik skatina mus ką nors daryti. Jos taip pat padeda kurti savitarpio santykius, suteikiančius gyvenimui gylio ir spalvų, dėl kurių jis tampa vertingas. Manau, kad būtent minėtas gylis ir spalvos yra geriausias atsakymas į klausimą, kokia yra gyvenimo prasmė.
Kaip Atpažinti ir Išreikšti Savo Jausmus
Viena iš didesnių Kalo problemų buvo ta, kad jis visiškai nenutuokė apie savo paties emocijų egzistavimą. Tai tam tikru mastu (nors ne visada taip žymiai) tai būdinga visiems emociškai apleistiems žmonėms. Galbūt prisimenate, kad Kalo neišreikšti, užspausti jausmai kunkuliuodavo jo viduje ir prasiverždavo tik pykčio ir susierzinimo pavidalu. Dėl emocijų nustūmimo į antrą planą ar ignoravimo gali nutikti daug įdomių dalykų.
Pirmasis žingsnis, kurį reikėtų padaryti norint užkirsti kelią (arba sukliudyti) bet kuriam iš minėtų dalykų, yra išmokti atpažinti savo jausmus ir išreikšti juos žodžiais. Atrodo, kad pasakyti „man liūdna“, „esu nusivylęs“ arba „tu mane įskaudinai, kai taip pasielgei“, yra kažkas kone stebuklingo. Kai atpažįstate ir įvardijate jausmus sau pačiam ar kitam asmeniui, jūs perimate vairą ir nuspaudžiate akceleratorių. Paimate kažką iš savo vidaus ir perkeliate į išorę. Nežinomą darote žinomu. Prisiimate atsakomybę. Ir kiek galėdami išnaudojate vertingus išteklius - savo emocijas, savo gyvenimo degalus.
Emociškai apleisti žmonės buvo išmokyti stengtis ištrinti, paneigti, nustumti į antrą planą, o kai kuriais atvejais net gėdytis šios neįkainojamos integruotos grįžtamojo ryšio sistemos. Kadangi tokie žmonės nesiklauso savo emocijų, jie atsiduria nepalankesėje padėtyje nei kiti. Atstumdami šį gyvybiškai svarbų informacijos šaltinį, tampate pažeidžiami ir, tikėtina, mažiau produktyvūs.
Kaip ugdyti emocinį intelektą? Valdorfo mokyklos patirtis
Vaikų Emocinio Intelekto Ugdymas
Puikūs bendravimo įgūdžiai yra socialinių - emocinių kompetencijų pagrindas. Todėl labai svarbu kalbėti su vaikais apie jausmus ir emocijas, mokyti jas pažinti ir įvardinti. Dauguma ikimokyklinio amžiaus vaikų gali atpažinti ir įvardinti keturias pagrindines emocijas: džiaugsmą, liūdesį, pyktį ir baimę. Emocinis intelektas - tai savivoka, savireguliacija ir empatija - lemia sėkmingos asmenybės formavimąsi, todėl šių savybių ugdymas svarbus jau ikimokykliname amžiuje.
Viena didžiausių dovanų, kurią galime duoti vaikams - padėti jiems susiformuoti pozityvų savęs matymą ir aukštą savivertę. Tam, kad susiformuotų sveika vaikų savivertė, svarbu juos išmokyti, kad tam, jog būtų gerais, nereikia kažko padaryti - jie savaime jau yra geri, tokie, kokie yra ir, tam, kad su jais viskas būtų tvarkoje, jie neprivalo atlikti tam tikros rolės ir atitikti įsivaizdavimo lūkesčio, kurio iš jų tikimasi. Jei kažkas nepavyko, ar vaikų elgesys yra netinkamas, mes galime būti nepatenkinti ir kritikuoti jų elgesį, todėl kritikuodami elgesį, peikdami nepavykusį darbą, nepeikime jų pačių.
Kad vaikas būtų savimi ir gerai savimi jaustųsi, pirmiausia reikia jam padėti save pažinti, atskleisti savo savybes ir turėti savo paties nusipieštą matymą savo galvoje. Štai keletas patarimų:
- Leiskime vaikui išgyventi emocijas, kokios jos bebūtų.
