Situacija Žemaičių Naumiestyje: šildymo krizė ir istorinės asmenybės

Šilutės rajono Žemaičių Naumiesčio gyvenvietėje susidariusi situacija kelia nerimą vietos gyventojams. Avarijos, ypač paspaudus šalčiams, buvo galima tikėtis, kadangi S.Dariaus ir Girėno g. esančiam 71 buto namui nuo gruodžio 23 dienos buvo nutrauktas šilumos tiekimas.

Daugiabutyje apsilankęs "Vakarų ekspresas" sušąlusių gyventojų veiduose išvydo baimę dėl naujų avarijų grėsmės - kiekvieną akimirką gali kilti gaisras, nėra garantijų, kad atlaikys elektros instaliacijos, nes prijungta daugybė šildymo prietaisų. Arba galimas sprogimas - abiejose laiptinėse jautėsi stiprus gamtinių dujų tvaikas. Bijoma ir potvynių - radiatoriai tebesproginėja. Žmonių gyvenimas pavirto į košmarą.

29 šio namo butai nuo centrinio šildymo sistemos yra atsijungę, jiems rūpesčių dėl avarijos nekyla. Likusiuose 42 butuose gyvena 180 žmonių, tarp jų 16 mažamečių vaikų ir 19 mokyklinio amžiaus vaikų. Dalį vaikų ieškodami išeities tėvai priglaudė pas gimines.

Oro temperatūra kambariuose svyruoja nuo 4 iki 10 laipsnių, priklausomai nuo šildymo prietaisų skaičiaus ir galingumo. Du šildytuvus viename kambaryje pajungusi Žaneta Danienė sakė bijanti eiti prie elektros skaitiklio. Spėja, kad per mėnesį gali išeikvoti elektros už 200Lt, gal ir daugiau. Tikriausiai pirks dar vieną šildytuvą, kadangi neįmanoma tverti. Daug kur langai iš vidaus apaugę storu ledo sluoksniu, po nakties indus su skysčiais, kai kur ir klozetus žmonės randa užšąlusius.

Žmonės gelbstisi įvairiai. Sugrįžę namo vieni nenusirengia paltų ar striukių, kiti kambary vaikšto su žieminiais batais, sutikta močiutė mums džiaugėsi, kad jos batai su kailiu. Dvi pradinių klasių mokytojos guodėsi, kad sąsiuvinių taisymui, rašymui vos pakenčiama vieta - palindus po kaldra. Labiausiai kenčia, kurių piniginės neišneša įsigyti net ir pigesnio šildytuvo. "Išpirkom vietinėje vaistinėje, - guodėsi gyventojai, - visas šildykles - pūsles, raminamuosius vaistus".

Dalia Insodienė išvardijo daugybę žygių, kuriuos gyventojai atliko ieškodami pagalbos. Beldėsi pas gyvenvietės seniūną, kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybę, redakcijas, katilines, Žmogaus teisių gynimo asociaciją Vilniuje. Situacija dar pernai tapo žinoma dideliam vietos ir rajono valdininkų ratui. Bejėgiai ir nusiminę žmonės pamėlusiomis nuo šalčio rankomis atplėšinėjo vokus su "šaltais" atsakymais, vyko gyventojų susirinkimai. Šilutės valdžia ekstremalių situacijų valdymo štabą net sukvietė. Šalčio epicentre apsilankė ne viena komisioija ir Šilutės rajono meras Arvydas Jakas.

Gyventojams buvo pasiūlyta laikinai pagyventi greta esančioje politechnikos mokykloje. Atgabenta geležinių lovų. Parinkti du kabinetai, numatyta, kad kiekviename gali prisiglausti po 15 žmonių, atskirai vyrai ir moterys. "Vakarų ekspreso" mokyklos darbuotoja į šias patalpas neįleido, motyvuodama, kad raktus turi tik direktorė, kurios mums rasti nei mokykloje, nei namie, nei visame Žemaičių Naumiestyje nepavyko. Pagyventi mokyklos "komunoje" nepanoro nė vienas avarijos ištikto namo gyventojas. Daugeliui atrodė nesaugu ir apskritai absurdas palikti namus.

