Visiems, kuriems aktualu skaičiuoti bei sumažinti išlaidas ir tiems, kurie nori rasti finansiškai naudingiausią sprendimą savo namams ar komerciniams objektams, pravers elektros skaičiuoklė. Tam, kad įrankis veiktų tinkamai, turite mokėti apskaičiuoti esamas arba apytiksles savo būsto arba pastato mėnesines elektros sąnaudas.
Elektros energijos sąnaudas rodo jūsų elektros skaitliukas. Jį dažniausiai rasite artimiausioje elektros skydinėje. Nuosavuose namuose ji yra įrengiama individualiai, o daugiabučiuose dažniausiai randama laiptinėje arba daugiabučio rūsyje. Kiekvienas butas turi individualų skaitliuką, kuriame gali matyti skaičius.
Kada kalba eina apie elektros suvartojimą, natūralu susimąstyti apie savąsias sąnaudas bei jų optimalumą. Ar jos mažos, didelės ar visiškai vidutiniškos? Tokios žinios gali privesti prie finansiškai naudingesnių sprendimų paieškos bei siekio sumažinti išlaidas. Pirma indikacija, kad jūsų elektros suvartojimas yra per didelis - jūsų netenkinantys kaštai. Jeigu mėnesio gale mokate per daug (jums taip atrodo), galite pasinaudoti skaičiuokle ir sužinoti apie kainas su kitais planais.
Elektros skaičiuoklė yra nemokamas skaitmeninis įrankis, skirtas paskaičiuoti preliminarią elektros energijos kainą jūsų namų ūkiui.
Kaip Įsivertinti, Ar Būstas Yra Energetiškai Efektyvus?
Aukščiausios energinio naudingumo klasės namas - tai ne tik apšiltintos sienos ar stogas. Kaip suprasti, kada statinyje energija vartojama efektyviai?
„Pastato energetinis naudingumas žymi energijos kiekį, reikalingą patenkinti energijos poreikiui, siejamam su įprastu pastato naudojimu, įskaitant energiją pastato šildymui, vėsinimui, vėdinimui, karštam vandeniui ir pastato apšvietimui. Energinio naudingumo klasių, kurios parodo, kiek energetiškai efektyvus yra pastatas, egzistuoja devynios - A++, A+, A, B, C, D, E, F ir G, kur A++ yra aukščiausia klasė. Norint įregistruoti baigtą statyti statinį ar jį renovavus, būtina turėti ir energinį naudingumą įrodantį sertifikatą. Jis pagrindžia, kokiai energinio naudingumo klasei pastatas priskiriamas, kiek energijos pastatas suvartoja“, - sako A.
Pagal Europos Sąjungos direktyvas visi nauji pastatai nuo 2021 metų pradžios turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus.
Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo paslaugas teikiančios įmonės UAB „Klaipėdos statybos kompanija“ direktorius Ričardas Petrikauskas sako, kad nedažnas gyventojas savarankiškai labiau pasidomi, kokie sprendimai padeda taupyti energiją bei į ką atsižvelgiama vertinant pastato energinio naudingumo klasę.
„Energinio naudingumo sertifikatą su atitinkama energinio naudingumo klase galima suteikti tik įvertinus visą eilę dalykų. Pavyzdžiui, ar name esantys langai atitinka A+ arba A++ klasės namų reikalavimus? Koks šildymas? Kaip yra ruošiamas karštas vanduo? Koks naudojamo boilerio litražas? Ar vamzdžiai iki boilerio yra sumontuoti sienoje ar ant sienos? Koks grindų, sienų šiltinimo storis, jeigu jos šiltintos? Jeigu yra garažas ir rūsys, ar jie šildomi?“, - pasakoja R.
