Lietuvai einant rinkos ekonomikos keliu, labai svarbu, kad žmonės suprastų jos būtinybę, esmę, imtų teigiamai ir optimistiškai vertinti jau seniai išmėgintą ūkininkavimo būdą, paremtą privačiąja nuosavybe, konkurencija ir kainų sistema.
Tačiau tokie pokyčiai neįmanomi be sistemingo, naujais mokymo metodais pagrįsto ekonominio lavinimo. Mokyti geriausia jaunus žmones.
Šiame straipsnyje aptarsime ekonomikos mokymo naudą mokykloje, pameistrystę, dualinį mokymą ir darbu grindžiamo mokymosi svarbą šiuolaikinėje ekonomikoje.
Ekonomikos Mokymas Mokykloje
Nuo 1994 m. ,,Atžalyno” vid. mokykloje dėstomas taikomosios ekonomikos kursas (pagal Junior Achievement programą). Nuo 1996 m. Mokiniams ugdymo procese suteikiamos teorinės ekonomikos žinios. 9 - 12 klasėje mokiniai turi galimybę (ugdymo procese praktinėje veikloje) pasitikrinti savo polinkius ir sugebėjimus pasirenkant tolimesnes studijas.
„Junior Achievement” taikomosios ekonomikos (TE) programa skirta 16 - 18 metų amžiaus jaunimui. Ji supažindina moksleivius su pagrindinėmis rinkos ekonomikos sąvokomis ir verslo abėcėle. TE kursas pateikiamas kaip bet kuris kitas bendrojo lavinimo dalykas - ugdomi ne būsimieji verslininkai, bet ekonomiškai mąstą piliečiai. TE - ne tik vadovėlis. Programoje lygia greta stengiamasi mokyti ir teorijos, ir praktikos.
Moksleivių bendrovė - taikomosios ekonomikos programos praktinė dalis. Tai pirmasis moksleivių bandymas imtis savarankiško verslo, mokytis vadovauti, o taip pat ir dirbti kolektyve, galimybė jau žinomas ekonomikos sąvokas įtvirtinti praktikoje, išmokti tvarkyti pagrindinius finansinius dokumentus. Čia moksleiviai įgyvendina savo planus ir idėjas, patys priima sprendimus, prisiima atsakomybę už nesėkmes.
Nuo 1994 m. veikia mokinių bendrovė kavinė - baras ,,Pas Adolfą” (veiklos pobūdis: prekyba gaiviaisiais gėrimais, saldumynais, ledais, arbata, kava. 1996 - 2000 m. 1998 m. įkurta mokomoji - praktinė firma ,,Auksinis ryšys” (veiklos pobūdis: prekyba aukso dirbiniais ir mobiliaisiais telefonais.
PMF kūrėjai - I-os laidos 11 ekonominės klasės moksleiviai: prezidentas Deividas Malinauskas, darbuotojai Donatas Kupčinskas, Šarūnas Vaitiekūnas ir PMF vadovė Audra Rutkauskienė, 1998 m. Akimirkos iš trečiosios Lietuvos PMF mugės 1999 m vasario 25-26 d. Kaune. Pirma kartą dalyvavome praktinio mokymo firmų mugėje, kurioje gerai sekėsi. PMF tarptautinėje mugėje Zalcburge su mokytoja Zita Valiauskiene. 2003 m. lapkričio 23-27 d. „Auksinis ryšys“ darbuotojai V.Leonovaitė, V.Sirtautas, V.Fiodorovas, D.Nurdinova ir vadovė A. Rutkauskienė dalyvavo tarptautinėje PMF mugėje Bratislavoje. 1996 m. įkurtas informacinių technologijų kabinetas. 2000 m. 2000 m.
Pameistrystė ir Dualinis Mokymas
Tai yra tokia mokymosi forma, kuomet mokymosi procesas yra grindžiamas darbu konkrečioje darbo vietoje. Kitas terminas, kuris yra naudojamas apibūdinti darbu grindžiamą mokymąsi - pameistrystė.
Šiuo metu Lietuvoje pameistrystė yra įteisinta kaip alternatyvi profesinio mokymo forma, kuri įvardijama ir profesinio mokymo įstatyme. Jame rašoma, kad profesinis mokymas gali būti vykdomas mokykline forma, kai einama mokytis į pasirinktą profesinio rengimo įstaigą, arba pameistrystės būdu.
Remiantis šiuo įstatymu nurodoma, kad pameistrystės mokymasis yra grindžiamas sutartimis, kurias besimokantysis sudaro su įmone ir su mokymo įstaiga. Pagal šią sutartį besimokantysis tampa tam tikru įmonės darbuotoju.
