Ar įmanoma atšaukti dovanojimą dukrai Lietuvoje?

Nekilnojamojo turto dovanojimas - viena dažniausiai pasitaikančių turto perleidimo formų Lietuvoje. Tačiau, prieš dovanojant nekilnojamąjį turtą, svarbu žinoti keletą svarbių aspektų, kurie gali būti svarbūs teisingam turto perleidimui. Advokatų kontoros „Advocatera“ advokatė Raimonda Lazauskienė neslėpė, kad su tokiomis bylomis tenka susidurti dažnai.

„Kaip aš visą laiką sakau - tėvai ir seneliai yra reikalingi tol, kol turi NT, kurį gali padovanoti vaikams ar anūkams. Kada jie padovanoja savo turtą, jie tiesiog senatvėje tampa nebereikalingi. Ir tada prasideda kovos teismuose“, - kalbėjo teisininkė.

Šiame straipsnyje aptarsime, ar galima atšaukti dovanojimą dukrai Lietuvoje, kokie įstatymai tai reglamentuoja ir ką reikia žinoti, norint apsaugoti savo interesus.

Dovanojimo sutartis: ką svarbu žinoti?

Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima.

Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos.

Taigi, sudarant buto dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.

Kiekvienu atveju, dovanojant butą ar namą (taip pat kitą nekilnojamąjį daiktą) sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas.

Dovanojant vertingą turtą be notaro patvirtinimo, rizikuojate susidurti su kliūtimis deklaruojant gautą dovaną ar ginčais su kitais asmenimis, pretenduojančiais į turtą. Todėl visais atvejais privaloma tokį sandorį įforminti notariškai ir išvengti bet kokių galimų rizikų.

Pirmas dalykas ką turite nuspręsti - kaip priimsite nekilnojamo turto dovanojimą.Tam yra keli variantai: pagal registrų centro nustatyta vertę arba pagal vertintojų nustatytą vertę.

Turtą dovanojantis asmuo jokių mokesčių valstybei neturi mokėti. Nekilnojamojo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai. Tai reiškia, kad už tokią dovaną valstybei nereikia mokėti mokesčių.

Nekilnojamo turto dovanojimas kitiems, ne pirmos eilės giminaičiams, draugams, ar kitiems asmenims užtraukia mokestinę prievolę. Kai dovanos gavėjas nepatenka į pirmos eilės artimų giminaičių ratą - mokesčius mokėti privaloma, jeigu nekilnojamo turto vertė viršija 2500 eurų. Tokiu atveju nuo viršijamos sumos reikia mokėti 15 proc.

Sudarant dovanojimo sutartį dėl nekilnojamojo turto arba dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė kaip 14 500 eurų, ji turi būti tvirtinama pas notarą, kuriam yra mokamas 15-30 eurų dovanojimo sutarties patvirtinimo mokestis.

Kada galima atšaukti dovanojimą?

Advokatai nurodė, kad tokių atvejų pasitaiko, tačiau jie niekuo negali padėti - nuginčyti dovanojimą galima tik tuo atveju, jei asmuo, dovanojęs būstą, nesuvokė, ką daro, arba, jei prieš jį buvo smurtaujama.

Vis tik teisininkai neslėpė, kad, jei prieš dovanojimo sandorį nebuvo sudaryta rentos sutartis arba dovanojimo metu nenurodytas uzufruktas - sąlyga leisti ten gyventi iki gyvos galvos - niekas dovanojusio asmens nebeapsaugos.

Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė (CK 6.472 str).

CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais - apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas.

Taigi, nagrinėjamu atveju, dovanotojas turėtų įrodinėti, jog apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, arba atliko tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, arba su dovanotu turtu elgėsi taip, kad kilo reali to turto žuvimo grėsmė.

R. Lazauskienė paminėjo, kad nuginčyti dovanojimą dar galima ir labai kraštutiniais atvejais, kai įvykdomas nusikaltimas prieš dovanotoją. Ji įvardijo, kad norint panaikinti dovanojimą reikėtų įrodyti vieną iš šių aplinkybių: kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.

Taigi tokiu atveju, anot advokato, vienintelis pasirinkimas močiutei yra globos namai.

Svarbu: įstatymai senų žmonių nuo gyvenamosios vietos netekimo neapsaugo. Apsaugoti yra tik nepilnamečiai vaikai.

Kaip apsisaugoti dovanojant turtą?

Dėl to, pasak specialistų, dovanojant turtą yra būtina arba sudaryti papildomą išlaikymo sutartį, arba įrašyti sąlygą, pagal kurią dovanotojas galės gyventi tame turte iki pat gyvos galvos.

R. Lazauskienė įvardijo, kad yra du saugikliai, užtikrinantys ramią senatvę be rizikos likti gatvėje. Vienas jų - tai išlaikymo užsitikrinimas, kad bus patenkinti būtiniausi poreikiai: vaistai, maistas, apranga ir t. t. O tą padaryti galima su rentos sutartimi.

Anot A. Budniko, prieš dovanojimo sandorį su turto gavėju (šiuo atveju - anūke) reikėtų nueiti pas notarą ir sudaryti atskirą rentos sutartį. Teisininko aiškinimu, rentos sutartimi turto dovanotojas ir gavėjas susitaria dėl išlaikymo, t. y., kad anūkė išlaikys močiutę iki jos mirties.

Antras būdas, pasak R. Lazauskienės, yra uzufruktas. Tai, jos aiškinimu, yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už gyvenimo trukmę, nustatyta teisė naudoti svetimą daiktą.

Anot A. Budniko, uzufruktas įrašomas pačioje dovanojimo sutartyje - atskiros sutarties, kaip yra rentos atveju, nereikia. Ir ši sąlyga užtikrina, kad, padovanojus būstą anūkei, močiutė turės teisę ten gyventi iki pat mirties.

Svarbu: dovanojant daiktus būtinai nustatyti uzufruktą arba rentą. Tai yra du saugikliai, kurie dovanojimo momentu užtikrina asmens orumą senatvėje, t. y. gyvenamąjį būstą ir išlaikymą. Priešingu atveju nuginčyti sutartis yra itin sudėtinga.

Apibendrinant, dovanojant turtą, būtina atidžiai įvertinti visas aplinkybes ir pasirūpinti teisinėmis priemonėmis, kurios apsaugotų jūsų interesus ateityje.

Žemiau pateikiama lentelė su pagrindiniais aspektais, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį dovanojant turtą:

tags: #argalima #atsaukti #dovanota #nekilnojama #turta #dukrai