Kieto kuro šildymo privalumai ir trūkumai Lietuvoje

Visais laikais šildymas kietu kuru buvo populiarus. Pastaruoju metu kieto kuro katilai buvo ypač populiarūs krizės laikotarpiu. Šiandien Lietuvos ir jos gyventojų ekonomika atsigauna, tačiau kieto kuro katilai kai kam vis dar sutaupo nemažus pinigus.

Tik pagalvokite - kelių kambarių buto centrinis šildymas per visą žiemos sezoną atsieina kelis tūkstančius eurų, kol kietu kuru besišildantys namai ar butai, įrengti palėpėse ar mažuose namukuose džiaugiasi šaltaisiais mėnesiais sutaupę ne vieną šimtą eurų.

Tačiau kai kuriems gyventojams kieto kuro katilai nėra visai tinkami. Kaip ir kiekviena šildymo sistema, kieto kuro katilai taip pat turi savų trūkumų ir privalumų. Čia pateiksime pagrindinius argumentus už ir prieš kieto kuro katilus.

Kieto kuro katilas. Šaltinis: vilpra.lt

Kieto kuro šildymo privalumai

• Tai pigiausias šildymosi būdas. Kietas kuras yra pigiausias, palyginti su elektra ar dujomis.
• Patogus valdymas. Šie katilai įrengiami paprastai, o ir jų priežiūra nėra itin sudėtinga. Todėl kiekvienas namuose gyvenantis šeimos narys pamažu lengvai išmoks naudotis katilu, ir prireikus pats galės apsišildyti namus.
• Nepriklausomybė nuo tiekėjų. Kietasis kuras labiausiai traukia tuos, kurie nenori priklausyti nuo dujų tiekėjų ir patys mėgsta reguliuoti savo namų ūkį.

Kieto kuro šildymo trūkumai

• Sandėliavimas. Kietą kurą reikia sandėliuoti, todėl jo atsargos namuose užims dalį vietos.
• Temperatūros svyravimai. Patalpose nebus visuomet vienoda temperatūra. Kieto kuro šiluma po namus pasiskirsto pamažu, todėl kai kurie kambariai tam tikru metu gali būti šiltesni už kitus.
• Priežiūra. Kieto kuro katilą reikia reguliariai valyti ir prižiūrėti. Kietas kuras palieka daleles po degimo, todėl jos kaupiasi ir nevalomos gali užkimšti katilą.
• Laiko sąnaudos. Kūrenimasis malkomis ir kitu kietu kuru yra pigiausias pasirinkimas, tačiau darbo įdėti reikia daug. Jūs turite sandėliuoti kietą kurą, jį paruošti, prižiūrėti katilą, o brangiausios - laiko sąnaudos.

Taigi, kiekvieno asmeninis sprendimas, kurią šildymo sistemą rinktis, tačiau Adarad, Antara ar Ferroli kieto kuro katilas rekomenduojamas tiems, kurie gyvena ne daugiaaukščiuose ir mėgsta patys būti atsakingi už savo namų šildymą.

Nors nuo tų senų laikų, kai vienintelis šildymo šaltinis buvo malkomis kūrenama krosnis atsirado daug alternatyvių šildymosi ir modernių šildymo priemonių, šildymo katilų gamintojai tikrai nėra nustumti į šešėlį. Maža to, kone kas sezoną pristatomos naujovės leidžia šiai šildymo priemonei išlikti šiuolaikiška ir patrauklia.

Tačiau netgi nusprendus namų šilumą patikėti šildymo katilui, iškyla naujų klausimų - kokios rūšies katilą rinktis? Kuo vieni skiriasi nuo kitų? Kurios rūšies kuras brangiausias? Kokie vidutiniai katilų įrengimo ir eksploatavimo kaštai?

Kieto kuro rūšys

Katilai pagal kuro rūšį gali būti skirstomi į kieto arba skysto kuro, dujinius ir elektrinius katilus, egzistuoja ir įvairių katilų variacijų, kaip pavyzdžiui kieto kuro dujų generaciniai katilai.

Šildytis šiais laikais galima ne tik katilais. Vienas iš svarbių aspektų, turintiems katilą, kūrenamą kietu ar skystu kuru, yra kuro laikymas. Kuro užimamą tūrį nusako jo kaloringumas - kuo jis kaloringesnis, tuo mažiau užims vietos, pastebi šildymo prekėmis prekiaujančios įmonės „Vilpra“ atstovas Žydrūnas Čereška.