„A++ pastatai turi atitikti beveik nulinės energijos suvartojimo reikalavimus. Tokiame pastate, daugiau negu 50 proc. energijos turi būti iš atsinaujinančių išteklių, tokių kaip biokuras, vėjo, saulės elektrinės, geoterminiai ištekliai, ar šilumos siurbliai. Taip pat tokiuose pastatuose turi būti įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, o šių vėdinimo įrenginių rekuperatoriaus naudingumo koeficiento COP rodiklis turi būti ne mažiau 5. Ventiliatorių elektrinė galia vienam kūbiniam metrui oro turi siekti bent 0,45 Wh/m3. A++ energetinio naudingumo klasės pastato per metus sunaudojama energija - maždaug 6-10 kilovatvalandžių kvadratiniam metrui per metus. Visame name naudojamas tik LED apšvietimas“, - sako R.
„Svarbu nepamiršti, kad kuo aukštesnės energinės klasės namas, tuo jis taupesnis. Pavyzdžiui, žiemą yra patiriama žymiai mažiau išlaidų šildymui. Akivaizdu, kad visuomenei vis labiau vertinant efektyvų energijos vartojimą, tuo pasižymintis būstas su laiku bus tik vertingesnis ir jo paklausa, vertinant nuo šio momento išaugs“, - sako R.
Vis tik jis pabrėžia, kad nereikėtų nurašyti ir žemesnės energinio naudingumo klasės pastatų paklausos.
„Visų pirma, turi būti atliktas statinio ir jo situacijos ekspertinis vertinimas. Iš to bus aiškūs sprendimai, kurių reikėtų imtis. Dažniausiai tai būna sienų storinimas su termoizoliacinėmis medžiagomis, pastato apšildymas, ventiliacijos sistemos gerinimas, langų bei durų būklės gerinimas. Nenuvertinkime ir, pavyzdžiui, žemesnės E-F klasės seno, monolitinio daugiabučio namo, kuris po renovacijos gali pasiekti C klasę, kas pagal investicijas ir naudą jam būtų labai optimalus variantas. O tai, pagal galimybes, gali pilnai atitikti ar net viršyti daugumos žmonių poreikius. Vis tiek, renovuotas ir C klasę pasiekęs namas jau bus žymiai taupesnis nei žemiausią E-F klasę turintis“, - sako R.
2020 m. gruodžio mėn. „Ignitis grupė“ ir jos dukterinė bendrovė „Ignitis“ su Energetikos ministerija pasirašė energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą.
Energetinio naudingumo sertifikatas
Pastato Energinio Naudingumo Sertifikatas
Iš patirties žinome, kad kartais prireikia pastato energinio naudingumo sertifikato skubiai! Jeigu parduodate namą, sodybą ar kitos paskirties pastatą, tokiu atveju notaras reikalauja privalomo dokumento - energetinio naudingumo sertifikato. Be šio dokumento notaras netvirtins notarinio sandorio.
Pastato energinio naudingumo sertifikavimas per 24 valandas ir už gerą kainą! Pastato sertifikatas galioja 10 metų. Greitas pristatymas - El. paštu.
Pastato energinio naudingumo sertifikavimo kaina priklauso nuo reikiamos pastato energinio naudingumo klasės, pastato šildomo ploto bei konstrukcijos. Kuo pastatas didesnis ir sudėtingesnis - tuo didesnė yra ir energetinio naudingumo sertifikavimo paslaugos kaina.
Energinio naudingumo sertifikavimas reikalauja daug laiko ir kruopštaus skaičiavimo. Kaina priklauso nuo pastato ploto, statybos metų, privalomos, minimalios pastato klasės, darbų atlikimo skubumo. Kiekvienam objektui energinio sertifikavimo kainą nustatome individualiai.
Senų pastatų energetinis naudingumo sertifikavimas dažniausiai atliekamas per 1-2 darbo dienas. Sertifikavimo laikas priklauso nuo pastato techninių charakteristikų, ploto ir kitų savybių.
Energetinio naudingumo sertifikatas užregistruojamas SPSC paslaugos tiekėjo. Energinio naudingumo sertifikatas pristatomas labai greitai, tai yra po to, kai jį paskaičiuojame ir užregistruojame SPSC. Naudingumo sertifikatą pristatome el.
