Nors užsienyje, ypač Nyderlanduose, namai, pastatyti naudojant jūrinius konteinerius, jau nebėra naujovė, Lietuvoje konteineriniai pastatai dažniausiai naudojami sukuriant laikinas darbo bei poilsio vietas ten, kur dėl įvairių priežasčių netikslinga ar negalima statyti stacionarių pastatų. Jie sėkmingai naudojami kaip statybinis sodų namelių, vasarnamių ar pirčių pagrindas. Šiame straipsnyje aptarsime individualių konteinerių naudojimą rūšiavimui, jų privalumus, pasirinkimo aspektus ir dabartinę situaciją Lietuvoje.
Jūriniai konteineriai kaip gyvenamasis būstas
Statyti gyvenamąjį namą iš jūrinių konteinerių iš pirmo žvilgsnio gal ir atrodo neįprastas pasirinkimas, tačiau palyginus su įprastais namais, išryškėja pirmųjų namų privalumai. „Statyti namus iš plieninių jūrinių konteinerių imta pirmiausia dėl jų patvarumo, pritaikymo galimybių ir palyginti mažos kainos. Namai iš krovininių konteinerių aktyviai pradėti statyti gan neseniai, pradėjus plisti žaliosioms idėjoms - juk pritaikius juos antram gyvenimui, mažiau teršiama aplinka, tausojama gamta. Jie ypač populiarūs tarp futuristinę architektūrą mėgstančių architektų.
Dažniausiai lietuviai konteinerinius pastatus renkasi kaip sodo namelius ar vasarnamius prie ežero, sudarytus iš vieno konteinerio. Jų privalumai - mobiliems moduliams nereikia leidimo statyti, taip pat juos nesunku transportuoti, tinkamai suprojektavus, saugu palikti ne sezono metu.
Didelis tokio konteinerio ilgis leidžia panaudoti jį kaip perdangą ar savotišką tiltą, o iškišant jo galą nesunkiai gausime gembę. Konteineriai, kuriuos galite įsigyti rinkoje yra standartiniai, tiesa, tiek ilgis, tiek aukštis gali skirtis - ilgis gali siekti nuo 6 m iki 13,7 m, aukštis - nuo 2,3 iki 2,9 m. Jų plotis yra vienodas - apie 2,4 metro. Taip priklausomai nuo dydžio, vieno konteinerio naudingas plotas svyruoja nuo 14 kv. m iki 31,5 kv.m. Tad norint turėti daugiau vietos ir neapsiriboti vieno konteinerio siūlomu plotu, konteineriai yra jungiami. Taip galima išgauti netradicines objekto formas, įrengiant norimo dydžio ir formos langus, duris.
Konteinerio būklė ir pasirinkimo aspektai
Renkantis konteinerį, reikėtų gerai įvertinti jo būklę. „Jūriniai konteineriai dažniausiai naudojami jūrose, o tai, deja, reiškia rūdis. Kol jų nedaug, tai tėra estetinė problema, bet ilgainiui ji gali stipriai sumažinti viso konteinerio stiprumą ir konteinerinis statinys gali pasidaryti nesaugus. Rinkdamiesi turėkime omenyje, kad vidų gali tekti papildomai apdailinti, nes sienos ir lubos gali būti sulankstytos ir aprūdiję, o grindys - subraižytos ar galimai prisigėrusios chemikalų.
Kadangi konteineriniai gyvenamieji namai Lietuvoje yra pakankamai naujas ir netradicinis statybos metodas, patariama labai atidžiai rinktis tiek konstruktorius, tiek statybininkus. „Kadangi jūriniai konteineriai nebuvo sumanyti kaip statybinė medžiaga, nėra jiems tinkamų normatyvų, bandymų, metodų, ne visi konstruktoriai gali paskaičiuoti konteinerio standumą.
Individualus konteinerinis namas, nepaisant jo netradiciškų bruožų, vis tiek lieka namu - suprantama, kad jam reikės tiek pamatų, tiek stogo. „Statant konteinerinį namą pamatai gali būti poliniai arba, esant rūsio ar garažo poreikiui, juostiniai. Stogas, kaip ir kiekvieno statinio gali būti konstruojamas įvairiai, priklausomai kokia objekto paskirtis, tačiau dažniausiai konteinerinio stogo hidroizoliacijai įrengti naudojama bituminė danga. Ji efektyvi ir nebrangi.