- Mokykime vaiką įvardinti savo emocijas ir skatinkime kalbėti apie jausmus patys nevengdami kalbėti apie savuosius.
- Padėkime suprasti, kito žmogaus jausmus, mokykime atpažinti juos ir tinkamai reaguoti.
- Mokykime vaiką nusiraminti.
- Atpažinkime, kas motyvuoja vaiką maksimaliai susitelkti siekiant tikslo ir skatinkime tai, pagirkime vaiką už pastangas: ,,Man patinka, kad pasakei, kad padarysi… ir padarei.
Tarptautinės programos „Zipio draugai“ tikslas - padėti 5-7 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, padėti vaikams išmokti lengviau įveikti kasdieninius sunkumus (atstūmimą, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius). Viena iš pagrindinių „Zipio draugų“ principų - vaikas turi išmokti pats rasti tinkamus sprendimus. Specialistų nuomone, programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė kitų prevencinių programų tarpe.
Kaip Skaityti Kitų Žmonių Mintis
Ar kada nors pagalvojote, kad galima išmokti skaityti kitų žmonių mintis vos per 10 minučių? Svarbiausia nenusiteikti, kad tai neva yra neįmanoma. Iš tikrųjų ir draugai, ir šeimos nariai, ir net nepažįstamieji, su kuriais tenka prasilenkti gatvėje, gali būti lyg atverstos knygos. Įvaldžius minčių skaitymo galias galima labai greitai sužinoti, apie ką dominantys žmonės galvoja ir ką jie jaučia. Be abejo, tam reikia praktikos! Iš pradžių 10 minučių gali ir nepakakti.
Pirmiausiai reikia išvalyti protą nuo visų minčių ir nerimo, bei atverti savo širdį ir protą aplink esantiems žmonėms ir galimybėms. Šiuo metu reikėtų pasistengti apie nieką negalvoti ir tuo pačiu metu viską pajausti kiekviena savo kūno ląstele. Po to reikia išmokti matyti ne tik tai, kas akivaizdu, bet ir tai, kas yra nematoma, paslėpta nuo kitų akių. Pavyzdžiui, galima pradėti nuo labai atidaus įsižiūrėjimo į dominantį asmenį, sukoncentruoti visą savo dėmesį į jį. Tada reikia pradėti žiūrėti į viską, kas nebėra tam žmogui būdinga, atkreipti dėmesį, kas tarsi verčia jį jaustis nepatogiai, tarsi ne savo rogėse: atkreipti dėmesį į kėdę, kurioje jis sėdi arba į orą aplink jį.
Žiūrėti tiesiai į akis savo tiriamajam objektui 10 - 15 sekundžių ir tada greitai nusukti akis. Galiausiai reikėtų inicijuoti pokalbį su šiuo dominančiu asmeniu, kurio mintis ketinama perskaityti. Kai jūs pradėsite kalbėti, jūsų protą tiesiogine tų žodžių prasme užplūs jo mintys, jausmai, norai ir planai. Šiuo metu labiausiai reikėtų pasitikėti savo instinktais ir intuicija. Nereikėtų bandyti neigti minčių, kurios ateina į galvą. Veikite iš karto arba išsaugoti tą gautą informaciją apie kitos asmens slapčiausias mintis atmintyje, kada galėsite ją panaudoti.
Kai kuriems žmonėms išlaisvinti savo prigimtinį gebėjimą skaityti kitų žmonių mintis, gali padėti jogos užsiėmimai. Joga moko sukoncentruoti dėmesį ir energiją, lavina lankstumą ir padeda tapti sąmoningesniems: labiau atkreipti dėmesį žmogaus naudojamą kūno kalbą bei veido išraiškas.
Kūrybiškumo Svarba
Ar žinote, kaip svarbu vaikui suteikti galimybę išreikšti save? Kūrybiškumas - tai ne tik piešimas ar muzika. Tai - raktas į vaiko vidinį pasaulį, jo emocijas ir gebėjimą bendrauti. Bet kaip išsirinkti tinkamą vaikų kūrybiškumo studiją? Ką verta žinoti ir į ką atkreipti dėmesį?
