Ar kada nors susimąstėte, kas iš tikrųjų yra pasitenkinimas? Ar tai tik būsena, kai netrokštame daugiau, nei turime? O gal tai gilesnis jausmas, susijęs su mūsų vertybėmis, tikėjimu ir profesiniais pasirinkimais? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip būti patenkintam tuo, ką turime, apžvelgdami įvairius aspektus - nuo dvasinių įžvalgų iki praktinių karjeros planavimo patarimų.
Pasitenkinimas ir Dievo Valia
Tomas Kempietis savo veikale "Kristaus sekimas" skatina kelti Dievo valią aukščiau savo. Kai tai darome, galime gyventi pasitenkinimą ir paklusnumą Dievo valiai. Turėtume stengtis būti patenkinti tuo, ką turime, ir būti dėkingi už mums suteiktas palaimas. Taip pat turėtume būti pasirengę priimti Dievo valią savo gyvenimui, net jei tai nėra tai, ką būtume pasirinkę patys. Pasitenkinimas yra dorybė, kuri gali atnešti mums ramybę ir džiaugsmą. Tai priminimas, kad turime būti dėkingi už tai, ką turime, o ne sutelkti dėmesį į tai, ko neturime.
Svarbu prisiminti, kad malda yra ne tik prašymas, bet ir Dievo šlovinimas bei dėkojimas Jam už visa, ką Jis dėl mūsų padarė. Taip pat turėtume nepamiršti, kad malda yra ne tik prašymas, bet ir Dievo klausymas bei Jo vadovavimo ieškojimas mūsų gyvenime. Melsdamiesi turėtume būti nuolankūs ir nuoširdūs savo prašymuose. Taip pat turėtume nepamiršti, kad Dievas geriau už mus pažįsta mūsų širdis ir poreikius. Taip pat turėtume nepamiršti, kad malda yra ne tik prašymas, bet ir pasitikėjimas Dievu ir Jo valia mūsų gyvenimui, bei atvirumas Dievo vadovavimui.
Nuolankumas ir Savikontrolė
Nuolankumas yra svarbi dorybė, kurią turėtume stengtis įkūnyti savo gyvenime. Turime stengtis, kad Dievo valia būtų svarbesnė už savąją, ir gyventi nuolankų bei paklusnumą Dievo valiai. Tai reiškia, kad turėtume būti pasirengę priimti Dievo valią net tada, kai ji nėra tokia, kokią pasirinktume patys. Turėtume būti pasirengę priimti Dievo vedimą ir nurodymą savo gyvenime, net jei tai nėra tai, ką būtume pasirinkę patys. Taip pat turėtume būti pasirengę priimti kitų kritiką, pataisymus ir mokytis iš savo klaidų.
Savikontrolė yra svarbi dorybė, kurią turėtume stengtis ugdyti savo gyvenime. Tai gebėjimas atsispirti pagundai ir iškelti Dievo valią aukščiau mūsų. Kai mes praktikuojame savikontrolę, galime gyventi paklusdami Dievo valiai ir priimti sprendimus, atitinkančius Jo valią. Tai gali padėti mums gyventi šventai ir labiau atitikti Dievo valią.
Profesinis Pasirinkimas ir Pasitenkinimas
Artėjanti vasara - apsisprendimo metas abiturientams ir kitiems, besiruošiantiems rinktis mokymosi įstaigas. Doc. J. Navaitienė sako, kad dažniausiai skelbiama, jog profesinis pasirinkimas yra ypač atsakingas jauno žmogaus gyvenimo momentas, nuo kurio priklauso jo ateitis: ekonominė ir socialinė padėtis, poreikių patenkinimas, saviraiška ir pan. Profesinis rinkimasis - nuolat vykstantis ilgalaikis procesas: jaunas žmogus sprendžia, kada, ką ir kur reikia veikti, kad jis būtų patenkintas savo profesine karjera. Psichologė siūlo nesureikšminti profesinio pasirinkimo po mokyklos baigimo, nes jaunas žmogus keičiasi, jo pasirinkimai irgi gali keistis. Jau seniai specialybės nesirenkamos visam gyvenimui.
Renkantis studijas, psichologė rekomenduoja analizuoti ir darbo rinką ar savo asmenines savybes. Darbo rinkos srityje reikėtų analizuoti darbo rinkos principus, naujausias tendencijas ir pokyčių prognozes. Ieškantis darbo žmogus tokiu būdu sužinos savo galimybes, o besiruošiantis studijuoti - būsimos profesinės veiklos paklausą. Asmenybės savybių srityje J. Navaitienė siūlo analizuoti tas asmenines savybes, kurios profesinėje veikloje gali būti svarbiausios. Pvz., ekstravertiškumas, neurotiškumas, atvirumas patyrimui, sąmoningumas ir supratingumas.
Pasak J. Navaitienės, tikslas yra būti patenkintam savo profesine veikla. Gali būti skiriamos dvi profesinės karjeros rūšys: asmeninė ir organizacinė. Asmeninė profesinė karjera - paties žmogaus profesinių tikslų ir sprendimų realizavimas. Šiuo atveju žmogus pats kuria profesinę karjerą, kuri gali tęstis visą gyvenimą. Organizacinę profesinę karjerą valdo darbdaviai, organizacijos ištekliai, jos struktūra ir interesai. Ši karjera trunka iki išėjimo nustatytu laiku į pensiją.
Savanorystė Kaip Būdas Pažinti Save
Psichologė sako, jog savanorystė apibūdinama kaip altruistinė veikla, atliekama nesitikint gauti finansinės naudos. Visgi nauda yra gaunama: nauja patirtis, žinios, gebėjimai, savigarbos padidėjimas, socialinių ryšių praplėtimas, darbo vietos susiradimas. Savanoriaudamas jaunas žmogus geriau pažįsta savo asmenybę ir ugdosi naujus asmenybės bruožus. Darbo ar studijų dilemą, iškylančią abiturientams, gali sėkmingai išspręsti atsakymas „Savanorystė!“. Jeigu vėliau bus pasirinktas darbas, savanorystės patirtis papuoš CV ir maloniai nustebins darbdavį.
| Nauda iš Savanorystės | Aprašymas |
|---|---|
| Nauja patirtis | Galimybė išbandyti save įvairiose srityse. |
| Žinios ir gebėjimai | Naujų įgūdžių įgijimas. |
| Savigarbos padidėjimas | Pasitikėjimo savimi stiprinimas. |
| Socialinių ryšių praplėtimas | Naujų pažinčių užmezgimas. |
| Darbo vietos susiradimas | Potencialūs darbdaviai vertina savanorišką veiklą. |
Profesinės karjeros valdymo kompetencija - žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, padedanti žmogui pažinti save ir savo profesinės karjeros galimybes, planuoti profesinę karjerą, priimti ir realizuoti profesinės karjeros sprendimus ir suderinti juos su kitomis savo gyvenimo sritimis. „Apibrėžimas gana ilgas, bet nė kiek nesumažinantis šios kompetencijos naudingumo, kurį galima atskleisti keturiais žodžiais: „Mano karjera - mano rankose“, - sako J. Navaitienė.
Apibendrinant, pasitenkinimas yra dorybė, kurią turėtume siekti kiekvienas. Ar tai būtų dvasinis kelias, karjeros pasirinkimai ar savanorystė, svarbu prisiminti kelti Dievo valią aukščiau savosios, būti nuolankiems, susivaldantiems ir nuolat ieškoti būdų, kaip tapti geresniu žmogumi. Tokiu būdu galime gyventi pilnavertį ir pasitenkinimą teikiantį gyvenimą.