Buto pertvarkymo leidimai: ką svarbu žinoti Lietuvoje

Būsto remontas - smagus, tačiau kartu ir daug iššūkių keliantis projektas, kurio metu gyventojams tenka susidurti su įvairiausiais techniniais bei teisiniais klausimais. Prieš atliekant pakeitimus savo bute, pirmiausia turėtume atkreipti dėmesį į teisinius aspektus, kurie dažnai yra nepastebimi.

Ko gero kiekvienas senųjų dar sovietiniais laikais statytų daugiabučių gyventojas bent kartą yra daręs savo buto remontą. Vieniems užtenka perdažyti sienas, kitiems reikia didesnių pokyčių. Šiuo metu tarp jaunų šeimų, kurios įsigyja būstą senos statybos name, ypač populiaru daryti taip vadinamą kapitalinį remontą - pertvarkyti buto išplanavimą. Tačiau daugelis gyventojų, kurie kapitalinį remontą planuoja pirmą kartą, nežino, jog tokius statybos darbus reikės suderinti.

Remonto darbų planavimas ir leidimai

Prieš pradedant bet kokius būsto remonto darbus pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokie darbai bus atliekami. Pasitaiko senų daugiabučių butų savininkų, kurie planuodami remonto darbus nusprendžia keisti buto išplanavimą ir, pavyzdžiui, sujungti svetainę su virtuve. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar norima išgriauti siena yra ne laikančioji.

„Jei pastatas pastatytas ir eksploatuojamas, rekomenduojame buto išplanavimą palikti tokį, koks buvo numatytas daugiabučio namo projekte. Griaunat, ardant sienas keičiasi pastato apkrovos, didėja trūkių pastato sienose susiformavimo, pastato griuvimo rizika. Jei visgi labai norima buto išplanavimą pakeisti, prieš tai turi būti įvertinama esama pastato būklė, planuojamų atlikti darbų įtaka kitoms pastato konstrukcijoms, parengtas techninis darbo projektas.

Kapitalinis ar paprastasis remontas?

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) Konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė Toma Kondrotaitė pabrėžia, kad prieš atliekant remonto darbus reikia išsiaiškinti, ar planuojamas remontas bus kapitalinis, ar paprastas, o tai priklauso nuo planuojamų atlikti darbų. „Kapitaliniam remontui priskiriami tokie statybos darbai, kuriais pertvarkomos pastato laikančiosios konstrukcijos. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (iš dalies ar visos) to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis“, - aiškina T. Kondrotaitė.

Kurios sienos bute yra laikančiosios pažymėta statinio projekte, kurį saugo namo bendrijos pirmininkas arba administratorius. Nesant galimybės susipažinti su namo projektu reikėtų kviesti paskirtą namo techninį prižiūrėtoją ar kitą ekspertą, kuris įvertintų ar norima pertvarkyti konstrukcija nėra laikančioji. Tačiau ekspertai sako, kad ir be buto bylos žinoma, jog blokiniame name - visos sienos yra laikančiosios. Kiek laisviau su savo buto sienomis gali elgtis mūrinio daugiabučio gyventojai: šio tipo daugiabučio sienos ne visos laikančiosios.

Reikalingas projektas

VTPSI atstovė T. Kondrotaitė aiškina, kad jame turi būti atsižvelgta į galimas buto sienos pašalinimo pasekmes visam daugiabučiui: „Norint pertvarkyti bute esančias pastato laikančiąsias konstrukcijas, privaloma parengti kapitalinio remonto projektą. Jame turi būti įvertinta esamų konstrukcijų būklė, kitose pastato dalyse atlikti konstrukciniai pakeitimai, planuojamų atlikti darbų galima įtaka konstrukcijų laikomajai galiai ir pastato pastovumui.“ Projektą turi parengti tos srities specialistas, projektuotojas, ir tik tada jį galima pristatyti savivaldybei kartu su prašymu gauti leidimą kapitaliniam buto remontui. T. Kondrotaitė priduria, jog jei namas priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, visada privaloma kapitalinio remonto projekto ekspertizė.

