Būsto Kainų Tendencijos Lietuvoje: Apžvalga ir Prognozės

Lietuvos gyvenamojo NT kainų pokyčius bei tendencijas kas mėnesį analizuoja nuomos su galimybe vėliau būstą išsipirkti paslaugas teikiančios kompanijos „Numai“ analitikai. Pastarąjį penkmetį, nepaisant visų iššūkių - pandemijos, karo Ukrainoje, ar į rekordines aukštumas pakilusių palūkanų normų - būsto rinka išvengė kainų nuosmukio. Negana to, dabar į rinką ir vėl pamažu grįžta klestėjimas. Šalia to, stebime ir vėl sparčiau augančias būsto kainas.

Palūkanų normoms ir toliau pamažu krentant, gyventojai vis aktyviau ieško nuosavo būsto. Panašu, kad pirkėjai, kurį laiką atidėlioję būsto pirkimą, šiuo metu skuba išsirinkti sau labiausiai tinkančius namus.

Būsto kainų pokyčiai Lietuvoje. Šaltinis: vz.lt

Vilnius: Naujos Aukštumos

Vilniaus antrinės būsto rinkos kainos toliau kyla - vien per rugsėjį jos išaugo beveik 4 %, o vidutinė kvadratinio metro kaina viršijo 3000 eurų ribą. Vilniuje peržengta 3000 €/kv. m riba: sostinės būsto kainos pasiekė naują aukštumą. Šis augimas stebimas jau kelis mėnesius iš eilės, todėl galima teigti, kad kalbame ne apie išimtį, o apie aiškiai susiformavusią tendenciją.

Remiantis Registrų centro duomenimis, rugsėjo mėnesį fiksuotas itin didelis pirkėjų aktyvumas - sudaryta 1018 butų įsigijimo sandorių. Šis skaičius viršijo net ir rekordinius 2021-ųjų rugsėjo rodiklius, kai būsto paklausa buvo pasiekusi aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.

Vidutinė 50 kv. m buto kaina sostinėje šiuo metu siekia apie 150 000 eurų, kai prieš metus toks pats būstas kainavo 133 000 eurų - tai 13 % arba maždaug 17 tūkst. eurų skirtumas.

Nors nuomos kainos kol kas išlieka gana stabilios, vidutinė dviejų kambarių buto nuoma Vilniuje šiuo metu siekia apie 600 eurų per mėnesį. Atsižvelgiant į sparčiai augančias pardavimo kainas, artimiausiais mėnesiais tikėtinas ir nuomos rinkos suaktyvėjimas.

Kaunas: Kainos Veja Sostinę

Kauno antrinės būsto rinkos kainos šiemet auga sparčiai - vidutinė kvadratinio metro kaina yra apie 2320 eurų. Tai reikšmingas, maždaug 20 % siekiantis metinis augimas. Nors skelbimuose kainų lygis kyla greičiau nei realiuose sandoriuose, bendra kryptis išlieka aiški - tiek kainos, tiek pirkėjų aktyvumas nuosekliai didėja.

Vidutinė 50 kv. m buto kaina šiandien siekia apie 116 000 eurų, arba 15 000 eurų daugiau nei prieš metus. Nors vidutinė buto kaina Vilniuje vis dar apie 30 % didesnė nei Kaune, šis skirtumas per pastaruosius metus reikšmingai sumažėjo. Tuo pat metu nuomos kainos sostinėje tėra maždaug penktadaliu aukštesnės, todėl Kaune būsto nuomos pajamingumas išlieka didesnis, tačiau įperkamumas - mažesnis.

Klaipėda: Augimas Nestovi Vietoje

Klaipėdos būsto rinkoje šiemet toliau fiksuojamas kainų augimas. Rugsėjį vidutinė buto kaina uostamiestyje pasiekė apie 2000 eurų už kvadratinį metrą. Vidutinė 50 kv. m būsto kaina siekia apie 100 000 eurų - tai maždaug 11 000 eurų daugiau nei prieš metus. Nors atskirais mėnesiais kainų pokyčiai svyruoja, bendras trendas aiškus - kainos kyla.

Klaipėdos nuomos rinką labiau nei palūkanų normos ar pardavimo kainos veikia sezoniškumas ir turizmo srautai. Šiuo metu vidutinė dviejų kambarių buto nuoma siekia apie 500 eurų per mėnesį, tačiau didėjant aktyvumui tiek ilgalaikėje, tiek trumpalaikėje nuomoje, žiemą galima tikėtis nuosaikaus kainų augimo.

Pirminė Rinka: Rekordinės Kainos ir Auganti Pasiūla

Naujos statybos būsto kainos išlieka aukštos - Vilniuje vidutinė naujos statybos buto kaina šiuo metu siekia apie 3648 eurus už kvadratinį metrą, o pasiūlos kaina - apie 3830 eurų. Tai beveik 30 % daugiau nei antrinėje rinkoje, kur pilnai įrengtas butas kainuoja vidutiniškai apie 3000 eurų už kvadratinį metrą. Tokį skirtumą lemia ne tik aukštesnė statybų savikaina, bet ir pirkėjų prioritetai - didesnis dėmesys energiniam efektyvumui, vietai bei naujesnei infrastruktūrai.

Rinkoje šiuo metu siūloma daugiau nei 4350 naujos statybos būstų, o vien per rugsėjį skelbimų portalus papildė dar 646 naujai pristatyti butai. Didėjanti pasiūla rodo, kad vystytojai aktyviai reaguoja į paklausą, o konkurencija tarp projektų intensyvėja. Vien Vilniuje rugsėjį parduota 516 naujų butų - 52 % daugiau nei prieš metus. Sandorių skaičiaus augimas rodo, kad pirkėjai aktyviau priima sprendimus, nepaisant išaugusių kainų.