Ypatingą dėmesį statant sudėtingesnius pastatus iš konteinerių patariama atkreipti į apšvietimą. „Konteineris savo projektinį tvirtumą turi tada, kai visos sienos, grindys ir stogas yra sveiki, t.y. neišpjaustyti, o durys, esančios viename gale - uždarytos. Akivaizdu, tokiame kambaryje saulė nešviečia. Vien tik išėmus duris ir šią angą įstiklinus, viduje turėsime koridoriaus, tunelio charakteriu pasižyminčią erdvę. Vadinasi, joje ilgai būti bus nemalonu.
Norint name gyventi nuolatos, jo apšiltinimas yra būtinas. Tiesa, skirtingai nuo tradicinių namų, jūrinių konteinerių paviršius yra netolygus, briaunuotas, todėl šiltinant akmens vata ar putų polistirolo plokštėmis, vis tiek lieka nedideli tarpai, kurie daro įtaką sandarumui. Dėl šios priežasties apšiltinant konteinerinius namus geriausia naudoti purškiamas izoliacines medžiagas.
Išorinę konteinerinio pastato apdailą galima rinktis kokią tik norima - galioja tokios pat taisyklės kaip ir paprastam pastatui. Pašnekovų teigimu, Lietuvoje panaudotą konteinerį galima gauti, priklausomai nuo dydžio ir būklės, už 3-10 tūkst. eur., o visiškai naujas gali kainuoti apie 14 tūkst. eur. su PVM. Didesniam individualiam namui reikėtų bent 2-3 konteinerių, taip pat reikėtų įvertinti transportavimą bei krovos techniką. „Norint pasistatyti konteinerinį namą reikėtų orientuotis į kainą nuo 700 eur/kv.m. Įrengtų konteinerių kaina priklauso nuo paskirties tipo, pageidaujamos vidaus įrangos komplektacijos, apdailos medžiagų, konstrukcinių sprendimų sudėtingumo. Sudėjus apdailą, apšiltinimą, įrengimą, toks namas atsieis pigiau už įprastą mūrinį ar medinį“.
Individualūs konteineriai rūšiavimui
Individualaus naudojimo konteinerių kiekis bei talpa parenkama atsižvelgiant į susidarantį atliekų kiekį, nekilnojamo turto objekto plotą, gyventojų skaičių bei komunalinių atliekų turėtojo veiklos pobūdį. Atsižvelgiama į deklaruotų gyventojų skaičių nekilnojamojo turto objekte. Norint pakeisti 240 l talpos konteinerį į mažesnę 120 l talpą, reikia pateikti dokumentus, kad nurodytame objekte gyvena vienas asmuo. Pateikus pažymą apie deklaruotų gyventojų objekte skaičių, turint pilną komplektą antrinių žaliavų konteinerių ir neturint perpildymų mišrių komunalinių atliekų, konteineris bus keičiamas į mažesnę talpą.
Visi konteineriai yra pažymėti pagal paskirtį ir identifikuoti tam skirtais konteinerio žymekliais bei informaciniais lipdukais. Individualaus naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineris, skirtas individualiai namų valdai, standartiškai ištuštinamas vieną kartą per 2 savaites. Atliekų turėtojui pageidaujant ir VASA patvirtinus, jam gali būti teikiama vieno karto per savaitę konteinerio ištuštinimo paslauga, atliekų turėtojui mokant didesnę vietinę rinkliavą.
Problemos su konteinerių gavimu
Yra atvejų, kai gyventojai ilgai laukia rūšiavimo konteinerių. Mišrioms atliekoms skirtą konteinerį gavus netrukus, dėl rūšiavimo konteinerio iš atliekų tvarkymo bendrovės sulaukiama atsakymo, kad reikia registruotis į eilę ir laukti, kol bus paskirtas finansavimas. Buvo paaiškinta, kad iš savivaldybės negauna finansavimo projektui, o konteinerius galės dalinti tik tada, kai finansavimą gaus. Savivaldybė vis dar neskyrusi finansavimo, bet gyventojas gali pats nusipirkti konteinerį, jeigu nenori laukti.