Šiuo principu lyg ir įteisinamas vienas iš darbu grindžiamo mokymosi modelių - dualinis mokymas, kuris yra būdingas Vokietijai, Austrijai, Šveicarijai.
Vokietijoje tokia mokymosi ir studijų forma yra taikoma ir aukštojo mokslo sistemoje - veikia dualinio mokymosi universitetai, kurie aukštos kvalifikacijos specialistus pagal sutartis su studentais ir įmonėmis, o didesnę studijoms skirto laiko dalį studentai praleidžia įmonėse, spręsdami konkrečias tos įmonės problemas.
Šiuose dualiniuose universitetuose teikiamos kvalifikacijos turi tokią pačią vertę švietimo sistemoje, kaip universitetų teikiami akademiniai laipsniai, tačiau dualinių universitetų absolventai darbo rinkoje įmonėms yra patrauklesni, nes jie yra pilnai pasirengę darbui konkrečioje veiklos srityje.
Darbu Grindžiamas Mokymasis
Darbu grindžiamo mokymosi įvairovė yra tikrai gana didelė. Esme tampa ne tai, kur žmogus mokosi, mokykloje ar įmonėje, svarbu, kad toje vietoje, kurioje jis mokosi, būtų galimybė dalyvauti ir veikti realaus darbo proceso sąlygomis.
Tokių specializuotų mokymo įstaigų jau yra ir Lietuvoje - tai vadinami sektoriniai praktinio mokymo centrai, kurių yra per 40.
Manoma, kad darbu grindžiamas mokymasis geriausiai atitinka šiuolaikinės ekonomikos poreikius, nes leidžia gana greitai ir efektyviai parengti specialistus, optimaliai panaudojant verslo investicijas ir išteklius.
Darbu grindžiamas mokymasis šiuo metu populiarėja ir dėl to, kad jis laikomas efektyvia priemone kovai su nedarbu. Jis leidžia greitai įgyti gebėjimus, kurie yra reikalingi konkrečiai veiklai, o absolventai, kurie mokėsi būtent darbu grįsto mokymo būdu daug greičiau susiranda darbą.
Jų užimtumo kokybė taip pat dažniausiai yra aukštesnė - daug rečiau patiriama nedarbo rizika, darbo vietos yra stabilesnės, dėl didesnio darbo našumo jie gauna didesnį darbo užmokestį. Todėl nenuostabu, kad šia mokymosi forma domimasi daugelyje šalių, ieškoma būdų ją plėtoti.
Finansavimo Iššūkiai
Vienas sudėtingesnių institucinių, ekonominių klausimų yra tokio mokymosi finansavimas. Kaip reikėtų pasidalinti finansinę atsakomybę už mokymą - klausimas, kuris kol kas nėra aiškiai išspręstas ar sureguliuotas. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl darbu grįstas mokymasis sunkiai plėtojasi Lietuvoje.
Nors finansavimo klausimas yra vienas iš esminių plėtojant pameistrystę, finansavimas yra tokia sritis, kurioje negalime tiesiogiai perimti kitų šalių patirties šioje srityje dėl esminių skirtumų. Pavyzdžiui, darbu grindžiamas mokymas Lietuvoje ir Vokietijoje vystėsi labai skirtingai.
Kai kurių šios sistemos ekspertų ir tyrėjų iš Vokietijos nuomone, pradėjus diegti tokią sistemą, realūs pokyčiai ir ekonominė, socialinė nauda pasimatytų tik maždaug po 20-25 metų. Per šį laiką susidarytų palankus tokio mokymosi įvaizdis visuomenėje, pasikeistų kultūrinės nuostatos profesinio mokymosi atžvilgiu.
Socialinis Dialogas ir Pasirengimas
Socialinio dialogo išvystymas yra esminė sąlyga sklandžiam darbu grindžiamo mokymo vystymuisi. Darbu grindžiamas mokymas reikalauja specifinių institucinių sąlygų, pavyzdžiui, labai sklandaus bendradarbiavimo tarp verslo ir švietimo įstaigų, daugiašalio socialinio dialogo, sprendžiant tokius klausimus ką reikėtų mokytis, kaip mokymą organizuoti, kokie mokymosi metodai turėtų būti taikomi.