Trys vaikai iš šio namo buvo išvežti į Šilutės internatinę mokyklą, o viena senyva moteris, kamuojama kojų skausmo, atsigulė į ligoninę. Nepriėmus pasiūlymo pagyventi mokykloje direktorė davė nurodymą mokyklos bendrabutyje paruošti kambarių, kuriuose sušalę gyventojai galėtų apsigyventi šeimomis, o Šilutės rajono meras liepė pasirūpinti, kad prie šalančių žmonių budėtų gydytojai.

Konfliktas brendo seniai, ekstremaliai situacijai dirva purenosi daliai gyventojų nemokant už šilumą. Nuo sovietmečio mokykla tiekė šilumą ne tik savo pastatams, bet ir dviem 20 ir 71 privatizuoto buto daugiabučiams. Mokyklos direktorė Julija Murina "Vakarų ekspresui" telefonu sakė, kad gyventojai mokyklai įsiskolino 70 tūkst. litų. Pernai pavasarį S.Dariaus ir Girėno 31 namo gyventojus mokykla informavo, kad nuo 2003 metų spalio mėnesio šilumos ji nebetieks.

Kaip šildysis, žmonės mąstė. Tarkim, Dalia Insodienė sakė taupanti pinigus ir galvojo įsirengti autonominį šildymą. Ir staiga, kaip perkūnas iš giedro dangaus - praėjusio gruodžio pradžioje moteris ir kiti gyventojai gavo įspėjimą, kad sutartis dėl šildymo nutraukiama nuo 2002m. gruodžio 23 d. Motyvas - mokykla pakeitė šilumos tiekėją, šilumą nutarė pirkti iš Šiaulių bendrovės "Sanda", kuri Žemaičių Naumiestyje pastatė katilinę.

Gruodžio 23 d. pažadas buvo įvykdytas. Buvo "užgesinta" anksčiau šilumą tiekusi senoji Žemaičių Naumiesčio katilinė. Anot direktorės, pasibaigė vieno katilo eksploatacijos laikas, tačiau gyvenvietės seniūnas Jonas Budreckas kalbėjo kitaip - naujoji "Sandos" katilinė pradėjo darbą nevisiškai pasirengusi, o ekonomikos specialistų perspėjimų neatsisakyti senosios katilinės buvo nepaklausyta.

Vietiniai žmonės, pergyvenantys dėl bėdon patekusių kaimynų, "Vakarų ekspresui" įrodinėjo, kad už žmonių pavertimą šalčio įkaitais privalo kažkas konkrečiai atsakyti, kaip už teroro aktą. "Sandos" direktorius Alvydas Rekašius "Vakarų ekspresui" kalbėjo, kad atsakomybę turėtų prisiimti patys gyventojai, taip pat ir tie, kurie mokėjo mokesčius: "Jie kalti, kad neparašė rašto (dar vieno - aut. past.) Savivaldybei, kuri būtų paskyrusi administratorių - jis būtų ėmęsis operatyvių priemonių. Mūsų dalykas patiekti šilumą iki mazgo, toliau - gyventojų problemos. Šildymo sistema name yra išsiderinusi, kai kur išdaužyti langai. Anksčiau ar vėliau tai būtų įvykę".

Pasak Žemaičių Naumiesčio politechnikos mokyklos direktorės J.Murinos, Švietimo ir mokslo ministerijos skiriamos lėšos turi būti skiriamos mokymui, o ne gyventojų socialinėms problemoms spręsti, atsiradus naujiems šilumos tiekėjams, gyventojai gali su jais sudaryti sutartis bei naudotis jų paslaugomis. Tuo tarpu Šilutės meras A.Jakas "Vakarų ekspresui" sakė, kad visa atsakomybė tenka mokyklai, jos vadovei Julijai Murinai, kadangi žiemą eksperimentuoti su šildymais negalima, o žmonės - ne bandomieji triušiai. "Ji buvo įspėta, kad šito negali daryti įstatymiškai, net jei gyventojai įsiskolinę, deja, prieš Kalėdas savo valia ji atjungė namui šildymą", pridūrė.

