Žemė yra savitas aplinkos elementas, laikomas vienu svarbiausių išteklių ir nacionalinis turtas. Ji svarbi ne tik kiekybe, bet ir derlinguoju sluoksniu, kuris naudojamas kaip pagrindinė gamybos priemonė. Atidžiau pagalvojus, bet kokia žmogaus veikla yra susijusi su žeme ir jos naudojimu.
Teisine prasme, žemė pirmiausia suprantama kaip suverenios valstybės teritorija, taip pat kaip nuosavybės ir naudojimo teisės objektas. Teisės normose žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, kurios socialinė funkcija - tarnauti visos tautos interesams. Valstybė, teisės normomis tvarkydama žemės santykius, siekia detaliai apibrėžti žemės, kaip pagrindinio nacionalinio turto, teisinį režimą, reguliuoti disponavimo žeme tvarką, garantuoti racionalų žemės naudojimą ir apsaugą.
Šiuos žemės santykius, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos Civiliame kodekse ir kituose įstatymuose. Vienas svarbiausių laikytinas Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas, reglamentuojantis žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje. Jame numatyta, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą tausojant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.

Šis nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygos, Žemės reformos įstatymas ir kiti teisės aktai. Nuosavybės teisė yra viena svarbiausių daiktinių teisių, kurios reglamentavimui skirta Civilinio kodekso 4 knyga. Nuosavybės teisės reglamentavimas yra aktualus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. CK 1.2 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu - teismas, jeigu toks apribojimas būtinas viešajai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmens turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti.
Šios idėjos, pastebimos teisės aktų taikymo problemos. Darbo tikslas - atskleisti žemės nuosavybės teisės įgijimo pagrindus, aptarti disponavimą žeme bei išnagrinėti žemės nuosavybės teisės gynimo būdus. Šios ir valstybinės žemės nuosavybės įgijimo pagrindus, savivaldybių teisę nuosavybe turėti žemės sklypus, aptarti bendrosios nuosavybės teisės ypatumus, taip pat išnagrinėti, kaip pasireiškia žemės savininkų disponavimo teisė, kokie reikalavimai keliami sudarant žemės sandorius, išsamiau analizuojama valstybinės žemės disponavimo teisė. Be to, keliamas uždavinys išnagrinėti žemės nuosavybės teisės gynimo būdus, t.y. vindikacinį ir negatorinį ieškinį, reikalavimą atlyginti žalą.
Hipotezė - žemės nuosavybės teisė yra specifinė daiktinė teisė, turinti savitą reglamentavimą ir jos gynimo būdus. Tyrimas atliekamas panaudojant istorinį, lyginamąjį, loginį ir sisteminės analizės metodus. Darbe analizuojama Kasacinio teismo ir Lietuvos Vyriausiojo Administracinio teismo praktika, ja remiantis analizuojamos įstatymų taikymo teismų darbe problemos. Pati magistrinio darbo tema lėmė tai, kad darbą sudaro įžanga, trijų dalių dėstomoji dalis, išvados, o darbo pabaigoje pateiktas literatūros, panaudotos šio darbo rašymui, sąrašas.