„Pavyzdžiui, vidutiniam apie 200 kv.m A energetinio efektyvumo klasės namui, šildymo sezonui vidutiniškai reikėtų apie 20 kub.m malkų, apie 5 tonų anglies, apie 6 tonų medžio briketų ar granulių, apie 3000 litrų skysto kuro. Jeigu vertinti kuro kainą, pigiausia šildytis malkomis, brangiausia - skystu kuru.

Malkos. Dar neseniai šildymas malkomis buvo pati pigiausia šildymo rūšis, tačiau pamažu ji tampa prabanga. Kietu kuru šildomos sistemos kainuoja apie 3 - 10 tūkst. lt. Priklausomai nuo sezono, šildymas malkomis kainuoja apie 1,5 - 2,5 tūkst. lt, jei laikysime, kad vienas kub. m malkų kainuoja 100Lt.

Akmens anglis. Akmens anglis - viena nešvariausių kuro rūšių, turinti daug sieros. Kietasis kuras nėra itin patogus šildymo būdas, nes jo gabenimas bei laikymas reikalauja daugiau išteklių nei šildant kitomis priemonėmis. Namo savininkui prisieis įsirengti malkinę arba pastogę anglims.

Pastarosios degdamos skleidžia nemalonų kvapą, jomis kūrenamas katilas reikalaus dažnesnio papildymo arba valymo nei kūrenamas malkomis. Kūrenant anglimi, papildymo reikės mažiausiai kas 16 val, kai tuo tarpu malkomis kūrenamas katilas dega iki 24 val.

Pjuvenų briketai. Sparčiai populiarėjanti alternatyva brangstančioms malkoms - pjuvenų briketai. Jie yra šiek tiek brangesni už malkas, tačiau sausesni už jas (apie 10 proc. drėgnumo), didesnė jų energetinė vertė. Laikoma, kad viena tona briketų prilygsta 4-5 kietmetriams malkų. Tai supaprastina transportavimo ir laikymo problemas, nes briketai užima mažiau vietos nei malkos. Briketų šalininkai teigia, kad sezonui prireikia 4-5 t briketų, 1 t kainuoja 450-500 Lt. Taigi šildymo sezonas kainuoja apie 2-2,5 tūkst.

Granulės. Granulės - pati patogiausia kietojo kuro rūšis. Kuro padavimas į katilą yra automatizuotas (bunkerio papildymas kas 3 - 7 dienas arba kartą per sezoną, priklausomai nuo kuro bunkerio talpos) ir nereikalauja nuolatinės priežiūros, tereikia įsigyti kokybiškų granulių. Tačiau granulėmis kūrenamų sistemų kaina - gerokai aukštesnė nei kitų kietojo kuro sistemų - ji siekia 8 - 30 tūkst. lt. 200 kvadratinių metrų namui reikia apie 4-6 t kuro sezonui. Jei laikysime, kad granulių kaina šiuo metu yra apie 500 lt už toną, tai šildymas sezonui kainuoja apie 2 - 3 tūkst.

Granulinis katilas. Šaltinis: statybajums.lt

Kieto kuro katilų tipai

Kieto kuro katilai yra gaminami iš ketaus ir plieno. Pasak P. Bučelio, pagrindiniai skirtumai yra konstrukcija, ilgaamžiškumas ir kaina.

„Dauguma parduodamų ketaus katilų yra paprastos konstrukcijos. Juose dega visas kuras iš karto ir sudega pakankamai greitai. Iš plieno katilai gaminami tuomet, kai norima išgauti įvairias sudėtingas konstrukcijas, kad būtų galima pailginti degimą, nes iš formuoti ketaus kainuoja labai brangiai. Plieniniuose katiluose kuras dega ilgiau nei ketiniuose, iš jo gaminami ir apatinio degimo katilai, generaciniai, žvakės tipo katilai. Priklausomai nuo konstrukcijos, kuras gali degti 2-4 kartus ilgiau nei ketaus katiluose.

Ketaus pusėje stovi ilgaamžiškumas - tokie katilai gali laikyti daug ilgiau, jie nebijo korozijos, todėl pastatę katilą, jį galėsite naudoti ilgus metus. Taip pat ketaus katilai yra maždaug pusantro-du karto pigesni nei plieniniai. Žvakės tipo katilai pasižymi ilgo degimo trukme didelės kuro įkrovos, dega iki kelių parų.