Ir Žemaičių Naumiesčio seniūno Jono Budrecko pozicija buvo panaši. "Kaltininkas aiškus. Prieš Kalėdas rajono meras du kartus pats prašė J.Murinos nekvailioti, neužsukti šildymo. Nepaklausė blaivaus proto. "Sanda" namui tiekė tik cirkuliacinį vandenį, kuris iškart užšalo. Net mokykla nedirba ir vaikai nesimokina - patys užšalo." Seniūnas papasakojo, kad šilumos tiekėjus mokykla pakeitė be rajono žinios. Daug radiatorių "prišaudyta" ir greta esančiame mokyklos bendrabutyje, sparčiai juos keičia "Sandos" firma ir piktinosi, kad Murina nepaklausė mero. Seniūnas labai gailėjo žmonių ir 39- ajame name, kuriuos matė patenkintus, pavykus palaikyti 5-7 laipsniu šilumos. Gailėjo, kad degindami elektrą patirs didelių nuostolių, baiminosi, kad per neapdairumą gali sprogti dujos.

Per katilinių "rokiruotę" be šilumos, pasak seniūno, vargsta iš viso apie 400 žmonių. A.Rekašius penkiaaukščio ateitį matė tokią. Pirmiausia reikės užsandarinti visą pastatą, sutvarkyti langus, pakeisti radiatorius, paderinti sistemą, tuomet galima šildyti. Administratoriui pasirūpinus, jo nuomone, nemokiųjų skolos padengiamos iš tam tikrų Savivaldybės fondų.

Pasak direktorės, užsiėmimai mokykloje nevyko dėl šalčių. Trečiadienį šal8tis nukrito ir mokytis "leido", tačiau užsiėmimai mokykloje vis tiek nevyko - tą "Vakarų ekspresui" patvirtino ir mokykloje sutikti darbuotojai ir mokiniai, tuo tarpu direktorė telefonu tvirtino ką kita, kalbėdama apie nepravažiuojamus kelius, negalinčius mokyklos pasiekti moksleivius. Vakar Žemaičio Naumiestis laukė atvykstant Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų, kurie turėtų įvertinti suituaciją ir, pasak Šilutės mero, dėl mokyklos kaltės patirtus nuostolius.

Šiame kontekste svarbu prisiminti ir Žemaičių Naumiesčio istoriją bei žmones, kurie čia gyveno ir dirbo. Toks Žemaičių Naumiestis, kurį regime šiandien, vargiai ar būtų išaugęs be kadais čia apsigyvenusių žydų pastangų ir darbo. Jie statėsi būstus, kuriuose ne tik gyveno, bet ir prekiavo ar ką gamino. Vieta jų kūrimuisi buvo patogi - dviejų svarbių kelių susikirtimas, netoli Rytprūsių siena. XVIII a. metais čia susiformavo ir išsiplėtė turgavietė, tapusi miestelio centru, aplink kurį vėliau ir išaugo dabartinis miestelis.

Naumiestiškiai žino, kad 1941 m. liepos 19 d., Antrojo pasaulinio karo metu, Žemaičių Naumiesčio gyventojus žydus ištiko tragiškas likimas: naciai juos sušaudė netoli miestelio esančioje Šiaudvyčių dauboje. Nuo to laiko Žemaičių Naumiestyje nebegyveno nei vienas žydų tautos atstovas.

Tačiau šis mietelio praeitimi besidominančios kraštietes klausimas be galo suintrigavo: ilgaamžė (pragyvenusi 105 metus) advokatė Gražbylė Venclauskaitė labai įdomi asmenybė. Ir tai, kad ji čia kažkada gyveno ir dirbo gerokai „pakelia miestelio vertę“.

Netrukus paaiškėjo, kad drauge su vyrų gydytoju Vladu Pampiku Antrojo pasaulinio karo metais čia gyventi ji atvyko su mergaite Anike. Tai buvo žydaitė, kurios pilnas vardas Hannah Blank.