Atliekų tvarkymo bendrovės puslapyje ši informacija neatsinaujina jau daugiau nei metus, keičiasi tik metai. Pagal dabar galiojančią tvarką, už visų komunalinių atliekų, taip pat ir skirtų pakuotėms, surinkimo organizavimą ir vykdymą atsakinga savivaldybė, o už pakuočių atliekų surinkimo ir sutvarkymo finansavimą atsakingos gamintojus ir importuotojus atstovaujančios pakuočių tvarkymo organizacijos.
Bendrovė kaip atliekų vežėjas ir tvarkytojas yra atsakingas už atliekų surinkimą iš jau egzistuojančios konteinerių infrastruktūros. Bendrovė yra suinteresuota, kad kuo daugiau atliekų būtų tinkamai išrūšiuota ir kuo daugiau pakuočių galėtume paruošti perdirbimui. Taip pat yra pasiruošusi fiziškai aprūpinti gyventojus individualiais pakuočių ir pakuočių atliekų konteineriais bei vykdyti šių konteinerių aptarnavimą ir atliekų surinkimą, tačiau šiuo metu konteinerių nėra, todėl bendrovė neturi, ką dalinti.
Gyventojai, kurie nenori laukti nemokamai suteikiamų rūšiavimo konteinerių, juos gali įsigyti ir patys. Tuo atveju svarbu, kad konteineris atitiktų EN840 standartą, kad jį techniškai būtų galima aptarnauti šiukšliavežėmis - atitiktų aukštis, forma ir pan. Turintiems rūšiavimo konteinerį gyventojams, pakuočių atliekų surinkimas ir išvežimas papildomai nekainuoja.
Jei gyventojas nuosavo rūšiavimo konteinerio neturi, gali naudotis mieste esančiais bendro naudojimo rūšiavimo konteineriais.
Bendrovės turimais duomenimis, gyventojų, kurie kreipėsi dėl galimybės gauti rūšiavimo konteinerius, šiuo metu yra iki 2000.
Savivaldybės pozicija
Už atliekų infrastruktūros plėtrą sostinėje atsakingi gamintojai ir importuotojai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymu, už pakuočių ir pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir pakuočių ir pakuočių atliekų naudojimą bei už infrastruktūros plėtrą Vilniaus miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje yra atsakingi gamintojai ir importuotojai, kurie nustatytas pareigas vykdo kolektyviai, įsteigę tris organizacijas.
Šios Organizacijos privalo finansuoti komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūrą, jos plėtrą, priežiūrą, t. y. privalo finansuoti pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo priemonių (konteinerių) įsigijimą. Nors Pakuočių įstatymo nuostatos imperatyviai įpareigoja Organizacijas dalyvauti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, finansuoti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir naudojimą, kitas išlaidas, kurios yra būtinos vykdant minėtas Organizacijų pareigas bei pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo sistemos infrastruktūros užtikrinimą ir plėtrą, tačiau iš Organizacijų pusės nėra užtikrinamas sklandus pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo priemonių (konteinerių) finansavimas, ko pagrindu atliekų turėtojai nėra aprūpinami tokių atliekų surinkimo priemonėmis pagal poreikį.
Savivaldybė ketino teikti paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) individualiems pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteineriams įsigyti, tačiau finansavimas gautas nebuvo. Vilniaus miesto savivaldybei pasikreipus į Organizacijas dėl finansavimo skyrimo, pastarosios atsisakė skirti finansavimą tokiais terminais, kuriais turi būti įgyvendintos APVA nustatytos dotacijos teikimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, jog APVA nesutiko pakeisti aprašo sąlygų, užtikrinančių finansavimo suteikimą savivaldybėms be Organizacijų dalies lėšų prisidėjimo, o Organizacijos atsisakė finansuoti individualių konteinerių pakuočių atliekoms surinkti įsigijimą tinkamais terminais, Vilniaus miesto savivaldybė negalėjo pateikti paraiškos, gauti finansavimą, įsigyti trūkstamus konteinerius ir taip atitikti atliekų turėtojų poreikius.