Jei rinkdamiesi katilą nesižvalgote vien į jo pigumą, svarbiausiu kriterijumi greičiausiai bus katilo priežiūra - kuo jos mažiau, tuo geriau.

Alternatyvūs šildymo būdai

Kaip kalba UAB „Santas“ vadovas Saulius Tamulevičius, kol kas rinkoje pirmąją vietą vis labiau užsitikrina šilumos siurbliai (oras-vanduo) - tai kol kas ekonomiškiausia sistema.

- Prieš keletą metų kieto kuro katilai buvo populiarūs ir perkami, o štai dabar jų įrengimas drastiškai sumažėjęs. Kūrenimas malkomis, briketais ar kitu kietu kuru jau eina užmarštin, kad ir kaip tai būtų iš pirmo žvilgsnio ekonomiška.

- Dar galima šildytis dujomis, rinktis geoterminį šildymą, taip pat - šilumos siurblius. Kokie šių šildymo sistemų privalumai ir trūkumai?

- Dabar itin populiarėja oras-vanduo šildymo sistema - prieš kelerius metus įvyko lūžis, ir žmonės noriai renkasi tokį šildymo būdą. Oras-vanduo šildymo sistemą įrengti pigiau nei geoterminį šildymą, tačiau jo eksploatacija bus kiek brangesnė už geoterminio, nors labai nežymiai.

Geoterminis šildymas atsipirks tik po 40 metų, tačiau per tuos metus tą siurblį reikės bent kartą pakeisti, vadinasi, atsipirkimas labai miglotas, kadangi teks investuoti į įrangą ir eksploataciją. Yra keli būdai, kaip įrengiamas geoterminis šildymas: galima 1,80 m gylyje įkasti vamzdyną ir pakloti tam tikrą plotą arba gręžti gręžinius - tai pats populiariausias būdas - ir įleisti vamzdynus daugiau kaip 60-100 m gylyje. Tų gręžinių, atsižvelgiant į namo plotą, reikia skirtingo skaičiaus, gali būti ir trys, ir daugiau. Standartiniam namui (apie 100 kv. m) toks geoterminio šildymo įrengimas kainuotų apie 11-12 tūkst. eurų

Geoterminio šildymo schema. Šaltinis: geoterminis-sildymas.lt

Oras-vanduo šildymo sistema veikia panašiai, tačiau nereikia daryti jokių gręžinių, šiluma išsunkiama iš oro ir ji naudojama namų bei vandens šildymui. Įsirengti tokią sistemą kainuotų dvigubai pigiau nei geoterminį šildymą, t. y. apie 5000 tūkst. eurų. tačiau metinės išlaidos šildymui būtų kiek didesnės nei geoterminiam šildymui. Oras-vanduo dar atlieka ir šaldymo funkciją, veikia kaip kondicionierius šiltuoju sezonu, o ir triukšmo beveik nėra.

Toks šildymas tinka ir namui, kotedžui, ir butui, loftui ir pan. Oras-vanduo dar atlieka ir šaldymo funkciją, veikia kaip kondicionierius šiltuoju sezonu, o ir triukšmo beveik nėra, nes naudojamos šiuolaikinės technologijos.

Na, o kalbant apie dujinį šildymą, tai vienas iš senesnių ir visiems žinomų šildymo būdų, kuris yra švarus ir patogus, tačiau palyginti su šilumos siurbliais, pastarieji turi daugiau pranašumų. Pavyzdžiui, šilumos siurblys nekelia pavojaus - nesprogs, nesukels gaisro, jo montavimui nereikia dokumentų ir sumontuojamas dažniausiai per vieną dieną.

Pridėčiau dar ir tai, kad jums nereikės kamino, valyti pelenų, šilumos siurblys netaršus, draugiškas gamtai. Ir tai tik keli privalumai - jų yra kur kas daugiau.

- Tad kokių išlaidų galėtume tikėtis šildantis vienu ar kitu būdu? - Jeigu pastatas yra naujas ir kokybiškas, tuomet šildymas metams galėtų kainuoti (apytiksliai 100 kv. m namui): dujos - 267 eurai; medžio granulės - 401 euras; oras-vanduo šilumos siurblys - 305 eurai; geoterminis šildymas - 237 eurai; kieto kuro katilas naudojant beržines malkas - 215 eurų; šildantis dyzelinu kaina gali siekti 604 eurus; elektra - net 1035 eurus.

