Įsigijus butą name su centralizuota šildymo sistema, kartais kyla noras įsirengti individualią šildymo sistemą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai keliami norint atsijungti nuo bendros šildymo sistemos ir įsirengti individualią, pavyzdžiui, oras-vanduo šildymo sistemą. Aiškinamės, kokie teisės aktai reglamentuoja atsijungimą nuo centralizuotos šildymo sistemos ir kokius veiksmus reikia atlikti norint legaliai atsijungti.
Šilumos siurblys oras-vanduo - vienas iš galimų individualaus šildymo sprendimų
Atsijungimo nuo bendros šildymo sistemos teisinis pagrindas
Šilumos vartotojų teisė atjungti buto ar kitos patalpos šildymo ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo bendros šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos bei keisti šildymo būdą įtvirtinta Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Ši teisė realizuojama vadovaujantis LR statybos įstatymo nuostatomis ir jį detalizuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Pagal konstituciją ir Šilumos ūkio įstatymą, atsijungti nuo bendros šildymo sistemos ir įsirengti individualią šildymo sistemą galima. Tačiau svarbu atsižvelgti į vieną esminę sąlygą: šiuo veiksmu negalima pakenkti kaimynams, t. y. pabloginti jų padėtį.
Svarbūs aspektai
Visi pastate esantys šilumos įrenginiai ir individualiuose butuose esantys šilumos prietaisai (radiatoriai, gyvatukai, šilumos stovai ar kt.) yra priskiriami bendrajai pastato inžinerinei sistemai. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Taigi norint pertvarkyti bendrąją pastato inžinerinę sistemą pirmiausia reikalingas daugumos (50 proc. + 1 balsas) pritarimas.
Šilumos įrenginių atjungimas
Šilumos įrenginių atjungimas vartotojų iniciatyva detaliai reglamentuojamas 2018 m. sausio 1 d. redakcijos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (toliau - Taisyklės).
Pastato dalies, buto ar kitų patalpų savininkas ar jo įgaliotas asmuo, pageidaujantis atjungti savo šilumos įrenginius nuo pastato bendros šildymo sistemos, remiantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turi gauti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą.
Pagal Įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, atjungus šilumos įrenginius, statybos darbai užbaigiami surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo akto išdavimo tvarka nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” V skyriuje.
Daugiabučio namo šildymo sistemos pertvarkymas
Vertinant situaciją, kai daugiabutis gyvenamasis namas siekia pertvarkyti esamą šildymo sistemą, visų pirma, reikėtų pažymėti, kad daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema yra pastato bendrojo naudojimo objektas, t. y. ji butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais, o, remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Šis šildymo sistemos teisinis statusas svarbus tuo, kad vienam iš bendraturčių nevykdant pareigų išlaikyti šį bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo, atlyginimą. Be to, šios CK nuostatos turi būti suprantamos plečiamai - t.y. jos taikytinos ir tais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ar esamų atnaujinimo, pvz. šildymo sistemos pertvarkymo.
Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu galima daryti išvadą, kad sprendimas pertvarkyti namo šildymo įrenginius, priimtas balsų dauguma, yra privalomas visiems esamiems ir būsimiems bendraturčiams, jei neapriboja šių savininkų teisių ir teisėtų interesų. Taigi, tokio sprendimo priėmimas sukuria pareigas visiems butų savininkams. Reiktų pabrėžti, kad daugumos sprendimai negali pažeisti kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Šių interesų pažeidimo klausimas iškyla tais atvejais, kai yra nepagrįstai suvaržomos bendraturčio teisės ar bendraturtis kitu būdu patiria neobjektyvius neigiamus padarinius. Tačiau, interesų pažeidimu savaime nelaikytinas sprendimo dėl šildymo sistemos atnaujinimo priėmimas ar šilumos įrenginių pertvarkymo projekto įgyvendinimas, jei šie veiksmai buvo vykdomi CK, Taisyklėse bei kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
Panašiai turėtų būti vertinamos ir tos situacijos, kai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai nusprendžia pakeisti namo šildymo būdą, pvz. namą pradėti šildyti dujomis ir (ar) elektra, vietoje buvusio centralizuoto šilumos tiekimo.
Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte aiškiai nurodoma, kad bet kuris šilumos vartotojas, kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais, turi teisę nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą.
Tam, kad būtų pradėtas šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų procesas, visų pirma, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo susirinkimo metu, vadovaujantis jau minėta daugumos taisykle, priimti sprendimą pakeisti pastato šildymo būdą.