Jau ruošiant planus, tiriant galimą sienos išgriovimo poveikį visam statiniui, reikia gauti ir kaimynų sutikimą dėl planuojamo kapitalinio remonto. Pasak VTPSI atstovės T. Kondrotaitės, pastatą laikančiosios sienos yra visų to pastato gyventojų nuosavybė. „Pastato laikančiosios konstrukcijos yra bendrojo naudojimo objektai. Pagal Civilinį kodeksą bet kokiems veiksmams, darantiems įtaką pastato bendrojo naudojimo objektams, atlikti reikalingas teisės aktų nustatyta tvarka daugumos namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimas. Namo gyventojai, tik susipažinę su už laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo sprendinius atsakomybę prisiėmusių kvalifikuotų projektuotojų pasirašytu projektu, turėtų apsispręsti, ar duoti sutikimą atlikti jame numatytus darbus“, - procedūras vardija VTPSI ekspertė.

Formaliai gyventojų sutikimas, susipažinus su kapitalinio remonto projektu, duodamas gyventojų susirinkime. Dažniausiai taip turi būti daroma, kai namas priklauso bendrijai. Gavus visus sutikimus, jei reikia, leidimus ir jau turint projektą, kapitalinio remonto darbus turi prižiūrėti atsakingas asmuo. „Kad ir pagal projektą, bet netinkamai statybininkų atliekami darbai taip pat gali pridaryti bėdos. Dėl to reikalaujama, kad neypatingo statinio kapitalinio remonto darbams vadovautų tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis statybos inžinierius, o ypatingo - tik nustatyta tvarka atestuotas statybos darbų vadovas“, - informuoja T. Kondrotaitė.

Kada leidimo nereikia?

Vis dėlto, VTPSI atstovė T. Kondrotaitė aiškina, kad jei numatomas remontas yra paprastas (ne kapitalinis), leidimų jam nereikia. Nebūtina gauti ir gyventojų sutikimo dėl busimų remonto darbų. „Norint daugiabučiame name pašalinti nelaikančiąją konstrukciją ar jos dalį, perdažyti sienas ar atlikti kitus apdailos darbus buto viduje (statinio paprastasis remontas), nereikalingas nei daugumos gyventojų sutikimas, nei projektas. Tačiau bet kokie statybos darbai turi būti atliekami taip, kad nekeltų pavojaus namo stabilumui (jiems turėtų vadovauti statybos inžinierius), o triukšmas, dulkės ir kiti pašaliniai veiksniai - neigiamo poveikio kitų namo patalpų savininkams“, - pasakoja pašnekovė.

Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, o be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur. Leidimas yra būtinas, kuomet planuojami atlikti daugiabučio namo paprastojo remonto darbai, kuomet yra keičiama pastato išvaizda. Pavyzdžiui - įstiklinami balkonai ar lodžijos, keičiama fasado spalva, fasado elementų keitimas ar naujų įrengimas, esamų angų pastato fasade užtaisymas ir pan.

Balkono stiklinimas - tik su leidimu

Kiek daugiau reikia padirbėti tiems, kurie nori atsinaujinti savo buto balkoną. Kaip aiškina VTPSI atstovė T. Kondrotaitė, „savivaldybės administracijos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statinio remontui privalomas tais atvejais, jei atliekant remonto darbus keičiama daugiabučio namo išvaizda.“ Kitaip tariant, jei žmogus nori įstiklinti balkoną, jam reikalingas savivaldybės leidimas. Be to, yra privaloma pateikti ir planuojamų darbų projektą.

„Norint įstiklinti daugiabučio namo, esančio mieste ar atitinkamoje saugomoje teritorijoje, balkoną, perdažyti kita spalva namo fasado elementus ar kitaip pakeisti statinio išorės išvaizdą, privaloma parengti atitinkamą projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad statinio projekto architektūriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje, sudarytų darnią, bendrą visumą, o statinys derėtų prie kraštovaizdžio“, - patikslina VTPSI atstovė T. Kondrotaitė.

Anot jo, statomų (remontuojamų) statinių valstybinę priežiūra atlieka VTPSI. Taigi, jeigu namo techniniam prižiūrėtojui, savivaldybės administracijos darbuotojams, gyventojams ar kitiems asmenims kyla įtarimų, kad statybos darbai atliekami (atlikti) neteisėtai, jie atitinkamai turėtų šią informaciją pranešti VTPSI.

Ekspertai sako, kad remontas yra reglamentuojamas norint užtikrinti tvarką. Teigiama, jog, jeigu kiekvienas gyventojas galėtų laisvai savo bute griauti sienas arba perdažyti balkoną, Lietuvoje kiltų chaosas, gali nukentėti visi daugiabučių gyventojai. Taip užtikrinama tvarka ir saugumas, saugomi ypatingi pastatai ir architektūros paveldas.