Tad nors malkos pigiausias būdas, brangiausiai čia kainuoja mūsų laikas, kurį turėtume skirti katilo kūrenimui ir malkų paruošimui. O jeigu tai yra senos statybos, neapšiltintas pastatas, tokio paties ploto apšildymas gali kainuoti 80-100 proc. daugiau, atsižvelgiant į šildymo sistemos rūšį, taigi mažiausiai dvigubai daugiau.

Pateikiame preliminarias 100 kv. m. namo šildymo išlaidas per metus:

- Turbūt grindinis šildymas išstūmė ir radiatorius? - Anksčiau buvo sunku žmones įtikinti rinktis grindinį šildymą, tinkantį visoms dangoms, galimą įrengti visuose kambariuose, apšildant iškart visą plotą, o dabar to daryti nebereikia, gyventojai jau patys nori šildomų grindų.

Daugelis pamatė, kad privalumų yra daug, tad dabar maždaug 95 proc. žmonių renkasi grindinį šildymą, o radiatorių atsisako, kadangi jiems reikalinga aukštesnė temperatūra nei šildomoms grindims. Kuo žemesnė temperatūra, tuo žemesnės eksploatacijos išlaidos, vadinasi, tai yra didelis privalumas ir komfortas.

Dabar skverbiasi ir dar vienas šildymo būdas - tai yra lubinis ir sieninis šildymas (jis brangesnis nei grindinio šildymo įrengimas) - sienos ir lubos gali būti šildomos ir šaldomos. Tai padeda išlaikyti klimatines sąlygas - žmogaus kūno temperatūra yra arti 37 laipsnių ir dėl tokio šildymo patiria mažesnius pokyčius, praranda mažiau energijos, kadangi ta temperatūra yra nuolat palaikoma. Be to, tiek radiatorius, tiek grindinį šildymą įrengti kainuoja panašiai, tačiau patogumo ir komforto lygis yra visai kitas. Be to, grindiniam šildymui tinka bene visos dangos ir paviršiai.

Kauno technikos kolegijos lektorius, UAB „Pastatų sertifikavimo biuro“ vadovas, pastatų sertifikavimo specialistas Rolandas Samajauskas prideda, kad renkantis šilumos būdą reikia žiūrėti kompleksiškai, ir priduria, kad pirmiausia reikia galvoti apie paties pastato modernizavimą.

Namo apšiltinimas - vienas svarbiausių dalykų. Šaltinis: manonamai.lt

Ir jeigu pastatas yra didelio ploto, statytas seniai, neapšiltintas, tuomet negelbės ir šilumos siurblys ar kiti šildymo būdai - šildysite orą, o ne namus.

„Vienokie sprendimai daugiabutyje, kitokie - nuosavame name. Jeigu jūs gyvenate daugiabutyje, negalėsite individualiai priimti sprendimų, susijusių su šilumos sistemos pasirinkimu, nes tą darys jūsų namus prižiūrinti įmonė ar viso namo gyventojai, bendrija. Nuosavame name paprasčiau - išsikviečiate specialistą ir surandate geriausiai jums tinkantį sprendimą“, - pastebi specialistas.

- Tai vis dėlto - kur dingsta šiluma? - Probleminė vieta senuose daugiabučiuose - rūsiai. Juose dažniausiai galime pamatyti neizoliuotus, kitaip tariant - neapšiltintus vamzdžius, todėl jie užkaista, ir didelė šilumos dalis lieka rūsyje. O jeigu dar rūsių langai nesandarūs, praviri, tuomet vėlgi - šilumą prarandame.

Dar viena problema, kurią pastebiu senuose daugiabučiuose, patys gyventojai išbalansuoja šildymo sistemą. Per daugelį metų nutinka, kad trūksta vienas ar kitas vamzdis, žmonės keičiasi radiatorius naujais, galingesniais, o viso to rezultatas - kenčia kaimynas, nes pas jį šiluma neatiteka. Tad laikausi nuomonės, jog norint daugiabučiuose gyventi šiltai, pirmiausia reikia keisti visą šildymo sistemą, ją modernizuoti, apšiltinti patį pastatą, stogą, sienas. Šiuo atveju reikalingas kompleksiškas požiūris ir veiksmai, nes tik langų keitimas situacijos neišgelbės.

Be to, daugumos daugiabučių langai pakeisti naujais, todėl negalėtume sakyti, kad šiluma „pabėga“ pro langus, tačiau ten, kur jie nepakeisti, nesandarūs, šilumos bus tikrai mažiau. Tačiau praverkite duris į laiptinę - gal ten nepakeisti langai, senos durys? Pakeitus šiuos dalykus irgi galėtumėte ilgiau išsaugoti šilumą.