Priėmus tokio pobūdžio sprendimą, bendrojo naudojimo objektų valdytojas (įprastai - namo bendrija) privalo savivaldybei pateikti prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo). Papildomai prie šio prašymo turi būti pateiktas daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų priimtas sprendimas ir pavedimas valdytojui atjungti daugiabutį namą nuo centralizuoto šildymo sistemos, kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduota pažyma apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį ir daugumos atjungiamo objekto bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytiniai pritarimai projekto (aprašo) sprendiniams.
Reikėtų pažymėti, kad projekto išlaidų dengimo ir kiti su tuo susiję klausimai paprastai yra sprendžiami tapačiai, kaip ir pertvarkant daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemą, t.y.
Atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos: vienas butas
Kai kalbama apie konkretaus buto siekį pakeisti šildymo būdą, reiktų pažymėti, kad esminis skirtumas tarp viso daugiabučio ir vieno buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos, yra tokiems veiksmams pritariančių kitų bendraturčių sutikimų dalis.
Kaip jau minėta, viso daugiabučio šildymo būdas gali būti keičiamas daugumos bendratučių sprendimu, tuo tarpu, kai nuo centralizuotos šildymo sistemos siekiama atjungti tik vieną butą ar patalpą, Taisyklės imperatyviai numato, kad tokiems veiksmams būtini visų bendratučių rašytiniai pritarimai teikiamam projektui.
Kaip ir kitais, aukščiau nurodytais, atvejais, atjungiant butą ar patalpą nuo centralizuotos šildymo sistemos, būtinas, CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, priimtas bendraturčių sprendimas. Tačiau, šiuo atveju, taip pat reikalingas pavedimas bendrojo naudojimo objektų valdytojui keisti buto ar patalpos šildymo būdą ir valdytojo raštiškas sutikimas šiems darbams.
Taip pat, atsijungti siekiančio buto savininkas privalo savivaldybei teikiamą paprastojo remonto projektą iš anksto suderinti su bendrojo naudojimo objektų valdytoju ir gauti šio asmens pažymą, kad planuojamas atsijungimas nepažeis kitų daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisių ar teisėtų interesų.
Tik įgyvendinus visus šiuos veiksmus bei Taisyklių nustatyta tvarka išsprendus klausimus su esamu daugiabučio namo šildymo tiekėju dėl šilumos vartojimo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose bei pateikus įsipareigojimą vykdyti prievoles dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros, ketinančio atsijungti buto savininkas gali teikti projektą savivaldybei ir gauto rašytinio pritarimo pagrindu įgyvendinti buto ar patalpos šildymo būdo keitimo darbus.
Reikalavimai atsijungiant nuo bendros šildymo sistemos ir įsirengiant individualią
Pagal konstituciją ir šilumos ūkio įstatymą atsijungti nuo bendros šildymo sistemos ir įsirengti individualią šildymo sistemą galima. Tačiau yra vienas "bet". Šiuo savo veiksmu negalima kokiu nors būdu pakenkti kaimynams, t. y. pabloginti jų padėtį. Vadinasi, atsijungimą reikia atlikti taip, kad po atsijungimo gali tekti perbalansuoti visą namo šildymo sistemą ir izoliuoti buto ribose praeinančius vamzdynus.
Jeigu atjungiamas butas yra viršutiniame aukšte, o namo šildymo sistema yra apatinio paskirstymo, tai oro išleidimą reikės organizuoti žemiau esančiame bute. Tam reikės gauti atskirą apatinio buto savininkų sutikimą.
Atsijungimo procedūra ir reikalingi dokumentai
Kiekvienoje savivaldybėje gali būti patvirtinta sava atsijungimo tvarka su atskirais reikalavimais. Tačiau bendruoju atveju reikės:
- Gauti 50 proc. +1 viso namo savininkų sutikimą Jūsų atsijungimui.
- Paruošti atsijungimo darbų paprastąjį aprašą arba kitaip tariant, atsijungimo projektą, kuriame turėtų būti suskaičiuota namo šildymo sistemos hidraulika ir kaip ji pasikeis po atsijungimo. Tai reiškia, kaip ir kuo sistema turės būti subalansuota. Jeigu namas yra senas ir nėra išlikę šildymo sistemos projektų bei nėra jokios balansavimo armatūros, tai, savaime suprantama, atsijungiantysis tai turės padaryti už savo lėšas.
- Atsijungimo aprašas arba projektas turi apimti atsijungusiojo savininko naujos šildymo sistemos projektą, nes mūsų kraštuose/platumose gyvenamosios patalpos turi būti šildomos.
- Atsijungimo aprašas arba projektas turi būti suderintas savivaldybėje (ir su šilumos gamintoju/tiekėju).
