Vievio Gatvės Istorija: Nuo Dvaro Ištakų Iki Šių Dienų

Vievis - miestas Vilniaus apskrityje, Elektrėnų savivaldybėje, įsikūręs šalia to paties pavadinimo ežero. Ši gyvenvietė, turinti turtingą istoriją, yra svarbi stotelė traukinių maršrute Vilnius-Kaunas. Panagrinėkime Vievio gatvės istoriją, nuo jos ištakų iki šių dienų.

Ankstyvoji Istorija

Gyvenvietės pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1522-aisiais (Vievio dvaras), nors pats miestelis minimas nuo 1539-ųjų. 1522 m. minimas Vievio dvaras, 1539 m. - miestelis, vėliau priklausęs Oginskiams (nuo XVII a. pradžios iki 1831 metų). Vievio dvaras tikėtina buvo įkurtas XV a. pb. ar XVI a. pr. Žinoma, jog Vievio dvaras buvęs miesto pietvakarinėje dalyje, tai yra dabartinių Vievio miesto kapinių teritorijoje ir į rytus nuo jų.

XVI a. 1-ojoje pusėje pastatyta pirmoji katalikiška Vievio bažnyčia. Apie 1600 m. Oginskiai Vievyje pastatė unitų bažnyčią ir įkūrė Šventosios Dvasios vienuolyną, prie kurio XVII a. pradžioje įsteigta spaustuvė, 1611-1660 m. spausdinusi knygas kirilica. Tarp knygų vyravo religinė ir poleminė literatūra, nukreipta prieš unitus ir jėzuitus. XVII a. pradžioje, Vievį valdant Bogdanui Oginskiui, katalikų bažnyčia perduota stačiatikiams, bet jam mirus 1625 metais, grąžinta katalikams.

XVII-XIX Amžiai

XVII a. viduryje kilo pilietiniai karai, spaustuvė buvo uždaryta, nukentėjo pats miestelis. Apie 1600 metus vienas iš Oginskių pastatė bažnyčią unitams ir įrengė vienuolyną. Bažnyčia sudegė, vėl buvo atstatyta, o rusai vienuolyną ir bažnyčią suprovoslavino.

XIX a. Vievis - ne pirmasis iš aplankytų miestų, kuris tarsi dalijamas į dvi dalis. Bet skirtingai nei, pavyzdžiui, Lentvaryje, Vievį skiria ne geležinkelis, o greitkelis Vilnius-Kaunas (A1). 1842 m. Vievyje rusų valdžios lėšomis pastatyta nauja cerkvė. Šalia greitkelio stovi tikrai nesunkiai pastebimas pastatas - Vievio cerkvė. Ji statyta 1843-aisiais, nors žymesnė cerkvė mieste yra stovėjusi anksčiau, šalia vienuolyno ir svarbios stačiatikių spaustuvės.

1865 m. įkurta valdiška mokykla. XIX a. 2-ojoje pusėje Vievis pradėjo augti, nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas-Varšuva ir Vievyje pastačius geležinkelio stotį.

Visą miestą juosia tvora. Kiek teko girdėti, ji turi daug paskirčių - apsaugoti gyventojus nuo triukšmo, greitkelyje važiuojančių automobilių skleidžiamos taršos bei neleisti gyventojams kirsti miestą dalinančio kelio ne per pėstiesiems skirtą tiltą.

XX Amžius

XX a. tarpukariu Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacinės linijos su Lenkija. Ši neobarokinio stiliaus mūrinė bažnyčia pastatyta 1931 m. Tiesa, tai neapsaugojo nuo dar vieno gaisro teritorijoje - 1944-aisiais sudegė klebonija.

1999 m. gegužės 22 d. patvirtintas Vievio herbas. Mėlyname fone vaizduojamos senovinės spausdinimo staklės (presas). Taip įamžintas Oginskių įkurtos ir XVII a. veikusios spaustuvės atminimas.

Architektūra ir Kultūra

Pagrindinė Vievio aikštė yra priešais bažnyčią. Istorija gana įdomi. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta XVI a. pirmoje pusėje, vėliau perduota stačiatikiams. 1625-aisiais abi Vievio cerkvės ir vienuolynas buvo panaikinti. 1688 m. pastatyta nauja bažnyčia, tačiau po kiek daugiau nei šimtmečio, 1794-aisiais ji sudegė. Po dviejų metų pastatytą naują bažnyčią ištiko toks pats likimas - 1812 m. ji virto pelenais. Po šio įvykio 1821-aisiais atidaryta nauja bažnyčia, vėliau, 1859 m. ji perstatyta. Kaip manote, kas nutiko jai? Taip, ir vėl gaisras.