Energinio efektyvumo reikalavimai kasmet vis didėja. Nuo 2021 metų sausio 1 dienos, visi naujai statomi pastatai turės turėti A++ energinio efektyvumo klases. Statantiems naują pastatą rekomenduojame susiprojektuoti pastato energinį efektyvumą. Prieš šių pastatų sertifikavimą reikia atlikti pastato sandarumo testą.
Energinio naudingumo sertifikavimas privalomas parduodant , išnuomojant ar priduodant naujos statybos pastatus arba po pastatų rekonstrukcijos. Senos statybos pastatams, dažniausiai klientai užsakinėja energinio naudingumo sertifikatą kai parduoda namą, sodybą ar kitos paskirties pastatą.
„Apie 40 proc. CO² išmetimų įvyksta per pastatų gyvavimo ciklą - jų eksploatavimo metu, todėl siekiant mažinti šį skaičių, būtina didinti energijos vartojimo efektyvumą ir tvarumo potencialą nekilnojamojo turto plėtros ir statybų sektoriuje“, - teigia INREAL projektų vadovas Vadim Davliaševič.
Energinio naudingumo sertifikavimas - tai procedūra, kai nustatomi pastato ar jo dalies energijos suvartojimo rodikliai ir jais remiantis objektas priskiriamas kažkuriai energinio naudingumo klasei bei išduodamas tai pagrindžiantis sertifikatas. Pagrindinis tokio sertifikavimo tikslas - skatinti rinką projektuoti ir statyti kuo mažiau energijos vartojančius, energetiškai efektyvius pastatus.
Pastatų sertifikavimas Lietuvoje prasidėjo 2007 metais. Per tą laiką sertifikuota virš 334 000 objektų: pastatų, butų ar patalpų. Sertifikatas galioja 10 metų. Po to jis turi būti atnaujinamas pagal tuo metu galiojančią metodiką.
Iš viso yra 9 energinio naudingumo klasės: G (pati žemiausia), F, E, D, C, B, A, A+, A++ (pati aukščiausia). Daugiausia Lietuvoje - G klasės pastatų. Taip yra todėl, kad išduodant tipinį energinio naudingumo sertifikatą senos statybos daugiabučio butui, jie pagal nutylėjimą yra priskiriami žemiausiai G klasei. Norint po pastato renovacijos gauti aukštesnės klasės sertifikatą, reikėtų atlikti pastato ar jo dalies analizę pakartotiniam sertifikavimui.
Pasak V. Davliaševič, sertifikuojama didžioji dalis pastatų. Išimtys taikomos tik kultūros paveldo objektams, kai pasiekti energinį naudingumą neįmanoma nepažeidžiant vertingųjų pastatų savybių. Taip pat - maldos namams, nedaug energijos vartojantiems gamybos bei sandėliavimo pasatams, poilsio bei sodų pastatams, kurie eksploatuojami trumpiau nei 4 mėnesiai per metus, pastatams iki 50 kv. m ploto, laikiniesiems pastatams, kurių galiojimas - iki 2 metų, bei nešildomiems pastatams.
Pirmasis energinio naudingumo sertifikavimą reglamentuojantis teisės aktas buvo priimtas 2002 m. (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo). 2005 metais įvestas STR 2.01.09:2005 („Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“), šiuo metu galioja 2016 m.
Sertifikavimo procesas netrukus bus atnaujinamas - koreguojamos skaičiavimo metodikos, įvedamas CO2 išmetimų vertinimas skirtingose inžinerinėse sistemose, atnaujinamas sąrašas standartiškai vertinamų medžiagų (atsiranda naujos pačiai naudojamos medžiagos), įvedamas visuotinio atšilimo potencialo per gyvavimo ciklą skaičiavimas.
„Didžiausia sertifikavimo problematika - visuomet atsirandantis skirtumas tarp teorinio skaičiavimo ir realių rodiklių, todėl atnaujintose metodikose įvedamas energijos poreikio ir sunaudojimo apskaičiavimas pagal valandinius arba dar trumpesnius intervalus“, - sako V. Davliaševič.
