Rudenį įprastai padaugėja norinčiųjų deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Tokį suaktyvėjimą lemia padidėjęs savo gyvenamąją vietą pakeitusių asmenų kiekis - studentai atvyksta studijuoti į aukštąsias mokyklas, persikrausto naują būstą įsigiję pirkėjai, dalis galbūt persikelia gyventi į kitą vietą dėl karjeros pokyčių. Šie duomenys kaupiami Registrų centro tvarkomame Gyventojų registre, iš kurio duomenys teikiami įvairioms valstybės ir savivaldybių įstaigoms, kitiems ūkio subjektams.
Kiekvienas asmuo turi teisę susipažinti su savo tvarkomais duomenimis, o Gyventojų registre esantį deklaruotą gyvenamosios vietos adresą galima sužinoti atvykus į deklaravimo įstaigą - seniūniją ar savivaldybę (ten, kur seniūnijų nėra), taip pat elektroniniu būdu prisijungus prie Registrų centro savitarnos sistemos.
Kaip sužinoti deklaruotos gyvenamosios vietos asmenų skaičių?
Nekilnojamojo turto savininkas informaciją apie jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis gali gauti prisijungęs prie Registru centro savitarnos.
Būdai gauti informaciją:
- Internetu per e. valdžios vartus: Prisijungus prie Registrų centro savitarnos horizontaliajame menių pasirinkti „Gyventojų registras“ ikonėlę, tuomet vertikaliajame menių pasirinkti „Gyvenamosios vietos deklaravimo paslaugos“, tada „Keičiu gyvenamą vietą“, spausti „Tęsti“.
- Registrų centre: Pažymą apie savo ar savo nepilnamečių vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą taip pat galima užsakyti ir atsiimti Registrų centre, pateikus vienkartinį prašymą.
- Paštu: Siunčiant prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (kopija turi būti patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka) paštu adresu Lvovo g. 25, Vilnius.
Renkuosi Lietuvą | Gyvenamosios vietos deklaravimas
Netikslios Gyvenamosios Vietos Adreso Priežastys
Deklaruotas gyvenamosios vietos adresas gali būti netikslus dėl keleto priežasčių, pavyzdžiui, pastatų ir (ar) patalpų numeriai yra suteikti pirmą kartą, NT objekto adresas nėra registruotas Adresų registre ar Nekilnojamojo turto registre, nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai.
Pagal nustatytus reikalavimus asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas turi atitikti visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis - turi būti nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje ar gyvenamojoje vietovėje. Pavyzdžiui, jeigu objektas yra savivaldybės centre, turi būti nurodytas miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jei yra), buto numeris (jei yra) (pvz., Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12). Jeigu objektas yra ne savivaldybės centre, turi būti nurodyta savivaldybė, miestas (miestelis) arba seniūnija ir kaimas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jei yra), buto numeris (jei yra) (pvz. Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10).
Be to, adresas turi būti įregistruotas Adresų registre - pasitikrinti, ar adresas įregistruotas registre, galima atlikus viešą ir nemokamą paiešką, arba pasinaudojus REGIA žemėlapyje esančia adresų paieška. Jei pastatui ar patalpai, kurioje norima deklaruoti savo gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmuo turėtų kreiptis į savivaldybę ar seniūniją su prašymu suteikti adresą. Jei adresas yra suteiktas, tačiau neįregistruotas Adresų registre, taip pat reikėtų kreiptis į savivaldybę ar seniūniją, kad ši pateiktų duomenis Adresų registrui.
Netikslių Adresų Statistika
Registrų centro duomenimis, šiuo metu šalyje yra daugiau kaip 170 tūkst. asmenų, kurių deklaruotos gyvenamosios vietos adresas yra netikslus. Daugiausiai netikslių adresų galima rasti didmiesčiuose, kur, natūralu, savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau asmenų.
Šiuo metu daugiausiai netikslių deklaruotos gyvenamosios vietos adresų yra Kauno miesto (21,5 tūkst.), Vilniaus rajono (13 tūkst.), Vilniaus miesto (12,6 tūkst.), Klaipėdos rajono (5,5 tūkst.) ir Kauno rajono (5 tūkst.) savivaldybėse. Jų taip pat nemažai yra Alytaus, Šakių, Panevėžio, Širvintų, Kaišiadorių, Lazdijų ir Švenčionių rajonų savivaldybėse.
Mažiausiu kiekiu netikslių adresų šiuo metu gali pasigirti mažosios savivaldybės: Visagino, Neringos, Birštono, Palangos ir Druskininkų, taip pat Šiaulių bei Alytaus miestų savivaldybės.
Adreso Tikslinimas
Sužinoti, kokiu adresu asmuo yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą galima atvykus į seniūniją ar prisijungus prie Registrų centro savitarnos.
Jeigu asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių, deklaravimo įstaigai asmuo turi pateikti prašymą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar neteisingų duomenų pakeitimo.
Dokumentai reikalingi registruojant nekilnojamąjį turtą
- Nesudėtingiesiems gyvenamiesiems pastatams įregistruoti kartu su prašymu ir kadastro duomenų byla turi būti pateikta statytojo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, kai jis yra privalomas.
- Jeigu gyvenamasis pastatas kaimo gyvenamojoje vietovėje buvo pastatytas iki 1989 m. sausio 1 d., kartu su prašymu Registrų centrui ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta savivaldybės ar archyvo išduota pažyma apie įrašus ūkinėse knygose.
- Kitos (sodų) paskirties pastatams, pastatytiems iki 1991 m. liepos 25 d., įregistruoti kartu su asmens prašymu ir aktualia pastato kadastro duomenų byla turi būti pateikta sodininkų bendrijos pirmininko arba bendrijos valdybos pažyma apie tai, kad asmuo yra sodininkų bendrijos narys ir kad statiniai pastatyti sodininkų bendrijos teritorijoje jo nuosavybės teise įregistruotame arba jam suteiktame žemės sklype iki 1991 m.
tags: #bute #gyvenamaja #vieta #deklaravusiu #asmenu #skaiciu