Šiuo metu be rūšiavimo konteinerių likusiems individualių namų valdas turintiems gyventojams siūloma naudotis bendrojo naudojimo pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo konteineriais, taip pat didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėmis, kuriose nemokamai priimamos pakuotės ir pakuočių atliekos.
Gamintojų ir importuotojų atsakomybė
Pakuočių atliekų, susidarančių komunaliniame sraute (pas gyventojus) tvarkymas yra griežtai reglamentuotas Lietuvos respublikos teisės aktais. Pagrindiniai teisės aktai yra LR Atliekų tvarkymo įstatymas (ATĮ) ir LR Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas (PPATĮ). Savivaldybės pateikiamame atsakyme teisės aktai įvardijami teisingai, tačiau neužsimenama, kad minimos viešosios paslaugos administravimą ir užtikrinimą vykdo savivaldybė ir (ar) savivaldybės pavestas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius. Visą su komunalinių atliekų (įskaitant pakuočių) tvarkymu susijusią informaciją suteikti ir kylančias problemas gyventojams spręsti teisės aktais įpareigotos savivaldybės. Tą patį akcentuoja ir Aplinkos ministerija.
Gamintojų ir importuotojų pareiga - finansuoti visų šalyje rūšiuojant surinktų pakuočių atliekų tvarkymą, įskaitant surinkimo priemonių, t.y. konteinerių įsigijimą. Taip įgyvendinami „teršėjas moka“ ir gamintojo atsakomybės principai, tačiau tiek „Žaliasis taškas“, tiek ir kitos kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos (PTO bei „Gamtos ateitis“), pakuočių atliekų surinkimo (rūšiavimo) konteineriais pačios nedisponuoja. Gamintojų ir importuotojų pareigos - dalyvauti organizuojant visų pakuočių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir apmokėti pakuočių atliekų surinkimo išlaidas.
Taigi, rūšiavimo konteinerius už kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų lėšas įsigyja ir gyventojus aprūpina arba savivaldybė arba atliekų tvarkytojas, o organizacijos tik kompensuoja tokias išlaidas.
Visi komunalinių atliekų sukuriantys gyventojai bet kurios savivaldybės teritorijoje turi būti be išimties aprūpinti rūšiavimo priemonėmis, jiems turi būti užtikrinta kokybiška rūšiuojamojo atliekų surinkimo paslauga. Apibendrinant aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, tenka pripažinti, kad savivaldybės turi pareigą registruoti komunalinių atliekų turėtojus, nustatyti reikiamų rūšiavimo priemonių poreikį bei organizuoti jų įsigijimą (gamintojų importuotojų organizacijoms finansuojant).
Tenka, apgailestauti, kad Vilniaus mieste ilgą laiką susidariusi situacija, kuomet gyventojai norėdami atsakingai ir visų pirma teisingai tvarkyti savo atliekas, ne tik, kad neturi tam galimybių, bet ir pasiryžę išsiaiškinti to priežastis, įtraukiami į nesibaigiantį tarpinstitucinį susirašinėjimą, siuntinėjant nuo durų prie durų, bet iš esmės nesiimant spręsti susidariusių problemų. Esame tokie patys situacijos įkaitai, kadangi dėl mums nežinomų priežasčių, Vilniaus miesto savivaldybė, sulaukusi gyventojų užklausų, jas nukreipia mums arba dviem kitoms gamintojų importuotojų organizacijoms. Tokios praktikos neturime daugiau nei su viena savivaldybe, nors dirbame su visomis 60 šalies savivaldybių ar jų įgaliotais administratoriais.
„Žaliasis taškas“ yra ne kartą raginusi spręsti šią situaciją, visuomet buvo ir yra pasiruošusi finansuoti sistemos plėtrą, tame tarpe ir naujų konteinerių įsigijimą bei išdalinimą gyventojams. Kad problema įsisenėjusi, patvirtina ir prieš metus paties aplinkos ministro siųstas atsakymas Vilniaus miesto gyventojai, kuri taip pat niekaip negalėjo prisiprašyti rūšiavimo konteinerių. Vis tik turime vilties, kad netylantys vilniečių skundai ir pagrįstas pasipiktinimas, pagaliau išjudins susidariusią situaciją Vilniaus mieste. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2021 m. gruodžio 27 dieną jau kreipėsi į visas tris gamintojų importuotojų organizacijas, pripažindama ir konstatuodama šiuo metu esamą nepakankamą pakuočių, antrinių žaliavų atliekų infrastruktūrą mieste, bei informuodama, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ketina teikti paraišką individualiems antrinių žaliavų surinkimo konteineriams įsigyti.