Taip pat, planuojama sumažinti energinio naudingumo klasių skaičius iki 7 : A, B, C, D, E, F, G.
Šiandien energinio naudingumo sertifikatas, kuriame nurodyta pastato energinė klasė, privalomas visiems naujai statomiems pastatams. Pastatas turi būti sertifikuojamas prieš atliekant visas statybos užbaigimo procedūras.
Lietuvoje esančių statinių energijos vartojimo efektyvumas apskaičiuojamas remiantis Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.
Taip pat prieš suteikiant pastatui energinę klasę, turi būti įvertinta, kokia energijos dalis yra suvartojama iš atsinaujinančių išteklių. Visa tai apskaičiuojama taikant specialią formulę ir tuomet nustatoma pastato energinio naudingumo klasė.
Energetinio naudingumo sertifikate yra nurodoma viena iš devynių galimų energinių klasių - nuo A iki G, kur A laikoma efektyviausia, o G - mažiausiai efektyvia energine klase.
Jau minėtame Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ nurodoma, kad energinė klasė yra nustatoma pagal pastatų turimas ir planuojamas gauti rodiklių vertes: C1 (pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui) ir C2 (pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas karštam buitiniam vandeniui ruošti).
Energinės Klasės
A++ energinė klasė (C1 < 0,25 ir C2 £ 0,70). Toks pastatas priskiriamas pasyviam, nes beveik nenaudoja šiluminės energijos. Jei pastatui buvo suteikta A++ energinė klasė, vadinasi, pastatas išsiskiria labai mažu konstrukcijų šilumos laidumo koeficientu, jo atskiros konstrukcijos yra itin sandariai sujungtos, šalčio tilteliai visiškai sumažinti, o pasirinktas apšiltinimo būdas yra labai efektyvus.
A+ (0,25 £ C1 < 0,375 ir C2 £ 0,80) ir A (0,375 £ C1 < 0,5 ir C2 £ 0,85) energinės klasės. Tokie pastatai pasižymi puikiomis konstrukcijų šiluminėmis savybėmis, geru sandarumu, turi įmontuotus kokybiškus ir šilumai nepralaidžius langus, kruopščiai užsandarintus šalčio tiltelius, įdiegtą patikimą mechaninę vėdinimo sistemą.
B (0,5 £ C1 < 1 ir C2 £ 0,99) ir C (1 £ C1< 1,5) energinės klasės. Tai nėra pirkėjams labai patrauklūs pastatai, nes jiems netaikomi griežti reikalavimai, nėra numatytų sąlygų vėdinimo sistemai, elektros energijos suvartojimui, pastato sandarumui.
D (1,5 £ C1< 2) ir E (2 £ C1< 2,5) energinės klasės. Tokie pastatai sunaudoja labai daug energijos, tačiau vienas didžiausių tokių statinių trūkumų - šiluma gali pasišalinti per išorines atitvaras (duris ir langus), sienas, stogus ar grindis.
F (2,5 £ C1< 3) ir G (C1 ³ 3) energinės klasės. Atlikti energinio efektyvumo vertinimą yra labai svarbu, nes jis leidžia sužinoti, kiek energijos per metus sunaudoja statinys. Deja, tačiau šiuo metu Lietuvoje daugiausiai egzistuoja tokių statinių, kurių energinė klasė yra D.
Energinio efektyvumo klasės
Energetinio naudingumo sertifikatas teikia namų savininkams, nuomininkams ir pirkėjams informaciją apie jų turto būklę. Nuo 2010 m. Energinio naudingumo sertifikate dažniausiai yra pateikiamos profesionalios rekomendacijos ir vertingos priemonės, kaip padidinti statinio energinę klasę. Geriausia atsižvelgti į visas rekomendacijas, nes iš pirmo žvilgsnio net ir maži dalykai gali turėti didelę įtaką statinio efektyvumui. Pavyzdžiui, netgi pakeitus halogeninę lemputę į naują LED lemputę, galima sutaupyti iki 90 proc.