Kas Lemė Tokias Kainų Tendencijas?

Daugiausiai tam įtakos turėjo stipri darbo rinka - žemas nedarbo lygis ir sparčiai augantys atlyginimai, tačiau buvo ir kitų svarbių priežasčių.

Kodėl Būsto Kainos ir Toliau Kyla?

Būsto rinkos variklis yra pirkėjai - svarbios jų pajamos, užimtumas ir lūkesčiai. Pastaraisiais metais Lietuvoje nedarbo lygis šiek tiek pakilo tik dėl iki arti rekordinių aukštumų esančio užimtumo. Prie to prisidėjo ne tik į šalį atvykę užsienio piliečiai, bet ir į šalį grįžę lietuviai.

Visgi, kitas itin svarbus dėmuo yra augančios pajamos - vidutinis darbo užmokesčio augimas siekia kiek daugiau nei 10 proc. Itin svarbia grupe čia išlieka jauni gyventojai, kurie ieško savo pirmojo būsto. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, apie ketvirtadalis visų 30-39 amžiaus gyventojų šalyje uždirba daugiau nei 3 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Ir tai išlieka didžiausias pajamas gaunanti gyventojų grupė šalyje. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, į šią amžiaus grupę patenkantys asmenys dažniausia turi ir didžiausias būsto paskolas, kurios vidutiniškai siekia beveik 100 tūkst. eurų.

Negana to, demografinės tendencijos išlieka teigiamos. Visuose didžiuosiuose šalies miestuose gyventojų skaičius didėja pastaruosius 6 metus iš eilės - daugiausiai dėl išorinės imigracijos, bet taip pat ir dėl migracijos šalies viduje. Ir nors grynoji migracija, ateityje, tikėtina, sumažės, vis dar išliks teigiama.

Panašu, kad yra ir kultūrinis bei socialinis elementas. Kaip rodo ir vidiniai banko duomenys, Lietuva pirmauja pagal jauniems asmenims suteiktas būsto paskolas Baltijos šalyse. Iš vienos pusės, jaunų gyventojų finansinės galimybės leidžia įsigyti nuosavą būstą, iš kitos pusės, tikėtina, egzistuoja ir socialinis bei kultūrinis spaudimas - gyventojai nuosavą būstą dažniausiai įvardija kaip pagrindinį vidurinės klasės atributą. Lietuvoje, Eurostat duomenimis, būstą nuomoja vos 11 proc. gyventojų. Palyginimui, Estijoje tokių gyventojų yra 21 proc., Latvijoje - 16 proc., o vidutiniškai ES kas trečias gyventojas gyvena nuomojamame būste.

Kiti ekonominiai rodikliai taip pat išlieka itin džiuginantys - sparčiai auga ir pramonės, ir mažmeninės prekybos apimtys, o daugelis nekilnojamojo turto vystytojų neturi finansinių problemų, dėl kurių skubėtų likviduoti turtą už mažesnę kainą.

Galiausiai, reikia nepamiršti ir augančių statybų sąnaudų statytojų pusėje - atlyginimai, griežtėjantys reikalavimai energetiniam efektyvumui, priedangų bei gerbūvio įrengimas taip pat kelia naujo būsto kainas.

Būsto kainų pokyčiai Lietuvoje. Šaltinis: lb.lt

Ar NT Mokestis Gali Prisidėti Prie Kainų Augimo?

Kol kas nėra aišku, kaip keisis NT mokestis po mokesčių pakeitimų, bet net jeigu ir mokestis išliktų toks pat, kitais metais jį mokės gerokai daugiau gyventojų.

Registrų centras šiais metais atliks visos Lietuvos nekilnojamojo turto masinį vertinimą ir perskaičiuos vidutines rinkos vertes, nuo kurių yra skaičiuojami NT mokesčiai. Šiuo metu mokestį moka tie gyventojai, kurių NT turto vertė siekia daugiau nei 150 tūkst. eurų. Visgi, paskutinį kartą mokestinės vertės buvo nustatytos dar 2020 metais - o nuo to laiko būsto kainos išaugo apie 80 proc. Taigi, didelė dalis būstų miestuose jau pateks į šią kategoriją.

Iš vienos pusės, platesnis NT mokestis gali prisidėti prie kainų augimo, ypatingai nuomos. Iš kitos pusės, tai gali atlaisvinti šiuo metu mažai naudojamus būstus. Skaičiuojama, kad tokių būstų Vilniuje gali būti iki dešimtadalio, taigi, pasiūla išaugtų. Negana to, investicinio būsto pirkėjai taip pat turės dar kartą gerai įsivertinti ar nuomos grąža juos tenkina.

Ko Laukta Ateityje?

Teigiamos demografinės tendencijos, krentančios palūkanos ir dviženkliu tempu augantys atlyginimai - priežasčių spartesniam būsto kainų kilimui toli ieškoti nereikia. Tad gyventojai, laukę pigesnių būstų, neturėtų nustebti, jei didžiausia turto klasė Lietuvoje ir toliau augs.

Nepaisant to, vis dar aukštas neparduotų butų skaičius bei žema nuomos grąža taip pat rodo, kad nėra struktūrinio būsto trūkumo, o tai turėtų slopinti būsto kainų augimą ateityje. Kitaip sakant, būsto kainos kyla, ir kils toliau, bet stiprėjant paklausai bus išvengta didelių būsto kainų šuolių.

tags: #butu #kainu #tendencijos