Jeigu kalbėtume apie naujus daugiabučius, šildymo sąskaitos ten dažniausiai būna nedidelės, tačiau pastebiu kitą bėdą - patys žmonės elgiasi neekonomiškai. Pavyzdžiui, nesureguliuoja šilumos namuose, būna per karšta, tad atsidaro langą ir visą šilumą išleidžia. Todėl patarimas paprastas - pasidomėkite valdymo įranga ir pritaikykite pagal situaciją.

Taip pat naujuose daugiabučiuose būna įrengta ir vėdinimo sistema. Reikėtų prieš šildymo sezoną išvalyti, pakeisti filtrus, paruošti namus ir sistemas šildymo sezonui, ką daugelis užmiršta. Pastebiu, kad žmonės nemoka ir nesidomi, kaip valdyti savo buto šildymo, vėdinimo sistemas, o derėtų, ypač, jeigu norite gyventi komfortiškai ir ekonomiškai.

- Individualiuose namuose lengviau pasirinkti šildymo būdą. Ką gyventojai turėtų žinoti? - Individualių namų savininkams lengviau nuspręsti, kokį šildymo būdą pasirinkti, - to nereikia su niekuo derinti. Senos statybos namai, natūralu, reikalauja daugiau investicijų. Verta žinoti, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra suteikia paramą modernizuoti namo šildymo sprendimus.

Galima išsikviesti specialistą, kuris įvertins pastato energinę klasę ir patars, kaip namą apšiltinti, kokias priemones rinktis, kokie sprendimai bus efektyviausi ir ekonomiškiausi.

Jeigu senos statybos namuose naudojamas senas katilas, kuris energiškai neefektyvus, reikėtų galvoti apie jo keitimą. Teko susidurti su atveju, kai katilui buvo daugiau kaip 40 metų, žmogus kūreno anglimis, tačiau tokio efektyvumas buvo labai menkas - beveik viskas išeidavo pro kaminą, o namuose šilumos likdavo mažai. Verta žinoti, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra suteikia paramą modernizuoti namo šildymo sprendimus.

Apskritai, dabar šildymo sistemų pasirinkimas nemažas - ir dujiniai, granuliniai katilai, geoterminis šildymas, šilumos siurbliai. Visais atvejais patariu modernizuoti savo šilumos sistemą. Tačiau svarbu katilams, šilumos siurbliams parinkti tinkamas vietas, kad būtų ir mums patogu efektyviai naudotis, ir kaimynams netrukdytume.

Štai šilumos siurbliai skleidžia ūžesį, todėl pastačius po kaimyno miegamojo langais, galite sulaukti nepasitenkinimo, nesvarbu, kad tas garsas neviršija nurodytų decibelų. Visais atvejais pravartu pagalvoti ne tik apie save, bet apie kitus.

Iš patirties dar galiu pasakyti, kad jeigu žmogus turi F, G klasės energingumo būstą ir pasistato tokį šilumos siurblį, šilumos namuose problemos neišspręs, ypač, jeigu namas kiauras kaip rėtis, sienos, stogas nešiltintas. Reikia į šildymo sistemą žiūrėti kompleksiškai, nes kitu atveju šilumos siurblys, dirbdamas visu galingumu per šalčius, tiesiog sudegs. Tad pats pirmas darbas - modernizuoti namą ir pasirūpinti, kad jo energinė klasė būtų bent jau B.

Naujų namų savininkai, pastebiu, nepasidomi, kaip tinkamai valdyti šilumos siurblį žiemos, vasaros metu, o juk dabar juos galite valdyti telefonu, sekti, kiek sunaudojama energijos, kokia temperatūra - tad tai puikus būdas nuolat palaikyti šilumą namuose ir sutaupyti. Svarbiausia patiems daugiau skirti dėmesio savo šildymo sistemai ir jos valdymui.

Ir dar vienas paradoksas - dabar daugelyje modernių stiklinių pastatų tenka daugiau mokėti ne už šildymą, o už vėsinimą šiltuoju sezonu. Štai pavyzdys - šildymui žmogus tokiame name su stikliniu fasadu išleidžia 200 eurų per metus, o vėsinimui net 2500 eurų. Tad dar statybos metu būtina apgalvoti su architektu sprendimus, kurie apsaugotų nuo perkaitimo ir netektų už vėsinimą mokėti didelių pinigų.

tags: #buto #sildymas #kietu #kuru