Tarp pateiktų rekomendacijų gali būti pateikta ir sunkiau įgyvendinamų priemonių, pavyzdžiui, pakeisti visas šildymo ar vėdinimo sistemas. Tai irgi reikėtų atlikti. Siekis sutaupyti šiuo atveju nėra tikslingas, nes ilgainiui efektyvus pastatas atsipirks. Įgyvendinus rekomendacijas galima sau užsitikrinti mažesnes sąskaitas.
Kaip Pakelti Statinio Efektyvumą?
Tie, kurie domisi, kaip pakelti statinio efektyvumą ir pelnyti jam aukštesnę energinę klasę, turėtų žinoti ir dažniausias specialistų pateikiamas rekomendacijas:
- Pagerinti grindų, stogo ar sienų izoliacines savybes.
- Įmontuoti langus su dvigubu stiklu.
- Naudoti mažai energijos naudojantį apšvietimą.
Kiekvienam nekilnojamojo turto pirkėjui turėtų kelti džiugesį tai, kad nuo 2021 metų įsigaliojo nauja tvarka ir naujai statomiems pastatams reikalaujamas A++ energinės klasės užtikrinimas. Tokie pastatai garantuoja mažesnes šildymo išlaidas, didesnį statinio sandarumą, geresnę mechaninę vėdinimo sistemą, kokybiškesnę aplinkos triukšmo izoliaciją.
Kitaip tariant, A++ energinės klasės pastatas beveik nenaudoja šiluminės energijos ir atitinka aukščiausius standartus - turi itin mažą konstrukcijų šilumos laidumo koeficientą, pasižymi dideliu pastato konstrukcijų sandarumu, iki minimumo sumažintu šalčio tiltelių kiekiu, labai efektyviu pastato apšiltinimo būdu ir įdiegta aukštos kokybės rekuperacine vėdinimo sistema. Pastaroji turi būti įrengta taip, kad patalpoje užtikrintų gryno oro tekėjimą, palaikytų pastovią temperatūrą ir pašalintų susikaupusias nereikalingas medžiagas, tokias kaip dulkės.
Aktualu žinoti ne tik tai, kad nuo 2021 metų pastato energinė klasė turi būti A++, bet ir tai, kad Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato kiekvienais metais atnaujinti ne mažiau kaip 3 procentus valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės institucijų ir įstaigų naudojamų pastatų, esančių energetikos ministro patvirtintuose sąrašuose.
Tokia tvarka, tikima, padės įgyvendinti minimalius pastatų energinio naudingumo reikalavimus ir pastatai taps efektyvesni, ekonomiškesni, jų išlaikymo išlaidos bus mažesnės. Be to, toks sprendimas turi vien privalumus ir yra naudingas be išimties visiems, nes, pavyzdžiui, jeigu asmuo išnuomoja F arba G klasės pastatus, jų išlaidos nuomininkams tampa našta.
Energetinio naudingumo sertifikatas, kuriame nustatyta statinio energinė klasė, išduodamas tada, kai įvertinami užsakovo pateikti reikalingi dokumentai (kuriuose yra duomenys apie statinį) ir atliekami visi skaičiavimai. Suteiktas serfitikatas galioja 10 metų.
A+ ir A++ energinio efektyvumo klasės statiniai suvartoja labai mažai energijos. Tokie statiniai yra ir šių dienų siekiamybė, ir būtinybė. Europos Sąjunga visoms šalims narėms pateikė reikalavimą, kad nuo 2021 metų visi naujai statomi statiniai atitiktų A++ energinės efektyvumo klasės reikalavimus, t. y. būtų pasyvūs ir beveik nevartotų energijos. Iki 2021 metų statomi nauji statiniai turėjo atitikti A+ energinio efektyvumo klasės reikalavimus.
