Kas yra kadastriniai matavimai?

Kadastriniai matavimai - tai nekilnojamojo turto objektų (pastatų, statinių ar žemės sklypų) kadastro duomenų surinkimas, tikslinimas bei apdorojimas. Ši paslauga aktuali tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, norintiems tiksliai žinoti žemės nuosavybės plotą bei ribas.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.

Kadastro duomenys - tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas.

Kada reikalingi kadastriniai matavimai?

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, žemės sklypų kadastriniai matavimai yra būtini šiais atvejais:

• Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.).
• Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Atnaujinta kadastro duomenų byla, pateikiama VĮ „Registrų centras" pakitimams užfiksuoti.

Įsivaizduokite, kad Jūs turite žemės sklypą Vilniaus rajone, ir remiantis turimais nuosavybės sklypo dokumentais, įtariate, kad gretimo žemės sklypo savininkas naudojasi Jūsų žemės sklypo dalimi. Tokiu atveju kadastriniai matavimai padės nustatyti tikslias ribas.

Kas atlieka kadastrinius matavimus?

Žemės sklypų kadastrinius matavimus gali atlikti tik kvalifikuoti specialistai, turintys Nacionalinės žemės tarnybos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą.

Matininkas - tai kvalifikuotas specialistas, turintis reikiamą išsilavinimą (įskaitant minimalų valandų skaičių, būtiną pažymėjimui gauti), įgijęs matininko pažymėjimą po dvejų metų praktikos ir sėkmingai išlaikyto egzamino, bei turintis žinių, reikalingų žemės sklypų, statinių ir inžinerinių tinklų kadastriniams matavimams atlikti.

Šie specialistai naudoja įvairias technologijas ir ypatingai tisklius įrankius, kad tiksliai nustatytų žemės sklypų ribas, atliktų tikslų statinių charakteristikų nustatymą. Vėliau specializuota programine įranga išbraižo reikiamus planus, atlieka skaičiavimus , parengia reikiamas formas kadastrinių matavimų byloms.

Kaip vyksta kadastriniai matavimai?

Sutarus dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų yra pasirašoma paslaugų sutartis. Matininkai surenka visą įmanomą informaciją apie matuojamo sklypo ir visų kaimyninių sklypų ribas.

Tam, kad išvengti netikslumų ir sklypo ribas paženklinti labai tiksliai, matininkas atlieka teritorijos apmatavimus. Atlikęs visus matavimus lauke, matininkas toliau savo darbą atlieka ofise.

Remdamasis specializuota programine įranga, padedančia apdoroti lauko matavimus, kvalifikuotas specialistas parengia žemės sklypo planą ir pateikia tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Žemės sklypo ženklinimas: Kai visi duomenys yra parengti, matininkas sutaria su užsakovu dėl žemės sklypo ženklinimo dienos, ir yra išsiunčiami informaciniai pranešimai žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų saaininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau - kviestiniai asmenys) apie numatomą sklypo ženklinimą. Šie pranešimai turi būti išsiųsti likus nemažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki žemės sklypo ženklinimo dienos.

Į žemės sklypo ženklinimą atvykusiems kviestiniams asmenims teikiama pasirašyti ant matininko parengto žemės sklypo paženklinimo akto, kuriuos patvirtina, kad sutinka su pažymėtomis ribomis. Būna, jog į matavimus gali ir neatvykti visi kviesti asmenys.

Paskutinis žingsnis: Sklypo kadastrinių matavimų procese atlieka pats užsakovas. Kai matininko suformuota skaitmeninė žemės kadastro bylą pateikiama į Valstybinės įmonės Registrų Centras padalinį, sklypo savininkas pateikia prašymą į V. Į. Registrų centrą įregistruoti naujus žemės kadastrinius matavimus.

Sklypų kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

Geodeziniai ir kadastriniai matavimai: skirtumai

Norint suprasti, kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai, svarbu atkreipti dėmesį į jų paskirtį ir funkcijas, kurios gerokai skiriasi.

Geodeziniai matavimai plačiąja prasme apima tikslių žemės paviršiaus taškų nustatymą trimatėje arba dvimatėje erdvėje, naudojant įvairius metodus ir technologijas. Tai iš esmės visi matavimai, kurie atlikti ypatingai tiksliais matavimų prietaisais kuriais tikslumas dažnai galimas mm tikslumu.

Kadastriniai matavimai - procesas, kada pagal tam tikrus tikslius teisės aktus ir taisyklių rinkinius nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų, statinių) savybės (plotas, tūris, aukštis, koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt.) vėliau šias fiksuotus ir dokumentuotus savybių rinkinius (parengtas matininko) savininkas registruoja Registrų centre.