Iš pradžių pačios nuosavybės sampratos įvairiais laikotarpiais kito. Iš pradžių žmonijai vertingesni buvo gyvuliai, drabužiai, įrankiai, ginklai. Vėliau nuosavybe tapo pavergti žmonės, jų gyvenamieji būstai. Žemės nuosavybė atsirado labai palengva, jau nemažą laikotarpį žmonijai pragyvenus. Kol žmonės vertėsi medžiokle, žvejyba, gyvulininkyste, žemės nuosavybės dar nebuvo. Tuo metu tautos daug keliavo ir vienoje vietoje ilgai neužsibūdavo. Kai žmonės išmoko dirbti žemę, tapo sėslesni. Tada ir atsirado poreikis savintis dirbamą žemę, o kartu ir iš jos gaunamus vaisius. Šalia atsirado ir individuali nuosavybė. Ją stengtasi išlaikyti. Mirus senajam šeimininkui, žemė ir kitas turtas perduodamas vyriausiajam šeimos nariui, kuris turėjo rūpintis visos šeimos išlaikymu. Taip atsirado žemės nuosavybės įgijimas paveldint turtą. Bet žmonija nepasitenkino tuo ką turi. Tautos kariavo, grobė kitų gyvenamas ir dirbamas žemes, o taip pat užimdavo ir dar niekieno nepasisavintus žemės plotus. Šiais savininkais galėjo būti ne kiekvienas. Jais tapdavo vadai ir kiti išskirtieji. Ilgainiui savininkų ratas plėtėsi, bet moterys, vergai ar svetimšaliai nuosavybės turėti negalėjo. Pati nuosavybės samprata irgi kito. Justiano laikais Romėnų teisėje vietoj Romos civilinės teisės ir taip vadinamos pretoris nuosavybės susiformavo vieninga nuosavybės sąvoka ir teisinė jos konstrukcija. Tai buvo absoliuti daiktinė teisė, turinti savyje tris pagrindinius elementus, būtent išskiriamai naudotis daiktu (ius utendi), gauti daikto vaisius (ius fruendi) ir rikiuoti, disponuoti daiktu, net jį ir sunaikinant pagal savo nuožiūrą (ius abutendi).
Ji suprantama kaip absoliuti, nes su savo nuosavybėje turimu daiktu gali elgtis kaip nori. Be to, ši teisė ir amžina, nes yra paveldima, o savininkas negali netekti jos prieš savo valią. Justiano kodifikuota Romėnų teisė turėjo didžiulę įtaką vėlesnėms kitos Europos šalis kartoms. Iki tol daugelyje šalis galiojo jų nacionalinė teisė, kurios daugelis principų skyrėsi nuo įtvirtintos Romėnų teisėje. Šioje teisėje privatinės žemės nuosavybės nebuvo. Visa žemė priklausė tautai ir pavieniam asmenim buvo visuomenės perleista tik naudojimuisi. Nuosavybės sąvokoje buvo daugiau viešojo ir visuomeninio pobūdžio nuosavybės apribojimų, negu pagal Romėnų teisę. Vakarų Europoj žemės nuosavybės teisė formavosi įtakojama feodalizmo santvarkos. Pilna žemės nuosavybės forma- alodai galėjo priklausyti tik laisvam asmeniui, buvo paveldimi ir ginami teisme. Šiuo atveju tik valdymui ir naudojimui. Vasalai pilnos nuosavybės teisės neturėjo, jie buvo priklausomi nuo savo senjoro. Šis žemė buvo visiškos pono nuosavybėj ir jo naudai apdėta sunkiomis prievolėmis. Feodaliniams ryšiams silpnėjant, žemės nuosavybės teisė darėsi privatinės teisės subjektu. Šios. Šiai ir baudžiauninkai žemės nuosavybės teisės neturėjo. Tuo metu nebuvo žinoma ir valstybinė žemės nuosavybės teisė. Įgyjamąja senatimi pripažinta žemė. Žemės reforma atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.
Šios nuosavybės teisės esmę riboja į Lietuvos civilinę teisę įdiegta vadinamoji „triada“ - nuostata, kad nuosavybės teisės turinį sudaro trys savininko teisės - teisė turtą valdyti ir naudoti bei juo disponuoti. Nuosavybės teisės turiniui apibrėžti „triada“ naudojama tik Rusijoje. Europoje vyrauja prigimtinės nuosavybės teisės doktrina. Nuosavybės teisės sąvoka Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 4.37 str. suformuluota kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmens teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Panašiai nuosavybės teisės sąvoka traktuojama ir kitos valstybės teisėje. Pagal CK 4.38 str. nuosavybės teisės objektais gali būti daiktai ir kitas turtas, skirstomas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį.
Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą. Bendras Lietuvos Respublikos žemės plotas sudaro 6530,1 tūkst. Kaip numatyta minėto straipsnio 3 dalyje, neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Šią žemę, ja naudotis ir disponuoti. Nuosavybė, kaip numato Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas ir Žemės įstatymas, gali būti privati, valstybinė ir bendroji. Šią žemę valdyti ir naudoti bei disponuoti ja.
Žemės savininkui valdymo teisę suteikia galimybę turėti žemę savo žinioje ir daryti jai fizinį bei ūkinį poveikį. Šios teisės pagrindu asmuo gali žemę arti, melioruoti ir kt. Naudojimo teisė savininkui leidžia žemės naudingąsias savybes pritaikyti savo poreikiams tenkinti ir taip gauti iš žemės naudą. Savininko naudojimo teisė apima teisę gauti derlių, vaisius ir žemės duodamas pajamas. Disponuodamas žeme savininkas įgyja teisę keisti žemės teisinę padėtį, tai yra sudaryti žemės pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo ir kitus sandorius. Žemės sklypo savininko teisės ir jų apimtis reglamentuota Civilinio kodekso 4.40 - 4.46 straipsniuose.
Civilinio kodekso naujovė nuosavybės teisinis santykis srityje yra nuosavybės atsiradimo momento reglamentavimas. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 149 str. jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda nuo įregistravimo momento. Pagal 1964 m. Civilinį kodekso 255 str. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Šiuo atveju. Šiame Civiliniame kodekse sutarties neįregistravimas nesukelia tokių sunkių pasekmių kaip sutarties pripažinimas.
Šiuo atveju reikia atkreipti dėmesį, kad 2001 m. Civilinis kodeksas neskatina neregistruoti nuosavybės teisės. Šiuosius asmenis remiantis kitais įrodymais. Priešui sandorio šalys teisme negalės įrodinėti savo nuosavybės teisių remiantis tokiu sandoriu, be to, asmuo tokios nuosavybės negalės parduoti, padovanoti ar kitaip perleisti ir atlikti kitus veiksmus. Iš to darytina išvada, kad iš esmės Civilinis kodeksas numato neigiamas pasekmes asmenims, kurie neregistruoja nuosavybės teisės perėjimo fakto. kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Žemės nuosavybės teisei įgyti taikomi analogiški pagrindai.
2025-10-28 Konferencija „Žemės gelmių išteklių naudojimas Lietuvoje: konfliktai ir sprendimai“
Subjektai ir Įsigijimo Būdai
Fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybės, taip pat užsienio valstybės fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus (Konstitucijos 47 str.), bei užsienio valstybės diplomatinės ir konsulinės atstovybės. Privati žemės nuosavybės teisė įgyjama administraciniu aktu, sandoriu arba teismo sprendimu. Šios nuosavybės teisė į žemę bei suteikiama žemė nuosavybėn neatlygintinai apskrities viršininko sprendimu. Šis įstatymus ir poįstatyminius aktus reikalavimus.
Šias dėl teisės, kai reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie įgijimą žemės nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi ir pan. Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. akte „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo patvirtintas Lietuvos valstybingumo ir suverenis galių tęstinumo principas. Nuosavybės teisę į žemę atkūrimą reguliuoja eilė įstatymų: 1991 m. Šiuos Vyriausybės nutarimus pakeitė 1997 m. liepos 1 d. Šis nuosavybės teisis į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkkūrimo įstatymas, 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos respublikos Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymas, Žemės įstatymas.
Šis nuosavybės teisis į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje. asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu ( naminiu testamentu ) arba sutartimis ( pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu ), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisis perėmėjai testamentu paliko turtą. Šio fakto nustatymo.