Kūrybiškumas - tai ne tik menas. Tai gebėjimas mąstyti kitaip, spręsti problemas ir drąsiai reikšti savo mintis. Vaikų kūrybiškumo studijos suteikia vaikams saugią erdvę, kur jie gali:
- Išbandyti naujus dalykus be baimės suklysti.
- Mokytis bendradarbiauti su kitais.
- Ugdyti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
- Plėsti žodyną ir gerinti skaitymo įgūdžius.
Ar jūsų vaikas mėgsta kurti istorijas, piešti ar vaidinti? Ar norite, kad jis augtų laimingas ir drąsus? Tada kūrybiškumo studijos - puikus pasirinkimas.
Geros vaikų kūrybiškumo studijos pasižymi:
- Įvairiapusiškumu - siūlo ne tik piešimą, bet ir teatrą, muziką, rašymą.
- Profesionalumu - mokytojai turi patirties ir myli savo darbą.
- Draugiška atmosfera - vaikai jaučiasi saugūs ir laukiami.
- Individualiu požiūriu - kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl mokymas pritaikomas pagal jo poreikius.
Svarbu, kad programa būtų lanksti ir pritaikyta skirtingo amžiaus vaikams. Ar jūsų vaikas dar tik pradeda pažinti kūrybą? Ar jis jau turi mėgstamą sritį? Pasidomėkite, ar studija siūlo skirtingus lygius ir galimybes.
Bendravimo Lygmenys
Paprastai, bendravimas - tai gebėjimas reikšti savo mintis ir pagarba pašnekovui.
Manipuliacijos bendravimu gali slėptis bet kuris kitas bendravimo lygis. Taip pat galima pažinti iš nenatūralios, dirbtinos situacijos, klastos ir troškimo gauti naudos. Dėmesingas jūsų asmeniniam požiūriui, mintims, skoniui. Yra jus jungiantis tikslas, todėl tai nėra manipuliacija. Toks bendravimas leidžia išvengti primityvių kontaktų.
Pavyzdžiui, moteris nori atnaujinti savo garderobą. Tačiau ji bando paveikti vyrą taip, kad jis pats patikėtų, kad to reikia. Manipuliuoti galima įvairiomis formomis - meilikavimo ir grasinimų.
Psichoterapijos Nauda
Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė sveikata. Emociškai galime jaustis taip pat blogai, kaip ir fiziškai. Galime jausti, kad kažkas su mumis negerai, bet negalime to nustatyti. Psichoterapeutas gali padėti suvokti, įvardyti ir susidoroti su savo emocijomis. Iš tikrųjų psichoterapija gali būti daugiau nei tik mūsų problemų sprendimas; ji taip pat gali padėti mums augti tarpasmeniškai. Psichoterapija yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori maksimaliai išnaudoti savo potencialą.
Žmonės, turintys psichologinių sutrikimų, neretai linkę neadekvačiai suvokti neutralias arba netgi palankias jiems situacijas. Tokiai atvejais automatinės mintys būna iškreiptos ir labai subjektyvios. Terapijos esmė - surasti, identifikuoti šias mąstymo klaidas ir jas įvertinti bei koreguoti.
Svarbu jautriai pastebėti tiek žodinius, tiek nežodinius paciento signalus, kad būtų galima nustatyti „karštąsias kognicijas“ - svarbias automatines mintis ir vaizdinius, kurie kyla tiesiogiai terapinės sesijos metu ir sukelia nuotaikos pokytį. Šios „karštosios kognicijos“ gali būti susijusios su pačiu pacientu („Aš esu nieko vertas“), terapeutu („Jis manęs nesupranta“) arba aptariama tema („Aš čia atėjau gydytis, o ne atlikti namų darbus“). „Karštosios kognicijos“ gali sumenkinti paciento motyvaciją arba jo savigarbą. Jos gali trukdyti pacientui susikaupti sesijos metu ir užmegzti terapinius santykius.