Yra tekę daugybę kartų pravažiuoti po Vievio viaduku, tačiau nebuvo progų per jį pereiti. Iš tiesų jis pats nėra raudonas - tiesiog taip dažyta medinė jo apdaila.

Vienas iš čia stovinčių namų turi paminklinę lentą. Kiek toliau, jau pasukus į Semeliškių gatvę, prieiname Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastatą. Netoli jo, arčiau greitkelio - Lietuvos kelių muziejus.

Paskutinė šio miesto dalis, kurią buvome nusprendę apžiūrėti, yra vakariniame ežero krante. Paskutiniai iš objektų, kuriuos ketinome apžiūrėti, yra Trakų gatvėje.

2022 metais išleistas pažintinio pobūdžio leidinys „Vievio miesto ir jo apylinkių istorija“ Vievio vardo 500 metų sukakčiai paminėti. Tais pačiais, 2022 metais, Vievis tapo Mažąja Lietuvos kultūros sostine.

Vievyje yra Kultūros paveldo objektu paskelbtas 1900 m. statytas geležinkelio stoties sandėlis. Geologijos muziejus Vievyje įkurtas 1992 m. 2000 m. jam suteiktas savarankiškos organizacijos - Lietuvos geologijos muziejaus statusas. Vievyje įsikūręs Kelių muziejus. Jis atidarytas 1995 m. spalio 19 d. ir yra pirmasis Kelių muziejus Lietuvoje.

Ant Vievyje esančio gyvenamojo namo (Vilniaus g. 28), kuriame gyveno vaistininkas, knygnešys, lietuvybės skleidėjas Jurgis Milančius ir rašytoja Lazdynų Pelėda-Sofija Pšibiliauskienė iškelta memorialinė lenta abejoms minėtoms asmenybėms. Ji atidengta 1990 m. vasario 16 d.

Užbaigti itin laukto Vievio geležinkelio tunelio automobiliams, dviratininkams ir pėstiesiems statybos bei aplinkinių kelių atnaujinimo darbai. Šio tunelio dėka automobilių kelias Maišiagala-Vievis tapo saugus aplinkiniams kaimų ir miestelių gyventojams.

Vievis - antras pagal dydį (po Elektrėnų) Elektrėnų savivaldybės miestas. Jis įsikūręs 14 kilometrų į rytus nuo Elektrėnų, abipus magistralinio kelio Vilnius-Kaunas, Vievio ežero šiauriniame krante.

Su Vieviu susiję daugelis žymių žmonių. Vievyje 1928 m. gimė kompozitorius, radijo ir spaudos darbuotojas Vitolis Baumilas. 1902 m. Vievyje gimė fizikas, geografas, geomorfologas Nikolajus Solncevas. 1945 m. čia gimė trombonininkas, dirigentas, muzikantas, kompozitorius, pedagogas Jaroslavas Cechanovičius, 1959 m. - muzikos mokytoja ir chorvedė Jūratė Martinkutė, 1960 m. - džiazo meistras, kompozitorius, muzikantas Dainius Pulauskas bei dirigentas Gintaras Rinkevičius. Iš Vievio kilusi Kauno vaikų ir jaunimo teatro „Vilkolakis“ meno vadovė, režisierė Stasė Svanauskaitė Kybartienė (g. 1955), taip pat Vilniaus teatro „Lėlė“ aktorius Irmantas Jankaitis (g. 1969), Žibutė Lebednykaitė- Hellstern (g. Vievyje gyveno vaistininkas, knygnešys Jurgis Milančius (1869-1956). Kurį laiką pas jį gyveno rašytoja Sofija Pšibiliauskienė (Lazdynų Pelėda). Nuo 1979 m. rugpjūčio Vievio rezidentu ir laikinu notaru paskirtas kunigas, rašytojas, kraštotyrininkas, tautosakos rinkėjas, memuaristas Nikodemas Švogžlys-Milžinas.

Svarbūs Faktai ir Datos

tags: #butai #vievyje #stoties #g