Kazimieras Venclauskis

G. Venclauskaitė - jaunesnioji garsaus Šiaulių advokato, pirmojo miesto burmistro bei politinio veikėjo Kazimiero Venclauskio ir aktorės, režisierės, visuomenės veikėjos Stanislavos Jakševičiūtės - Venclauskienės duktė. Ši šeima Šiauliuose bei visoje Lietuvoje garsėjo savo labdaringa veikla. O ypač tuo, kad savo namuose priglaudė ir išaugino daugiau kaip 100 beglobių ar neturtingų vaikų.

K. Venclauskis buvo ypač vertinamas ir sėkmės lydimas teisininkas. Taip pat nemenkos buvo ir jo pajamos. Vardą Gražbylė - gražiai bylojanti - jau kiek paaugusiais jaunėliai jų dukrai suteikti pasiūlė šeimai Vydūnas.

G. Venclauskaitė Vydūno kūrybos palikimo tyrinėtojui Vaciui Bagdonavičiui yra pasakojusi, kad motina Stanislava Venclauskienė su vietos vaidintojais Šiauliuose buvo pastačiusi vieną kitą Vydūno dramą. Taip po šios kūrybinės pažinties jis tapo šeimos bičiuliu. Tėvas Kazimieras buvo laisvamanis socialdemokratų politinės partijos veikėjas, tad iš vis nebuvo linkęs krikštyti jaunėlės dukros. Vis tik motinai pasiryžus tą padaryti, tėvas jau nebeprieštaravęs. Juo labiau, kad krikštatėviu būti pasisiūlęs pats Vydūnas. Tai įvyko mergaitei einant dvyliktus metus 1924 m. vasario mėnesį.

Šiandien Šiauliuose, Vytauto g. 89, - bemaž gražiausiame pastate mieste - įsikūręs vienas iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus skyrių. Šie Venclauskių namai buvo pastatyti 1927 metais. Juos suprojektavo žymus tarpukario architektas Karolis Reisonas, nemažai pasidarbavęs Šiauliams, taip suteikdamas miestui nepakartojamą savitą veidą. Labai įdomu, kad daugybė jų globotinių turėjo Jakševičių pavardes. Paslaptis paprasta: Venclauskai savo namą pasistatė Jakševičių žemėje. Būta ir didelio sodo. Dalį jo žemės jie dovanojo gimnazijai (dabartinė „Juventos“ progimnazijos teritorija), su sąlyga, kad dvi Jakševičių kartos galės mokytis nemokamai.

Venclauskių namuose Antrojo pasaulinio karo metais buvo įsikūrusi vokiečių komendantūra. Šeimos moterys tuo metu galėjo gyventi cokoliniame aukšte. Šiaulių muziejininkai negali pasakyti, kiek tiksliai vaikų priglaudė ir užaugino ši iškili šeima. Jei pagal dokumentus - šimto gal ir nebus. Tačiau šeima gelbėjo ir persekiojamus žydus bei jų vaikus. Tačiau vargu ar dokumentuose tokie faktai atvirai surašyti.

Dar šiek tiek tęsiant Šiaulių temą reikia pasakyti, kad Danutė Venclauskaitė Antrojo pasaulinio karo metais daug prisidėjo gelbstint žydus. Įtikinusi vokiečių valdžią ji įsteigė siuvyklą kariams rūbus siūti. Įmonė nebuvo pelninga. Norėdama vokiečių valdžiai parodyti, kad žmonės yra reikalingi, Danutė iš šeimos santaupų mokėjo didesnius mokesčius. Dėl to, kad turėjo įmonę, Danutė galėdavo patekti į getą. Gelbėjant žydus, padėjo ir Stanislava su Gražbyle.