Šiai, išvardyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Iki 2001 m. gruodžio 31 d. Šiai. 1991 m. birželio 18 d. Šiems, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, jog testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą. Šis atkurti nuosavybės teises, subjektiaškumui nebetaikomas nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje požymis, nors Konstitucinis Teismas 1994 m. birželio 15 d. .Į neišlikusį nekilnojamąjį turtą, tokį kaip žemė, miškai ir vandens telkiniai, nuosavybės teisės taip pat gali būti atkuriamos, kaip numato šio straipsnio 2 dalis.
Šiuo atveju po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų. Šiai turėjo pateikti prašymus. Prašymų pateikimo terminus reglamentavo 1991 m. Šis nuosavybės teisis į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygos. Šis nuosavybės teisis į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkkūrimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytas prašymo turinys. Iš jo seka, kad prie prašymo privalomai turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei dokumentai, kurie įrodo giminystės ryšius.
Šis turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Šis notars pripažinimo aktų knygs ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigos pripažinimo aktų knygs ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notars patvirtinti testamentai ir pan. Šios dokuments. Šio dokumento, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų. Šiai, kurių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai neišliko, kaip numatyta .Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, turi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl nuosavybės teisis bei giminystės ryšio nustatymo. Teismų praktikoje dažnai pasitaikė atvejų, kai pateikti prašymai neatitiko jų turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.
Šiai, turintys teisę į turto sugrąžinimą, prašymas surašytas ne ant nustatytos formos blanko, nenurodomas nekilnojamojo turto dydis ir pan. Kaip seka iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. Šiais rkštiniais požymiais apib...Apibendrinant galima teigti, kad žemės nuosavybės teisės įgijimas yra sudėtingas procesas, kuriam taikomi įvairūs teisiniai reikalavimai ir apribojimai. Šiame straipsnyje aptarėme pagrindinius aspektus, susijusius su žemės nuosavybe ir jos įgijimo būdais Lietuvoje.
Valstybinės Žemės Pirkimas ir Pardavimas
Šiame skyriuje aptariamos valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo ypatybės, nustatytos Žemės įstatymo 11 straipsnyje.
Žemės Pardavimo Tvarka:
- 1 dalis: Nustato subjektus, kurie parduoda valstybinę žemę. Tai gali būti:
- Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.
- Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
- 2 dalis: Nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatyta pirkėjo pareiga per 3 mėnesius įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.
- 5 dalis: Nustato atvejus, kada valstybinė žemė gali būti parduodama be aukciono. Tai apima:
- Žemę, užstatytą nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais.
- Žemę, suteiktą sodininkų bendrijoms.
- Žemę su įrengtais akvakultūros tvenkiniais.
- 6 dalis: Nurodo, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
- 7 dalis: Nustato valstybinės žemės sklypų pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką, kurią nustato Vyriausybė. Taip pat numato lengvatas fiziniams asmenims, kurių šeimose nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai.
- 12 dalis: Nustato, kad aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype pastačius naujus statinius ar įrenginius, sklypas gali būti parduodamas nuomininkui be aukciono už rinkos vertę.
- 13 dalis: Nurodo atvejus, kai valstybinės žemės sklypai neformuojami ir neparduodami.
- 14 dalis: Nustato tvarką, kai keliems savarankiškai funkcionuojančiams statiniams suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas.
Svarbūs Įstatymų Pakeitimai:
- Žemės įstatymo 11 straipsnis buvo keičiamas 2023 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-2140 ir 2023 m. gruodžio 14 d. įstatymu Nr. XIV-2340.
- Žemės įstatymo 12 straipsnis buvo keičiamas 2023 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr.).
Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda: Teisės aktų nustatyta tvarka įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų prašymų pateikimas ŽPDRIS sistemoje
Nekilnojamojo Turto Registro Aikštelės Reikalavimai
Nekilnojamojo turto registro aikštelės reikalavimai yra svarbūs norint tinkamai įregistruoti nuosavybės teises ir užtikrinti teisinį aiškumą. Svarbu užtikrinti, kad visi pateikiami dokumentai būtų tikslūs ir atitiktų galiojančius įstatymus bei reglamentus.