- Po to likę namo gyventojai turi būti supažindinti su projekto sprendiniais. Tam paprastai reikėdavo 100 procentų gyventojų pritarimo. Atskirose savivaldybėse gali būti kitaip.
Ir tik tada galima vykdyti atsijungimo darbus (ne šildymo sezono metu).
Reikia pažymėti, kad vis tiek ir atsijungęs savininkas privalės mokėti tam tikrą dalį namo bendrųjų šilumos nuostolių kainos dalį. (Laiptinių, koridorių ir kt. šildymas, šilumos nuostoliais nuo bendrųjų namo vamzdynų ir pan.).
Taigi, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti/pasiklausti savo savivaldybėje apie atsijungimo galimybes, ir tik po to rūpintis projektavimo, organizaciniais ir atsijungimo darbais.
Labai svarbu santykiai su kaimynais, nes nuo to priklauso jų sutikimų gavimas. Daugeliu atveju surinkti 100 proc. pritarimą būdavo sudėtinga arba neįmanoma.
Atsijungus nelegaliai/savavališkai, vis tiek teks mokėti už centralizuotai tiekiamą šildymą. ir bet koks teismas tai pripažins.
Taigi, atsijungimas nuo bendros pastato šildymo sistemos turi būti atliktas teisėtai.
Šildymo sistemos pertvarkymo eiga
Pastato dalies, buto ar kitų patalpų savininkas ar jo įgaliotas asmuo, pageidaujantis atjungti savo šilumos įrenginius nuo pastato bendros šildymo sistemos, remiantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turi gauti statybą leidžiantį dokumentą - leidimą atlikti statinio paprastąjį remontą.
Pagal Įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, atjungus šilumos įrenginius, statybos darbai užbaigiami surašant statybos užbaigimo aktą. Statybos užbaigimo akto išdavimo tvarka nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” V skyriuje.
Šilumos siurblio prijungimas prie esamos šildymo sistemos
Nuo jūsų esamos šildymo sistemos turėtų būti galimybė atsijungti ir prisijungti šilumos siurblį. Šį klausimą jums reikėtų aptarti ir suderinti tiek su kaimynais, tiek su pastatą administruojančiu asmeniu, kuris iki šiol prižiūri esamą šildymo sistemą.
Priklausomai nuo jūsų pastato situacijos, reikėtų pasitarti su aplinkinių butų savininkais, kur planuojate montuoti išorinį šilumos siurblio bloką, kad vėliau nekiltų nesutarimų dėl atsiradusio pašalinio triukšmo.
Taip pat renkantis patį šilumos siurblį reikėtų pasidomėti jo montavimo reikalavimais, tokiais kaip minimalus ir maksimalus atstumas tarp vidinio ir išorinio bloko, montavimo vietai keliami reikalavimai ir pan.
Norint pasijungti atskirą šildymo sistemą bute, reikalingas kaimyninių namų sutikimas ir kitų namo gyventojų sutikimas, bei suderinti lauko blokų pastatymo vietas.
Svarbu: Atsijungimo darbus rekomenduojama atlikti ne šildymo sezono metu.
Šilumos siurblio montavimo darbai
Žemiau pateikiama lentelė su pagrindiniais reikalavimais ir žingsniais, kuriuos reikia atlikti norint atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos:
| Žingsnis | Aprašymas |
|---|---|
| 1 | Kreipkitės į savo savivaldybę ir išsiaiškinkite atsijungimo tvarką ir reikalavimus. |
| 2 | Gaukite reikiamus sutikimus iš namo gyventojų (50%+1 arba 100%, priklausomai nuo savivaldybės). |
| 3 | Paruoškite atsijungimo darbų projektą, kuriame būtų numatytas namo šildymo sistemos perbalansavimas ir individualios šildymo sistemos įrengimas. |
| 4 | Suderinkite projektą su savivaldybe ir šilumos tiekėju. |
| 5 | Supažindinkite namo gyventojus su projekto sprendiniais. |
Pagrindiniai žingsniai atsijungiant nuo centralizuotos šildymo sistemos
Apibendrinant, štai pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos ir įsirengti individualią:
- Kreipkitės į savo savivaldybę ir išsiaiškinkite atsijungimo tvarką ir reikalavimus.
- Gaukite reikiamus sutikimus iš namo gyventojų (50%+1 arba 100%, priklausomai nuo savivaldybės).
- Paruoškite atsijungimo darbų projektą, kuriame būtų numatytas namo šildymo sistemos perbalansavimas ir individualios šildymo sistemos įrengimas.
- Suderinkite projektą su savivaldybe ir šilumos tiekėju.
- Supažindinkite namo gyventojus su projekto sprendiniais.