Šitie duomenys svarbūs vertinant nekilnojamų daiktų vertę, baigtumą, draudžiant turtą, vykdant sandorius, analizuojant statistiką, nustatant mokesčius ir daugelyje kitų sričių.

Apibendrinant, geodeziniai ir kadastriniai matavimai atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusias funkcijas žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto srityse. Geodeziniai matavimai daugiausia orientuojasi į tikslius žemės paviršiaus ir jo objektų matavimus, kurie yra būtini įvairiems inžineriniams, statybos ir kartografijos projektams.

Šių matavimų skirtumų suvokimas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teritorijų planavimą, žemės tvarkymą ar nekilnojamojo turto administravimą.

Kada reikalingi kadastriniai buto matavimai?

Ne visada statinio projekte nurodyti matmenys atitinka realybę, patalpų matmenys tam tikrais atvejais gali keistis po remonto. Statybininkai mėgsta improvizuoti ir ne visada tiksliai laikosi projekto, arba statytojas stato ne pagal projektą.

Pavyzdžiui, pirkėjai įsigijo 1996 metais statytame daugiabutyje butą ir jį suremontavo. Pabaigę remontą naujieji buto savininkai užsakė kadastrinius matavimus. Paaiškėjo, kad juos atliekant anksčiau, 1996 metais, kai namas buvo baigtas statyti, į bendrą plotą buvo įskaičiuotas buto palėpės plotas, kuriame lubų aukštis yra žemiau nei 1,6 m. Pagal teisės aktus, plotas, kuriame lubų aukštis mažesnis nei 1,6 m, neįskaičiuojamas į bendrą plotą. Atlikus naujus matavimus paaiškėjo, kad dabartinis buto plotas sumažėjo net 5 kv.m. Pirkėjai už šį plotą buvo jau sumokėję ir permokos, aišku, neatgavo.

Statinių ir patalpų kadastriniai matavimai

Kadastriniai statinių matavimai yra viena svarbiausių dalių įteisinant užbaigtą statybą. Matininkas (atestuotas) matuoja statinį vietoje, fiksuoja duomenis, ruošia kadastrinių matavimų bylą. Pagal šios bylos duomenis statybų inspektorius tikrina galimus nukrypimus nuo projekto, registrų centras registruoja naujai suformuotą (ar pakeistą) nekilnojamą daiktą.

Statinių ir patalpų kadastrinius matavimus gali atlikti tik atestuoti specialistai. Statinių bylos rengiamos remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis.

Svarbu: Atliekant kadastrinius matavimus po rekonstrukcijos, gali paaiškėti, kad atliktiems darbams turėjo būti parengtas projektas ir gautas statybos leidimas.

Pastato aukšto abrisas: pagrindiniai aspektai

• Braižant pastatų aukštų abrisus galima naudoti statybinius brėžinius, projektus ar kitą medžiagą.
• Abrise nurodomos visos pastato aukšto detalės. Kai nėra galimybės abrise aiškiai pažymėti visų plano detalių, išnašas galima daryti stambesniu masteliu.
• Sudarant abrisą pirmiausiai braižomas pastato kontūras ir lauko sienos. Po to braižomas vidaus patalpų planas.
• Prieš braižant reikia apžiūrėti ir nustatyti, kurios sienos yra laikančiosios, ir pirmiausia braižyti jas, vėliau pertvaras.
• Po to pažymimos durys, langai (stoglangiai), krosnys, viryklės, dūmtraukiai, sieninės spintos, piliastrai, nišos, santechnikos įrenginiai, laiptai ir kiti smulkūs elementai.

Jei pastato aukštų (taip pat požeminių) išorinių sienų ilgis nevienodas, jis matuojamas atskirai ir matmenys įrašomi kiekvieno aukšto abrise.

Iš išorės pastatas matuojamas nuo bet kurio kampo, pažymint langų, durų, laiptų ir kitų elementų, išskyrus nurodytų Taisyklių 74.9 papunktyje, matmenis, pagal visą pastato perimetrą.

Iš išorės pagrindinis pastatas ir priestatai matuojami 1,00-1,50 m aukštyje virš pamato, rūsys - prie žemės paviršiaus.

Sienos, kurių ilgio negalima išmatuoti dėl šalia esančių pastatų ar kitų priežasčių, matuojamos pastogėje arba jų ilgis apskaičiuojamas susumuojant patalpų matmenis, sienų ir pertvarų storius.

Pasvirusios atitvaros iš išorės matuojamos virš pamatų.