Moterys, susiradusios S. - Telšių vyskupas davė mašiną, kad atvežtų mus pas jus. Klebonas parūpino arklį. Jos pavardė buvo Blank. Vyrą, miško pirklį, sušaudė, vos atėję, vokiečiai. Kartu su kitais žydais. Dukra Anikė tuomet turėjo 10 - 12 metų. Venclauskių namuose toji moteris su mergaite prabuvo gal metus, gal pusantrų. Kai moteris pradėjo blogai jaustis, Mama pakvietė daktarą Peisachavičių, tuomet dar turėjusį teisę iš geto vaikščioti pas ligonius. Jis apžiūrėjo ir pasakė: „Vėžys. Paskutinė stadija“. Ir patarė: „Būtų geriau, jei pasirūpintumėt, kad ji kažkokiu būdu patektų į getą. Pro Venclauskių namus kasdien į darbą varydavo didelį būrį žydų. Tuo ir buvo nutarta pasinaudoti. - Paėmė ir mergičką, - prisiminusi tą liūdną vaizdą, pasakojo G. Venclauskaitė. - Tačiau po dviejų ar trijų mėnesių, mirus mamai, ji vėl grįžo pas mus.

Ponios Gražbylės vyrui Vladui Pampikui pasiūlė valsčiaus gydytojo pareigas ir netrukus jaunoji šeima išvyko gyventi į Žemaičių Naumiestį. Šią istoriją papildo kraštietis Šiauliuose gyvenantis Jonas Bartkus. Jis čia mini, kad karo metais Palendrių kaime pas Vismantus, jo mamos tėvų namuose, apie mėnesį gyveno iš Šiaulių pasitraukusi Gražbylė Venclauskaitė su vyru. Šio pastato antro aukšto dešinėje nuo 1937 m. buvo įsikūręs teismas.

Telefonu pakalbintas J. Bartkus papasakojo, ką jis yra girdėjęs artimuosius kalbant. Paminėjo jis dar keletą detalių apie Gražbylę. Nuo 1943 iki karo pabaigos čia gyveno Gražbylė.

Šiaudvyčių dauba

Knygoje „Miestelis prie Lendros, Vanagio ir Šusties“ Albertas Juška taip prisimena gydytoją Pampiką. Tuo vadovaujantis vadovaujantis galima pasakyti, kur buvo gydytojo Vlado Pampiko kabinetas, ir kur, greičiausiai, jis su šeima ir gyveno. Gan nuodugniai knygoje aprašinėdamas vadinamąjį Markvado namą (Dariaus ir Girėno g. „Antrojo pasaulinio karo metais šiame name veikė vaikų darželis, susirgusiuosius priiminėjo gydytojas Pampikas. Beje, tasai tuokart buvo vienintelis kvalifikuotas medikas, gydęs žmones, nes visi senieji naumiestiškiai daktarai žydai buvo jau užkasti Šiaudvyčių daubos duobėse.

Nors ne itin draugiškas A. Juškai tuomet pasirodė gydytojas V. Pampikas, tačiau pati G. Venclauskaitė apie savo vyrą yra sakius taip: „… apie geresnį diagnostiką nėra girdėjusi. Diagnozę nustatydavo v tri biega (rus. vienu ypu - aut. vert.). - Atėjusiam ligoniui pasakydavo: „Tau tas, tas ir tas. Naudok vaistus tokius ir tokius.

Apie drauge su G. Venclauskaitės ir V. Pampiko šeima į Žemaičių Naumiestį atvykusią Anikę kol kas jokių aiškių parašymų surasti neteko. Medžiagos apie ją atsiuntė jau minėta Vitalija Bačiūnienė. Tai Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus parengtos virtualios parodos eksponatas, kuriame paskelbti žydus per nacių holokaustą gelbėjusieji lietuviai. Tame tarpe yra ir apie S. Jakševičiūtės - Venclauskienės bei jos dukterų Danutės ir Gražbylės išgelbėtus žydus.

Ten rašoma (vertinas iš anglų kalbos): „Garsaus prieškario advokato Kazimiero Venclauskio ir Stanislavos Jakševičiūtės-Venclauskienės šeima Šiauliuose buvo žinoma labdaringais darbais. Jų namai tapo namais daugiau nei 100 našlaičių. Venclauskių šeima našlaičius auklėjo savo lėšomis. Advokatas mirė 1940 m. Jo žmona ir dukros Danutė ir Gražbylė tęsė savo kilnų tikslą. Nacių okupacijos metais jie gelbėjo žydus: Etą Blank ir jos dukrą Vulfą Peisachovičių, Sofiją Kozlovsky su tėvu ir kitus. Danutė atidarė siuvyklą, kurioje 50-150 žydų moterų gamino karines žiemines kepures ir gavo vietos ūkininkų dovanotą maistą. Danutė turėjo leidimą patekti į getą ir beveik kiekvieną dieną į getą nelegaliai gabendavo maistą ir vaistus.