Tais atvejais, kuomet yra reikalingas leidimas, atliekamų remonto darbų teisėtumą kontroliuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Kuomet atliekant buto remonto darbus leidimas nėra reikalingas, atliekamų remonto darbų teisėtumą kontroliuoja miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrius. Jis atlieka statinių naudojimo priežiūrą ir tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo nustatytus statinių naudojimo pagal paskirtį.

Triukšmo apribojimai

Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.

Remonto darbai daugiabutyje - tai buto ar bendro naudojimo patalpų atnaujinimo ar įrengimo darbai, kurie dažnai sukelia triukšmą. Jų atlikimo laikas priklauso nuo savivaldybės nustatytų taisyklių, dažniausiai leidžiamas darbo dienomis nuo ryto iki vakaro, savaitgaliais - ribotai. Darbo dienomis remonto darbai daugiabutyje leidžiami tik tuo laiku, kuris nustatytas konkrečios savivaldybės triukšmo prevencijos taisyklėse. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste galioja laikas nuo 7:00 iki 19:00, o Klaipėdoje - nuo 8:00 iki 19:00.

Savaitgaliais remonto darbai daugiabutyje ribojami griežčiau. Šeštadieniais leidžiama dirbti nuo 9:00 arba 10:00 iki 17:00-18:00, priklausomai nuo savivaldybės. Sekmadieniais taikomi tie patys apribojimai, bet kai kuriose vietose darbai sekmadienį draudžiami visiškai.

Triukšmas po šių valandų gali būti traktuojamas kaip ramybės trikdymas. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių institucijos turi teisę nustatyti gyvenamųjų vietovių triukšmo rodiklius ir patvirtinti triukšmo taisykles, kurių privalo laikytis gyventojai.

Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsniu, už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo reguliavimo teisės aktų pažeidimus skiriama bauda nuo 100 iki 600 eurų, o pakartotinio pažeidimo atveju - nuo 500 iki 1000 eurų. Jei pažeidžiamos savivaldybių tarybų patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės viešosiose vietose, galima gauti baudą nuo 150 iki 600 eurų.

Dažniausiu atveju remonto darbų laikas daugiabutyje yra leidžiamas darbo dienomis nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro, o savaitgali ir švenčių dienomis nuo 9 val. ryto iki 17 val.. Nepaisant šio nustatyto laiko ir skleidžiant bet kokį triukšmą po 19 val.

Nuo 2017 m. pradžios įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1120 patvirtintas triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo aprašas, kuriame nustatyta triukšmo, kylančio statybų ar remonto metu, kontrolės bei informacijos savivaldybėms pateikimo tvarka. Nepateikus nustatytos informacijos, darbai negali būti pradėti, o jau pradėti turi būti nedelsiant nutraukti.

Apraše savivaldybių administratoriai įpareigojami paskirti triukšmo šaltinių kontrolierius, kurie turi tikrinti, kaip triukšmo šaltinių valdytojai, kurie nėra ūkio subjektai (daugiabučių, vienbučių ir pan. būstų savininkai), laikosi Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo, jau minėto Triukšmo, kylančio atliekant statybos darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolės vykdymo tvarkos aprašo bei Triukšmo šaltinių valdytojų, kurie nėra ūkio subjektai, planinių patikrinimų taisyklių, patvirtintų Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. DV-72.

Administracijos direktorius nustatė Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje leidžiamų statybos ir remonto darbų pradžios ir pabaigos laiką: darbo dienomis nuo 8 val. iki 21 val., poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val.

Triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios raštu pateikti Statybos darbų triukšmo kontrolieriui pranešimą, kuriame turi būti nurodoma: informacija apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamas triukšmo lygis ir jo trukmė per parą, triukšmo mažinimo priemonės, galimas naudojamų medžiagų ar išmetamų į aplinką teršalų neigiamas poveikis aplinkai. Nepateikus informacijos, darbai negali būti pradėti, o jau pradėti turi būti nedelsiant nutraukti.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų, o tas pats administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Higienos normoje „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ numatyta, kad nuo 6 val. iki 18 val. leidžiamas ne didesnis nei 45 decibelų (ekvivalentinis) ir 55 decibelų (maksimalus) garso slėgio lygis, nuo 18 iki 22 val.