Daugiaaukščių pastatų langai (durys), kurie yra vienodų matmenų ir išdėstyti visuose aukštuose pagal vieną ašį, matuojami tik pirmame aukšte. Jei langai (durys) išdėstyti ne pagal vieną ašį arba skirtingi jų matmenys, matuojama kiekviename aukšte atskirai iš pastato vidaus ar iš išorės.

Pastato išorėje esantys piliastrai ir išsikišimai iki 10 cm abrise nežymimi ir nematuojami.

Medinių pastatų kertės į sienų ilgį neįskaičiuojamos.

Patalpos vidaus matavimai

• Patalpos vidaus matavimai atliekami, kai patalpa yra atskirta nuo likusios pastato dalies ir (arba) išorės atitvaromis.
• Iš vidaus pastato patalpos matuojamos visu patalpos perimetru 1,00-1,50 m aukštyje pagal apdailintų sienų paviršių, pažymint durų, krosnių, dūmtraukių ir kt. matmenis.
• Pastogės patalpose esančios sienos, kurių aukštis mažesnis negu 1,00 m, matuojamos prie grindų, virš grindjuosčių.
• Pasvirusios atitvaros matuojamos prie grindų, virš grindjuosčių.
• Langų ir lauko durų angų matmenys matuojami išorinėse lauko atitvarų plokštumose.
• Įvairios krosnys, viryklės ir židiniai matuojami pagal pagrindo gabaritus.
• Nustatomi bendri laiptinių, laiptų aikštelių matmenys, laiptatakių kryptis, laiptelių skaičius.
• Abrise žymimi visi krosnių, kaminų, nišų ir kt. iškilimai, didesni negu 5 cm.
• Abrise punktyrine linija pažymima stoglangio horizontali projekcija.
• Matuojant nestačiakampes patalpas būtina išmatuoti įstrižaines ir (ar) kitus ilgius charakteringuose taškuose. Nestačiakampiuose pastatuose būtinai išmatuojamos visų kampinių pastato patalpų įstrižainės.
• Matuojant pastatus būtina išmatuoti sienų ir pertvarų storį.

Santechnikos įrengimai, šildymo katilai, dujinės ir elektrinės viryklės ir kt.

Pastogės kadastriniai matavimai

Pastogės kadastriniai matavimai atliekami, jei pastogėje esančios patalpos yra įrengtos.

Atliekant pastato, turinčio neįrengtą pastogę, kuri nėra formuojama atskiru Kadastro objektu, kadastrinius matavimus, nustatomi pastogės užimamos pastato erdvės pagrindiniai konstrukciniai elementai bei kiti kadastro duomenys, reikalingi užpildyti privalomas pastato kadastro duomenų formas.

Neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami Taisyklių 179 punkte nurodytu atveju.

Atlikus matavimus būtina patikrinti, ar jie atitinka vidaus ir išorės sienų matmenis. Tuo tikslu patalpų sienų ir pertvarų matmenys sumuojami pagal kiekvieną pastato sieną. Jeigu matavimai atlikti teisingai, išorės ir vidaus matmenų suma turi būti vienoda.

Kadastrinių matavimų kaina

Kadastrinių matavimų kaina, paprastai priklauso nuo daugelio veiksnių (pvz: sklypo ploto, užstatymo tankumo, sklypo vietovės, sklypo sudėtingumo). Pabrėžtina ir tai, jog skirtingos kainos vyrauja ir šias paslaugas teikiančių įmonių srityje.

Didesni sklypai, netaisyklingos formos (tolimi taisyklingai stačiakampio formai), turintys daug kaimynų, stipriai užstatyti sklypai, sklypai sąlyginėse ir vietinėse sistemose, miško sklypai (dėl sudėtingų matavimų sąlygų) bus brangesni, nes bus didesnės laiko ir kitos sąnaudos.

Kainos taip pat gali skirtis priklausomai nuo matininko patirties ir reputacijos. Patyrę matininkai, turintys gerą klientų atsiliepimų istoriją, gali nustatyti didesnes kainas už savo paslaugas.

Nuolatiniams užsakovams arba kai užsakomas visas paslaugų komplektas gali būti pritaikytos nuolaidos, kiekvienu atveju dažniausiai situacija vertinama individualiai ir teikiamas individualus pasiūlymas.

Statinio ir ar pastato atvejo geriausia būtų pateikti projektą, sklypo atveju reiktų pateikti sklypo adresą (jei suteiktas), kadastrinį arba unikalų numerį.

Lentelė: Geodezinių ir kadastrinių matavimų palyginimas

tags: #aiksteliu #kadastriniu #matavimu #pradziamokslis