Sprendžiant šiuos klausimus turi dalyvauti besimokantysis, įmonė, švietimo įstaiga, taip pat labai svarbus yra profesinių sąjungų, darbuotojo interesus atsovaujančių organizacijų atstovų dalyvavimas. Tokioje sistemoje svarbus verslo atstovų gebėjimas peržengti savo individualius interesus, gebėjimas matyti ilgalaikę perspektyvą.
Nacionaliniu ir ekonomikos sektorių lygmeniu gebėjimas pasiekti tam tikrus kompromisus tampa esmine sąlyga sėkmingam darbu grindžiamo mokymosi sistemos veikimui. Visa tai reiškia, kad tokio mokymosi procesas reikalauja daug permainų, kurios turi būti daromos labai apgalvotai ir neskubant.
Vertinant objektyviai, šiandien dar nėra pasirengta diegti ir plėtoti darbo grindžiamą mokymąsi visose ūkio ir švietimo sektoriuose, tačiau galima galvoti apie palaipsnį tokios sistemos eksperimentavimą atskiruose ūkio sektoriuose ar jų segmentuose, kurie jau yra pasiruošę tokių pokyčių diegimui.
Šiandien perspektyvų ir galimybių plėtoti darbu grindžiamą mokymą tikrai yra, tačiau norint efektyvaus, nuolat veikiančio darbu grindžiamo mokymosi reikia žvelgti į ilgalaikes perspektyvas. Taip pat reikia suprasti, kad tai nėra toks dalykas, kuris turėtų būti masiškai diegiamas.
Net Vokietijoje, kurioje ši mokymo forma yra itin išplėtota ir turi gilias tradicijas , dualinės pameistrystės būdu mokosi tik per 50 procentų visų besimokančių profesinio rengimo įstaigose.
Šiuolaikiniai Mokymo Metodai
„Dabartinis mokymas paruošia vaikus kontroliniams darbams, tačiau ne savarankiškam gyvenimui", - į šalies mokyklose taikomo mokymo spragas rugsėjo 1 d. išvakarėse dėmesį atkreipė „Swedbank" centrinėje būstinėje susirinkę pedagogai, darbdavių ir moksleivių atstovai bei Lietuvos tėvų forumo atstovas.
„Šiuolaikiniam mokytojui vien pedagogikos žinių nepakanka, - reikia pagalvoti, kaip turiniu sudominti moksleivius. Šiandien jaunimas informaciją įpratęs priimti per išmaniuosius įrenginius, naršydamas internete, todėl mokytojams nieko kito nebelieka, kaip tik prisitaikyti prie šių poreikių ir pradėti mokyti, pasitelkiant technologijas".
Kompiuterinių įrenginių naudojimas pamokų metu pasiteisino: vaikams įdomu dalyvauti virtualiose pamokose, naudodamiesi interneto resursais, pedagogai gali vizualiai paaiškinti sudėtingus uždavinius ar praktiškai su mokiniais išbandyti ką tik išmoktą medžiagą.
„Mokiniams lengviau mokytis, jei jie suvokia, kuo pateikta informacija yra naudinga, kokias praktines problemas ji sprendžia. Todėl, pavyzdžiui, vaikus mokant ekonomikos, teorijos neužtenka, - reikia paliesti tokias praktines temas kaip verslo kūrimas, šalies ekonomika ar mokesčių sistema, o vadovėliuose esančią mokymo medžiagą papildyti individualiai parinktomis priemonėmis - vaizdo klipais, straipsniais, iliustracijomis. Toks mokymasis taps individualia vaiko patirtimi, jis pats jausis žinių atradėju.
„Pamokų metu pateikiama „sausa" informacija be aiškaus praktinio panaudojimo moksleivių nedomina. Norėdami daugiau sužinoti apie aktualius dalykus, jaunuoliai dažnai informacijos ieško savarankiškai internete.
„Kitaip nei prieš 5-10 metų, šiandien darbdaviai gerokai dažniau kreipia dėmesį į būsimų darbuotojų asmenines savybes, o ne profesinį pasiruošimą. Svarbu, ne tai, ar universitete įgytas diplomas atitinka būsimo darbo sritį, o tai, ar žmogus yra linkęs nuolat mokytis ir tobulėti, ar gali dirbti savarankiškai. Šios savybės turėtų būti ugdomos dar vaikams mokantis mokykloje".
„Pabaigę mokyklą jauni žmonės neturi žinių apie darbo rinką, o užmokesčio lūkesčiai nesutampa su realybe. Todėl pedagogai turėtų skatinti moksleivius ne tik stropiai mokytis, bet ir atostogų metu pradėti dirbti ar atlikti praktiką juos dominančioje organizacijoje.