Balandiškio kaime (Radviliškio rajonas) esanti Sajų sodyba - ypatinga vieta Lietuvos rezistencijos žemėlapyje. Šiuo metu iš 1924 m. įkurtos sodybos komplekso (namo, daržinės su tvartu po vienu stogu, sodo ir šulinio) yra belikęs tik baigiantis sugriūti gyvenamas namas.
Lietuvos žemėlapis su pažymėtu Radviliškio rajonu.
Sodybos reikšmė rezistencijai
1949 m. vasario 10 d. Stanislovo ir Elžbietos Sajų sodyboje Balandiškio vienkiemyje Lietuvos partizanų vadai susitarė dėl vieningos pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizacijos įkūrimo. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis tapo aukščiausiu partizanų kovos pakilimo tašku. Už keleto dienų, vasario 16-ąją, Sąjūdžio Tarybos nariai Minaičiuose pasirašė deklaraciją, kuri XX a. Lietuvos valstybingumo istorijoje yra vienas iš trijų reikšmingiausių dokumentų (kartu su 1918 m. vasario 16 dienos Aktu ir 1990 m. kovo 11 dienos Nepriklausomybės atkūrimo deklaracija).
1949 m. rudenį Sajų sodyboje, po daržine įrengtame bunkeryje įsikūrė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Visuomeninės dalies štabas, vadovaujamas minėtos Tarybos nario, signataro Juozo Šibailos-Merainio. Vienas svarbiausių darbų, kurių ėmėsi šio štabo nariai, buvo Sąjūdžio Tarybos laikraščio „Prie rymančio Rūpintojėlio“ leidyba.
1950 metais sodybos šeimininkai Sajai įstojo į vietinį kolūkį, tačiau ir prieš, ir po to, iki arešto 1952 m. spalio 17 d., jų sodyboje prieglobsčio ieškojo, ilsėjosi, sužeidimus gydėsi ir dirbo daugelis Prisikėlimo apygardos Maironio, rinktinės, vėliau pavadintos Povilo Lukšio vardu, partizanų: Džiugas (L. Mingilas), Stirna (I. Vilimaitė), Rūpestis (K. Laužikas), Rodrigas (V. Sankauskas), Vitvytis (V. Šniuolis), Šviesiaplaukis (A. Stoškus), daugelis kitų žinomų ir nežinomų Lietuvos partizanų. 1951-1952 m. Balandiškyje ne kartą buvojo Kėdainių krašto partizanas Lapė (Pranas Prūsaitis), kuriam 1962 m., paskutiniam iš Lietuvos laisvės kovotojų, buvo įvykdytas mirties nuosprendis.
Archeologiniai tyrimai ir jaunimo stovykla
Balandiškio kaime esančioje Sajų sodyboje į akademinio jaunimo stovyklą „Laisvės kovų atmintis“ suvažiavę trijų universitetų studentai talkina moksliniams sodybos tyrimams. Per 20 Vilniaus, Šiaulių ir Klaipėdos universitetų studentų, mokslininkų, archeologų atlieka archeologinius kasinėjimus partizanų rėmėjų Sajų sodyboje.
„Vieni dirba name, kiti - sodybos kieme. Dar viena grupė darbuojasi buvusio ūkio pastato, kuriame ir buvo įrengtas bunkeris, vietoje. Čia darbai jau beveik baigiami“, - pasakojo G. „Radome smulkių buities ir ūkio reikmenų fragmentų, įvairių stiklo šukių, sagų, pokario metų 10 kapeikų monetą, nemažai laikraščių skiaučių. Tai leidžia tvirtinti, kad sodybos šeimininkai buvo išsilavinę ir darbštūs žmonės“, - aiškino G. „Paaiškėjo, jog sodyboje buvo du sodai: vienas - prie trobos, o kitas - Pašušvio link, kur dabar žolėmis apžėlęs laukas. Tai žinodami paieškoms bandysime panaudoti georadarą“, - aiškino G.
„Pernai mes atradome radinių, kuriuos galima sieti su partizanų buvimu, gydymusi, jų slaptos spaudos leidyba. 1949-1950 metais sodybos bunkeryje veikė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) Visuomeninės dalies štabas, jame leistas LLKS laikraštis „Prie rymančio Rūpintojėlio“. Sajų sodyba ypatinga ir tuo, jog simbolizuoja pozityviąją, viltingąją laisvės kovų pusę“, - sakė V.
Pilietinė jaunimo vasaros stovykla „Laisvės kovų atmintis“ vyko rugpjūčio 17-24 dienomis. Ją organizavo Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis, bendradarbiaudamas su Radviliškio rajono savivaldybe ir Grinkiškio seniūnija. Stovyklos ištakos ir atrama - Elžbietos ir Stanislovo Sajų sodyba Balandiškyje, menanti partizanus, jų rėmėjus, ryšininkus.
Pasak profesoriaus dr. Vykinto Vaitkevičiaus, žvalgytuvės vyko Praviršulės pelkėje, Šaukoto, Legečių miškuose. Legečių miške, kautynių vietoje, radinių buvo itin gausu - apie 150. Aptikta partizanų buities reikmenų: skutimosi peiliuko galvutė, viryklės žiedai, daug šaudmenų: tūtelių, kulkų, sprogmenų skeveldrų. Tarp radinių buvo ir Raudonosios armijos kario medalis už pergalę 1941-1945 metų kare.