Kitoje interneto svetainėje „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie ŠOA“ šiek tiek randama apie G. Venclauskaitės augintinę. Ten, be to, kas jau pasakyta, randame, kad po karo atsirado mergaitės sesuo - Sonyja. O „Anikė - Hana Blank ištekėjo už Resto iš Plungės. V. Bačiūnienė pabandė ieškoti Anikės toliau ir daugiau sužinoti apie jos likimą. Ji surado: „Myheritage ir Geni interneto svetainėse randamas Eta Blank giminės medis, kuriame nurodytos jos dvi dukterys - Sonnya Essas ir Chana Rest - tad tikėtina, kad tai ta pati Anike Chana-Blank“.

Iš ten sužinome, kad mama Eta Blank iš ties mirė 1943 m. (gimė 1894 m. Telšiuose). O taip pat ten pasakyta, kad 1930 metais gimusi Hannah Blank - Rest mirė 2003 metais. Už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais G. Venclauskaitei ir seseriai Danutei suteiktas Pasaulio teisuolio vardas. 2000 metų balandžio 28 dieną motina S. Venclauskienė, Danutė Venclauskaitė (po mirties) ir Gražbylė Venclauskaitė apdovanotos Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.

Kaip naujienų portalą lrytas.lt informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, ketvirtadienį, apie 14 val. 19 min. buvo gautas pranešimas, kad Šilalės rajone, Žeimaičių Naumiestyje, Pergalės a., šalia prekybos centro „Molupis ir Ko“, užsiliepsnojo gyvenamasis namas.

Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai pamatė, kad dūmai sklinda nuo mūrinio namo rėmo pirmame aukšte, atviros liepsnos tuo metu nebuvo. Ugniagesiams užgesinus gaisrą ir išvažiavus, jiems teko sugrįžti - pasirodo, gyvenamajame name buvo ir kitas gaisro židinys, degė stogas. Buvo nutiesta 200 metrų magistralinė linija.

Pirminiais duomenimis, įtariamas padegimas. Degė 2 aukštų gyvenamasis namas, kuriame yra 4 butai. Spalio 18-osios popietę rajono ugniagesiai skubėjo gesinti Žemaičių Naumiestyje degančio namo, o kitos dienos rytą vos nesupleškėjo Kintų seniūnijos Sakūčių kaime socialiniame būste gyvenanti šeima.

Pranešimas apie gaisrą Žemaičių Naumiestyje, Pergalės aikštėje gautas spalio 18 dieną, apie 14 val. 20 min. Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai pamatė, kad dūmai sklinda nuo mūrinio namo lango rėmo pirmame aukšte, atviros liepsnos tuo metu nebuvo. Name yra 4 butai, tačiau gaisro metu name jau niekas negyveno, tad niekas ir nenukentėjo.

Pirminiais duomenimis, įtariamas padegimas, nes name nebuvo ne tik žmonių, bet ir elektros. Užtat visai aiški Sakūčių kaime penktadienį, apie 10 val. ryto kilusio gaisro priežastis. Čia Tilto g. stovinčiame sename name yra ir socialinis būstas, kuriame gyvena moteris su dviem vaikais ir sugyventiniu.

Gaisro metu nukentėjo pats neatsakingai elgęsis vyras - jis apdegė rankas. Bet suteikę pagalbą medikai jį netrukus išleido namo. Gaisro metu išdegė sakūtiškių virtuvė, sudegė joje buvę daiktai. Šilutės PGT atstovas Arūnas Ališauskas sakė, jog ši šeima ugniagesiams buvo žinoma ir jau ne kartą aplankyta.

„Žinoma, šiuo atveju dūmų detektorius nebūtų padėjęs, nes vyras į krosnį šliukštelėjo degaus skysčio, ką daryti draudžiama.

tags: #butas #zem #naumiestyje