Klaipėdos patirtis
Klaipėdos individualių namų gyventojai ieško teisybės dėl to, kad atliekos išvežamos dvigubai rečiau, o mokėti tenka tiek pat, kaip ir pernai. Visi mokame ne tik už atliekų surinkimą, bet ir jų rūšiavimo infrastruktūrą, ekologišką sutvarkymą. Retesnis atliekų išvežimas individualių namų gyventojams esą sukelia nepatogumų. Atliekų tvarkytojai šį argumentą atremia klausimu: ar jūs atliekas rūšiuojate? Rūšiavimas namuose - plastiko, stiklo, popieriaus ir pakuotės atskyrimas - tikrai išspręstų šią problemą.
Rūšiuoti privalo visi. KRATC specialistės teigimu, šiais ir kitais metais Klaipėdoje turi įvykti perversmas pradedant masiškai rūšiuoti. Tam bus pasitelkiamos ir informavimo, ir organizacinės, ir administracinės priemonės. Per metus klaipėdiečiai išrūšiuoja tik iki 10 proc. antrinių žaliavų, kai pagal įstatymų reikalavimus po šešerių metų turėsime išrūšiuoti 50 procentų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų.
Anksčiau vežėjai ir ragino rūšiuoti individualių namų gyventojus - dalino jiems specialius maišus antrinėms žaliavoms, tačiau dauguma maišus paimdavo, o į juos surūšiuotų antrinių žaliavų vežėjai taip ir nesulaukdavo. Kaip įrodė kitų Klaipėdos regiono savivaldybių ir Lietuvos miestų patirtis, suteikiamo 240 litrų talpos konteinerio net ir be rūšiavimo individualiam namui užtenka, kad jį ištuštinti du kartus per mėnesį. Taip atliekos surenkamos ir išvežamos Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose.
Klaipėdoje individualių namų konteineriai vasaros metu bus ištuštinami dažniau - kas savaitę, o šaltuoju metų laiku (nuo spalio 1 d. Individualių namų savininkai teigia, kad žiemą jie nesukaupia tiek daug atliekų. Individualių namų gyventojai, kurie jau rūšiuoja atliekas, bet vis tiek sukaupia daugiau komunalinių atliekų nei per dvi savaites telpa į 240 litrų konteinerį, atliekų vežėjai pasiruošę pastatyti antrą konteinerį.
Kadangi antrinių žaliavų rūšiavimas visoje Lietuvoje yra patikėtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijoms VšĮ „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacijai (PTO), jos Klaipėdos privačių valdų gyventojams yra įsipareigojusios pastatyti rūšiavimo konteinerius. Klaipėdoje pirmiausia bus aprūpinti Labrenciškių kvartalo gyventojai, o iki 2016 m. - visi Klaipėdos miesto individualių valdų savininkai.
Mesti visas atliekas į vieną konteinerį - labai brangus malonumas. Dar viena svarbi permaina uostamiesčio atliekų tvarkyme - nuo 2014 m. sausio įsigaliojusios naujos Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės. Klaipėda pradėjo nebelaidoti atliekų sąvartyne, o jas rūšiuoja ir tvarko sudegindama termofikacinėje jėgainėje. Taip buvo įvykdyti Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų aplinkosauginiai reikalavimai. Perėjom į aukštesnę atliekų tvarkymo kokybę. Savaime suprantama, kad geresnės kokybės daiktas ar paslauga kainuoja brangiau. Bet atliekų tvarkymo srityje mes sugebėjome išlaviruoti taip, kad kokybė pakilo, o kaina už paslaugą daugumai gyventojų, ne didėjo, o sumažėjo“.