Stovyklos dalyviai kruopščiai matavo, žymėjo radinių vietas, pagal juos bandys nustatyti mūšio eigą. Partizanų žeminė Legečių miške buvo užpulta 1948 metų kovo 29-ąją, antrąją Velykų dieną. Žeminėje buvo 20 žmonių, žuvo 9 partizanai, tarp jų - Margio rajono partizanų vadas Juozas Mingilas-Aukštuolis.
Stovyklos dalyviai siekė nustatyti Mingilų šeimos gimtosios sodybos vietą Mažuolių kaime. Pavyko rasti ne tik gyvenamojo namo pamatus: paaiškėjo, kad išlikęs ir gimtasis namas - pervežtas į Baisogalą.
Praviršulės pelkėje, pasak V.Vaitkevičiaus, pasisekė mažiau, bet rado 1941 metais numušto lėktuvo dalių. Bunkerio vietą rodo duobė, struktūra ir radiniai. Metalo ieškikliai jau pirmomis minutėmis „pastebėjo“ kulką, tūtelę, diržo sagtelę.
Daugiau nei pusė stovyklautojų Balandiškyje darbavosi ir pernai, todėl vos įsikūrę kibo į darbus. Vieni - sodybos kieme, kiti - prie namo, dar kiti - pačiame name. Būsimieji istorikai sako atvykę į partizanų rėmėjų Sajų sodybą ne vien atlikti specialybės praktikos darbų. „Partizanai - man labai artima tema, kadangi mano prosenelis buvo partizanas. Norėjosi ne tik iš istorijos knygų sužinoti, bet pabūti toje aplinkoje, kur vyko visos kovos, kur žmonės galvojo apie valstybę, kur aukojo savo gyvenimus, rizikavo“, - sako studentas Audris.
Pavėluota apsauga ir ateities planai
Šiam sodybos kompleksui valstybinės reikšmės apsaugos statusas suteiktas 2005 m. Keista, kad tokia reikšminga Lietuvai vieta (prilyginama Signatarų namams, ar Seimui, kur buvo pasirašyti valstybiniai aktai) tik po keliolikos nepriklausomybės metų buvo deramai įvertinta. Tačiau ir tai nepadėjo jai išlikti. Balandiškyje stūkso namo griuvėsiai ir tik kai kurias detales bus galima panaudoti atkuriant sodybą.
Posėdyje buvo nuspręsta esamą avarinės būklės pastatą po išsamių įvairių specialistų tyrimų išardyti ir visą sodybos kompleksą atkurti kartu su partizanų slėptuve. Šioje vietoje bus organizuojamos stovyklos, užsiėmimai, veiks laisvės kovų informacijos centras, kūrybinės dirbtuvės ir kt.
Reikia pabrėžti, kad Centro funkcijose nėra numatyti pastatų rekonstrukcijos ar atstatymo darbai; tokie projektai yra Kultūros paveldo departamento ir savivaldybių kompetencijoje. Tačiau Centro planuose yra numatyta įamžinti 14 vietų, susijusių su rezistenciniu judėjimu Radviliškio rajone, tarp jų ir Sajų sodyboje, Balandiškės k.
Sajų sodyba įtraukta į kultūros vertybių registrą. Griūvantis, greitai šimto metų sulauksiantis namas - aptvarkytas, uždengtas stogas, pernai stovyklautojai pasodino medelių, šiemet ketina sukalti inkilų paukščiams, kitąmet sodins gėlių.
„Tikslų yra daug: iš vienos pusės ugdyti, formuoti studentų požiūrį į partizaninį karą, į vertybes, kultūros paveldą ir archeologiją, iš kitos pusės - įtraukti juos į aktyvią mokslinę veiklą, paskatinti prisidėti prie tyrimų ir rinkti duomenis planuojam sodybos tvarkymui, restauravimui“, - teigia archeologas Gediminas Petrauskas.
Organizuojant talkas ir stovyklas siekiama atkreipti dėmesį į istorinę vietovę ir ugdyti jaunąją kartą. Renginys labai reikalingas, ypač jaunajai kartai, nes mes, vyresnieji, daug ką žinome iš savo šeimų istorijų, o jaunimas nuo to atitrūkęs. Atsargos karininkas pasidžiaugė, kad bunkeris, kuriame buvo pasirašyta 1949 m. Deklaracija, gražiai atkurtas, taip pat vylėsi, jog vieną dieną bus atstatyta ir Sajų sodyba.
Sajų sodyba Balandiškių kaime.
Šioje lentelėje pateikiama svarbiausia informacija apie Sajų sodybą:
| Duomenys | Informacija |
|---|---|
| Sodybos įkūrimo metai | 1924 m. |
| Vieta | Balandiškio kaimas, Radviliškio rajonas |
| Reikšmė | Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Visuomeninės dalies štabas (1949 m.), laikraščio „Prie rymančio Rūpintojėlio“ leidyba |
| Apsaugos statusas | Valstybinės reikšmės kultūros paveldo objektas (nuo 2005 m.) |
| Dabartinė būklė | Išlikę tik griuvėsiai |
| Ateities planai | Atstatyti sodybos kompleksą, įrengti laisvės kovų informacijos centrą |