Pirmiausia, reiktų pasakyti, kad reikalavimai, kuriuos turi atitikti A+ ir A++ klasės statiniai yra apibrėžti Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“.
Vienas esminių kriterijų, kurį reikia įvertinti, yra pastato pirminės energijos sąnaudos - pusė ar daugiau jų turi būti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, t. y. Tai reiškia, kad jeigu pastatas naudoja vien tiktai iškastinį neatsinaujinantį kurą (anglį, elektrą, dujas ar kt.), tai jam greičiausiai negalės būti suteikta A++ energinio efektyvumo klasė. Tiesa, šilumos tinklai pastaruoju metu vis daugiau naudoja atsinaujinančią energiją (o ne dujas), todėl jei statiniui naudojama šilumos tinklų energija, tai papildomų atsinaujinančių šaltinių, tikėtina, nereikės.
Ekspertai dalijasi rekomendacija, kad norint pasiekti A++ klasę, galima naudoti ir atitinkamo galingumo šilumos siurblį (oras - vanduo, gruntas - vanduo ir kt.), be papildomų atsinaujinančių energijos šaltinių.
Šios dvi klasės turi nemažai panašumų - tokie statiniai suvartoja labai mažai energijos, tačiau tik A++ klasės statinys vadinamas pasyviuoju.
A++ energinio efektyvumo klasės pastatuose norminiai savitieji šilumos nuostoliai per atitvaras turi būti apie 15 procentų mažesni, nei A+ klasės pastatuose.
A++ energinio efektyvumo klasės pastatams sandarumo reikalavimai išlieka tie patys kaip ir A+ klasės pastatuose. Sandarumas vertinamas atliekant šilumos nuostolių skaičiavimą.
A++ energinio efektyvumo klasės pastatuose, kuriuose yra įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, rekuperatoriaus naudingumas turi būti didesnis (A+ klasei buvo reikalaujama mažiausiai 75 proc., o A++ - mažiausiai 80 proc.). Taip pat A++ klasės pastatuose ventiliatorių elektrinė galia 1 m3 oro turi būti mažesnė (0,45 Wh/m3), palyginti su A+ klasės pastatais (0,55 Wh/m3).
Išvardyti skirtumai yra esminiai, tačiau reikėtų žinoti ir dar vieną aspektą - pirminės energijos naudojimo apribojimą. Tai daroma ne tik energijos sąnaudoms šildymui, bet ir pirminei viso pastato sunaudojamai energijai (šildymui, vėsinimui, vėdinimui, elektrai, karšto vandens ruošimui ir t. t.). Kitaip tariant, ribojama pirminė neatsinaujinanti energija.
Taigi, kuo energinio efektyvumo klasė aukštesnė, tuo naudingiau ne tik savininkui ar nuomininkui, bet ir aplinkai. Toks statinys išsaugo komfortą, bet suvartoja mažiau energijos, vadinasi, jo eksploatavimo išlaidos yra mažesnės, žala (tarša) gamtai ir aplinkai - taip pat. Energetinio efektyvumo klausimu verta siekti maksimumo.
Tiesa, dar vienas aktualus žinoti dalykas - A+ ar A++ energinio efektyvumo klasės pastatų projektavimas ir reikalingi skaičiavimai atliekami naudojantis specialia programa „NRGpro“. Tik tuomet, kai yra gauti šios programos skaičiavimai, dokumentus galima kelti į sistemą „Infostatyba“ ir pradėti derinti.
APVA Parama Namų Atnaujinimui
APVA 2025 metai🎉 Prasideda parama namų atnaujinimui! 📅 Naują kvietimą Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) planuoja skelbti jau rugpjūčio 25 d.. 💰 Šiam kvietimui numatyta net 26 mln. 📌 Paskutiniame kvietime paraiškų buvo sulaukta daugiau nei 800, tačiau visa 8 mln. eurų suma nebuvo išnaudota. 💡 Norite pasinaudoti šia galimybe?
tags: #buto #suvartojama #energija #pagal #adresa