Svarbu! Klaipėda yra bene vienintelis miestas Lietuvoje, kur rinkliava už atliekas gyventojams pastaraisiais metais ne didėjo, o sumažėjo - 2013 metais šis mokestis klaipėdiečiams sumažintas 15 proc.
Elektroninis atliekų konteinerių ženklinimas
Nuo 2017-ųjų sausio 1-osios įsigalios nauja atliekų surinkimo sistema. Iki liepos 1-osios visos savivaldybės turėjo pasitvirtinti naujas tvarkas. Klaipėdos rajonas jau tai padarė, tik dar nespėjo patvirtinti naujų tarifų. Dabar, kol nėra elektroninės atliekų konteinerių skenavimo sistemos, kai kurie žmonės gudrauja - vietoje vieno konteinerio turi kelis. Išstumia juos, pilnus šiukšlių, vežėjai surenka, o gyventojas moka tik už vieną. Skaičiuojama, kad Klaipėdos rajone gyventojams yra išdalinta per 15 tūkst. konteinerių.
Klaipėdos mieste nuo Naujųjų metų individualius atliekų konteinerius planuojame paženklinti specialiais lipdukais. Dabar yra sudaryta darbo grupė dvinarės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą klausimams spręsti. Yra numatyta, kad darbo grupė savo siūlymus Savivaldybės administracijos direktoriui turi pateikti iki spalio 1-osios. Tad dabar analizuojame galimas dvinarės rinkliavos dedamąsias, skaičiuojame galimas dvinarės rinkliavos įmokas.
Dvinarė rinkliava už atliekas
Pagal naująją tvarką Lietuvoje nuo sausio 1-osios galios dvinarė rinkliava už atliekas. Skaičiuota, kad atsižvelgiant į patalpų plotą, skaičiuojama, kad individualiems vienbučiams ir dvibučiams namams, kurie naudojasi individualiais konteineriais, nuolatinė dvinario mokesčio dalis būtų 0,56 Eur/kv. m, o kintamoji, priklausomai nuo konteinerio talpos - 0,39-0,78 euro už vieną konteinerio ištuštinimą. Individualiam namui, besinaudojančiam 240 litrų talpos konteineriu, taikant dvinarį mokestį, mokestis už atliekas būtų 80-81 Eur, besinaudojančiam bendrojo naudojimo konteineriais - 101 Eur.
Vyriausybės patvirtintoje metodikoje dvinarį mokestį sudaro vadinamasis abonentinis mokestis už visą infrastruktūrą (konteineriai, rūšiavimo linijos, atliekų išvežimas) ir kintantis mokestis, priklausantis nuo to, kiek žmogus išmeta grynųjų atliekų, kurios nebetinkamos rūšiuoti ir perdirbti.
Atliekų rūšiavimas. Kaip rūšiuoti maisto atliekas?
Rūšiavimo konteinerių talpos pasirinkimas
Norint pakeisti 240 l talpos konteinerį į mažesnę 120 l talpą, turite pateikti dokumentus, kad nurodytam objekte gyvena vienas asmuo. Pateikus pažymą apie deklaruotų gyventojų objekte skaičių, turint pilną komplektą antrinių žaliavų konteinerių ir neturint perpildymų mišrių komunalinių atliekų, konteineris bus keičiamas į mažesnę talpą.
Individualių konteinerių rūšiavimui privalumai:
- Patogumas rūšiuoti atliekas namuose
- Mažesnė tarša aplinkai
- Galimybė sumažinti mokestį už atliekų išvežimą
Individualių konteinerių rūšiavimui trūkumai:
- Vietos poreikis konteineriui
- Būtina rūšiuoti atliekas teisingai
- Galimi sunkumai gaunant konteinerį iš savivaldybės
Apibendrinimas
Individualių namų savininkams rūšiavimo konteineriai yra svarbi priemonė siekiant mažinti aplinkos taršą ir prisidėti prie tvaresnio atliekų tvarkymo. Nors susiduriama su tam tikrais iššūkiais dėl konteinerių gavimo ir finansavimo, gyventojai raginami aktyviai rūšiuoti atliekas ir naudotis esamomis galimybėmis - bendro naudojimo konteineriais arba įsigyjant individualius konteinerius patiems.
tags: #konteineriai #individualiem #namam