Remontas apribotas laiku Vis dėlto, dažniausiai remonto darbai draudžiami naktį, nuo 19 val. iki 7 val. Bet koks triukšmo kėlimas šiomis valandomis yra ramybės trukdymas ir tai yra viešosios tvarkos pažeidimas. „Kai trukdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas, gresia bauda nuo 20 iki 80 Eur“, - įspėja G. Leperskas. Jis informuoja, kad Vilniuje statybos darbai, kurių metu skleidžiamas triukšmas, pradžios ir pabaigos laikas miesto teritorijoje darbo dienomis yra 7-18 val., o poilsio ir švenčių dienomis 9-17 val. Atsižvelgdami į tai, visiems asmenims rekomenduojama triukšmą keliančius statybos (remonto, montavimo) darbus planuoti ir vykdyti darbo dienomis nuo 7 iki 19 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 iki 17 val.

Informavimas ir kaimynų sutikimas Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, jeigu planuojate daugiabutyje atlikti statybos, remonto ar montavimo darbus, privalote ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios informuoti savo savivaldybės institucijas. Pranešime turi būti nurodyta triukšmo šaltinių naudojimo vieta, planuojamas triukšmo lygis, jo trukmė ir taikomos triukšmo mažinimo priemonės.

Savivaldybę informuoti vis tiek reikia Jeigu leidimų remontuoti ir nereikia, būtinybė savivaldybę informuoti apie savo planuojamą remontą vis tiek yra. Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Organizavimo poskyrio vedėjas Gintaras Leperskas aiškina, kad vilniečiai, planuojantys triukšmą kelsiančius statybos, remonto, montavimo darbus, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti Savivaldybės administracijai informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

Praktiškai rekomenduojama pranešti ir kaimynams, iškabinti informaciją laiptinėje - taip sumažinsite konfliktų tikimybę. „Graži bendruomenių praktika nurodyti ir būsto savininko ar remontą atliekančio darbų vadovo kontaktinį telefono numerį tam, kad nusiskundimų ar klausimų turintys kaimynai galėtų kreiptis tiesiogiai, o ne ieškoti pagalbos institucijose,“ - teigia E.

Leidimai ir sutikimai: apibendrinanti lentelė

Ši lentelė apibendrina, kada reikalingas leidimas, projektas ir kaimynų sutikimas skirtingiems sienų griovimo darbams daugiabutyje:

Projektus tvirtina statytojas (užsakovas).

Svarbu žinoti, kad net šiek tiek pertvarkant butą, reikia gauti leidimą išardyti sienas, o gyvenamojo kambario dizainas turi būti suderintas iš anksto su specialistais.

Atliekas privaloma rūšiuoti ir statybvietėje

Aplinkos ministerijos tinklapyje skelbiama, kad Vilniaus miesto ir apskrities gyventojų statybos ir griovimo atliekas priima Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Prieš tai jas reikia išrūšiuoti. Plytas, akmenis, betono nuolaužas reikėtų dėti į vieną krūvą, medienos, metalo, plastikų, stiklo atliekas - į kitas. Statybinėms atliekoms priskiriami ir tapetai, dažų ir lakų pakuotės. Atskirai krauti reikėtų ir langų rėmus. Jie, net jei mediniai, irgi gali būti padengti dažais, lakais, impregnavimo ir kitomis pavojingomis medžiagomis.

Ypatingai svarbu žinoti, kad jokių atliekų negalima deginti. Visos, išskyrus buitines ir komunalines atliekas, susidarančias statybų ar remonto metu yra priskiriamos prie statybinių atliekų ir jų vieta - stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelėse“, - paaiškina A. Želvys.

Atliekas į jas gyventojai gali atvežti patys arba patikėti remontą ar statybos darbus atliekantiems specialistams. Tokiu atveju būtina reikalauti dokumento, kuris patvirtina apie atliekų pridavimą teisėtam atliekų tvarkytojui. Statybines atliekas neleistinose vietose, pavyzdžiui miške, išpylę gyventojai gali gauti baudą nuo 30 iki daugiau nei 1000 eurų. A. Želvys sako, kad baudos dydis priklauso nuo atliekų rūšies ir kiekio. Jeigu bus nustatyta, kad aplinkai dėl šiukšlių padaryta žala, gali tekti ir ją atlyginti.

Taisyklių laikytis privaloma ir statybos bei griovimo darbus atliekančioms bendrovėms. Jos privalo statybvietėse ne tik rūšiuoti, bet ir atskirai laikyti komunalines, inertines, perdirbimui ar pakartotiniam naudojimui tinkamas, pavojingas bei netinkamas perdirbti atliekas. Būsto remontas - smagus, tačiau kartu ir daug iššūkių keliantis projektas, kurio metu gyventojams tenka susidurti su įvairiausiais techniniais bei teisiniais klausimais. Prieš pradedant bet kokius būsto ...

tags: #leidimai #pertvarkyti #buta