Pagrindiniai Reikalavimai
Nekilnojamojo turto registro aikštelės reikalavimai apima įvairius aspektus, susijusius su dokumentų pateikimu, turto identifikavimu ir kitomis procedūromis. Žemiau pateikiami keli pagrindiniai reikalavimai:
- Dokumentų tikslumas: Visi dokumentai turi būti tikslūs ir be klaidų.
- Turto identifikavimas: Turtas turi būti aiškiai identifikuotas, nurodant adresą, kadastro numerį ir kitus svarbius duomenis.
- Teisiniai pagrindai: Turi būti pateikti teisiniai pagrindai, įrodantys nuosavybės teisę.
Norint įregistruoti nekilnojamąjį turtą, reikia pateikti tam tikrus dokumentus, kurie įrodo nuosavybės teisę ir kitus svarbius faktus. Šie dokumentai gali apimti:
- Pirkimo-pardavimo sutartis
- Dovanojimo sutartis
- Paveldėjimo teisės liudijimas
- Kiti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai
Be šių dokumentų, gali prireikti ir kitų papildomų dokumentų, priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Nekilnojamojo turto registro aikštelės reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo šalies ir regiono, todėl svarbu pasidomėti vietiniais įstatymais ir reglamentais. Štai keletas papildomų aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Mokesčiai: Įregistruojant nekilnojamąjį turtą, gali reikėti sumokėti tam tikrus mokesčius.
- Terminai: Dokumentų pateikimo ir įregistravimo terminai gali būti riboti.
- Teisinė pagalba: Jei kyla neaiškumų, rekomenduojama kreiptis į teisininką.
HM žemės registras ir perleidimo procesas
Norint sėkmingai įregistruoti nekilnojamąjį turtą, svarbu atidžiai išnagrinėti visus reikalavimus ir tinkamai pasiruošti. Tai padės išvengti klaidų ir užtikrins, kad jūsų nuosavybės teisės bus tinkamai apsaugotos.
Lentelė: Pagrindiniai Nekilnojamojo Turto Registro Aspektai
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Dokumentų tikslumas | Visi dokumentai turi būti tikslūs ir be klaidų. |
| Turto identifikavimas | Turtas turi būti aiškiai identifikuotas. |
| Teisiniai pagrindai | Turi būti pateikti teisiniai pagrindai, įrodantys nuosavybės teisę. |
| Mokesčiai | Gali reikėti sumokėti tam tikrus mokesčius. |
| Terminai | Dokumentų pateikimo ir įregistravimo terminai gali būti riboti. |
Žemės nuomos sutartis yra svarbus dokumentas, reglamentuojantis santykius tarp žemės savininko ir nuomininko. Ši sutartis nustato abiejų šalių teises ir pareigas, taip pat sąlygas, kuriomis žemė gali būti naudojama. Toliau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinamos pagrindinės žemės nuomos sutarties sąlygos:
| Sąlyga | Aprašymas |
|---|---|
| Nuomojamas objektas | Tikslus žemės sklypo aprašymas, jo plotas ir vieta. |
| Nuomos terminas | Sutarties galiojimo trukmė, nurodant pradžios ir pabaigos datas. |
| Nuomos mokestis | Mokėjimo suma, periodiškumas ir tvarka. |
| Žemės naudojimo paskirtis | Konkretus tikslas, kuriam žemė bus naudojama (pvz., žemės ūkis, statyba). |
| Šalių teisės ir pareigos | Nuomininko teisė naudoti žemę pagal sutartį, savininko teisė gauti nuomos mokestį ir kt. |
| Atsakomybė už pažeidimus | Sankcijos už sutarties sąlygų nevykdymą. |
| Sutarties nutraukimo sąlygos | Aplinkybės, kurioms esant sutartis gali būti nutraukta prieš terminą. |
tags: #nuosavybes #teises #igijimas #administraciniu #aktu #pagrindu