Vėdinimas yra būtinas norint užtikrinti sveiką ir komfortišką aplinką patalpose. Tačiau, kokia turi būti oro apykaita? Yra dešimtys įvairių variantų, kaip galima vėdinti patalpą, kokius būtent teršalus labiausiai reikia pašalinti ir kiekviename jų oro apykaita skaičiuojasi skirtingai.
Tarkim, kalbant apie gyvenamojo namo vėdinimą vėdinimo sistemą gali atlikti šias funkcijas: tik namo ventiliacija.
Oro apykaitos normos
Kai atliekamas sistemos montavimas, skirtos tik namo ventiliacijai, oro apykaita apskaičiuojama sumuojant kiekvienos patalpos oro poreikį, nustatytą pagal hienos normas arba - atsižvelgiant į individualius reikalavimus oro kokybei. Dažniausiai taikomos šios oro apykaitos "normos":
- Optimalus higienos reikalavimai. Skaitoma, kad optimali oro kokybė pasiekiama, kai į patalpą, kur žmonės būna nuolat (ilgiau nei 2 val. be pertraukos), paduodama po 36m³/h šviežio oro kiekvienam žmogui. Ši higienos norma yra taikoma beveik visoms patalpų kategorijoms, išskyrus tas, kur reikalingos ypatingos sąlygos.
- Lietuvos STR reikalavimai gyvenamojo namo vėdinimui. Paskutinėje Statybų reglamento redakcijoje, kas liečia gyvenamųjų namų vėdinimo sistemų, įprasta higienos norma yra sumažinta iki ~18m³/h šviežio oro vienam žmogui, tad formaliai leistina sutaupyti ir butuose įrenginėti dvigubai mažesnę ventiliaciją, nei viešosiose įstaigose.
- Pilnas komfortas - kai įrengta vėdinimo sistema užtikrina tokią oro kokybę, kad įėjus iš lauko praktiškai nejaučiate skirtumo. Vėdinimo sistema spėja pašalinti visus išsiskiriančius kvapus, kurios gali užuosti žmogaus uoslė. Tai pasiekiama, kai oro kaitą patalpose yra ~3-4 kart/val.
- Minimalus fiziologiniai reikalavimai. Žinoma, kad reikiamą deguonies kiekį valandai žmogus gautu iš ~2 m³ oro. Tam, kad visoje patalpos ertmėje palaikyti tinkamas deguonies ir CO2 koncentracijas, reikia kur kas didesnės oro apykaitos - 10m³/h šviežio oro vienam žmogui. Šį norma naudojama tolimųjų reisų transporte.
- Normalaus drėgnumo palaikymas. Oro drėgnumas yra svarbus oro kokybės parametras. Lauke oro drėgnumas nėra pastovus. Žiemą, kai temperatūra ~0ºC, lauko ore drėgmės yra vos 2g/m³, o šiltuoju laikotarpiu - gali siekti 10g/m³ (būtent tiek reikia turėti patalpoje, kad prie +22ºC drėgnumas neviršytų 60%).
- Minimalus (budintis) ventiliacijos režimas. Visi daiktai išskiria tam tikrą lakiųjų medžiagų kiekį. Kad tuo išvengti, absoliučiai visose patalpose, įskaitant sandėlius ir rūsius, net tuomet kai jose nėra žmonių turi būti užtikrinta oro kaita ne mažesnė kaip 1.3m³/h į 1m2 grindų ploto (arba 0.3-0.5 karto/val., priklausomai nuo patalpos aukščio).
- Pagal ištraukiamą iš WC ir kitų patalpų oro kiekį. Siekiant užkirsti kelia mikroorganizmų plitimui iš WC, dušo, vonios, virtuvės bei kitų "nešvarių" patalpų, išvardintuose patalpose įrengiamas oro ištraukimas, kuris be sustojimo veikia 24 val. per parą.
Be to, oro apykaita skaičiuojama ir pagal:
- Namo šildymas arba vėsinimas.
- Pasyvaus vėsinimo funkcija.
- Geoterminis šildymas ir namo kondicionavimas.
Reikia atkreipti dėmesį, kad pagal visas išvardintas metodikas namo vėdinimo sistemos našumas apskaičiuojamas kaip visų patalpų apykaitų sumą (atskirai - padavimo ir ištraukimo).
Apykaitą galima mažinti įvertinus natūralią oro infiltraciją per langų nesandarumus, tačiau naudojant šiuolaikinius langus, infiltracija nėra didelė. Priimama, kad infiltracija nėra reikšminga ir ji gali tik truputi pagerinti pasitrenktą oro kokybę.
Oro paskirstymo principai
Galima pasirinkti kompromisą, kai tam tikrose pasirinktose patalpose bus taikomos mažesnės apykaitos normos (ir atitinkamai- mažesni reikalavimai oro kokybei). Kai kurie taiko supaprastintą metodiką, kai bendrą oro apykaitą skaičiuojama pagal tai, kiek žmonių yra visame name, nekreipiant dėmesio į faktą kad šviežias oras kartais paduodamas visai ne į tas patalpas, kuriose tuo metu randasi žmonės, tačiau priimant maksimalią rekomenduojamą normą: vienam žmogui - 36m³/h.
Rekomenduočiau į visus paminėtus metodus, kurie kaip ir leidžia pasirinkti mažesnę oro apykaitą atsižvelgti tik tuomet kai dėl ekonomijos sumetimų norima žiema iki minimumo sumažinti vėdinimo našumą. O sistemą reikėtu rinktis tokia, kuri leistų efektyviai vėsinti patalpas vasaros naktį.
Šiuolaikiniai rekuperatoriai užtikrina efektyvų vėdinimą su minimaliais šilumos nuostoliais.
Buto be ventiliacijos pasekmės
Rasojantis langai rodo per aukštą drėgnumą gyvenamose patalpose, o jį sąlygoja vėdinimo trūkumas ar jo nebuvimas. Ir jei Jūsų būste nėra spręstas vėdinimo klausimas, vadinasi prie jo teks grįžti. Čia būtina akcentuoti, jog lokaliniai ventiliatoriai įrengti vonioje ir virtuvėje dar nereiškia jog vėdinimo klausimas yra išspręstas.
Vėdinimo filosofijos esmė juk labai paprasta - turi būti užtikrintas nuolatinis šviežio oro pritekėjimas į gyvenamąsias patalpas ir nepertraukiamas oro šalinimas iš pagalbinių patalpų (vonia/tualetas/virtuvė/sandėliukas).
Pelėsis
Viena aktualiausių problemų, kuri gali atsirasti renovavus daugiabutį namą - atsiradęs pelėsis. Apšiltinus namo atitvaras, Jūs padidinote ir pačio statinio sandarumą. O tai reiškia jog dabar reikia žengti sekantį žingsnį - įrengti vėdinimo sistemą.
Senesnės statybos pastatuose oras natūraliai cirkuliavo per nesandarumus sienose, langų rėmuose, durų angose. Renovacija, hermetizuodama pastatus, nepaliko kelių orui judėti.
Ekspertai vieningai sutaria - ventiliacijos problemas būtina spręsti iš esmės.
tags: #bute #nera #ventiliacijos