Tauro kalnas - ypatinga vieta Vilniuje, turinti turtingą istoriją ir daugybę pavadinimų. Šiandien tai vienas svarbiausių sostinės kultūrinių projektų - Tautos namai.
Tauro kalnas Vilniuje
Tauro Kalno Pavadinimo Kilmė
Nors aiškinti "Tauro" kalno pavadinimui yra net kelios versijos, labiausiai įtikinama teigia, kad kalnas taip pavadintas buvo jo tuometinio savininko, Juozapo Daraškevičiaus Boufalo (Bouffal lenk. - jautis arba tauras), vardu. Vilniečiai, dažnai naudoję kalną kaip orientyrą, jį praminė Góra Bouffałowa (Boufalo kalnas), kas vėliau, išvertus pavadinimą pažodžiui ir davė dabartinį pavadinimą.
Senieji Pavadinimai Ir Pagoniškos Šaknys
Šis kalnas dažniausiai atpažįstamas iš savo pagoniškų šaknų. Anksčiau čia buvo minimos įvairios pagoniškos šventės, meldžiamasi dievams, kad jie atsiųstų lietaus arba padėtų užaugti didesnį derlių. Anksčiau šis kalnas buvo vadinamas Velnio kalnu (tai išduoda istoriniai šaltiniai). Pasak archeologo Vykinto Vaitkevičiaus, seniausiuose šaltiniuose Tauro kalnas buvo vadinamas Velnio kalnu. Archeologų teigimu, nuo senų laikų Tauro kalnas buvo vadinamas Velnio kalnu. Toks pavadinimas minimas jau 1441 m. didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio privilegijoje Vilniaus miestiečiams.
XVII a. pradedamas vartoti ir kitas pavadinimas - Pamėnkalnis. Kalbininkas Jonas Jurkštas, tyrinėdamas Vilniaus vietovardžius, senųjų aktų rinkiniuose surado 1602 m. aktą, kuriame gatvė, einanti nuo Neries vartų į Lukiškes, vadinama Pamėnkalniu (pamėnas „šmėkla, pamėklė“). Tai esantis tikrasis, lietuviškos kilmės kalno vardas. Tačiau vartojamas Tauro kalno pavadinimas.
XIX Amžius: Pramonės Augimas Ir Kapinės
Taigi, Góra Bouffałowa, nors ir turėjo pavadinimą ir savininką, nebuvo intensyviai eksploatuojama iki XIX a. pradžios. Tuo metu Vilnius sparčiai (sąlyginai sparčiai, žinoma) industrializavosi ir plėtėsi - kalno papėdėje įsikūrė Tauro alaus gamykla, aplinkui vyko gyvenamųjų ir pramoninių kompleksų statybos. 1860 m. pirmos gildijos Vilniaus pirklys Vilhelmas Šopenas miesto pakraštyje prie Tauro kalno pastatė alaus daryklą (ilgai veikusi „Vilniaus tauro“ gamykla).
1809 metais, Tauro kalno viršuje, dabartinių Santuokų rūmų vietoje, buvo įkurtos Evangelikų liuteronų kapinės, aptvertos masyvia plytų tvora, su akmeniniais vartais nuo dabartinės K. Kalinausko gatvės, turėjusios tiek savo kapinių sargų namų kompleksą, tiek savo atskirą akmeninę bažnytėlę. Kadangi kapinėse buvo laidojami labiau pasiturintys ir žymūs miestiečiai, dalis antkapių išsiskyrė savo puošnumu - granito raižiniai, skulptūros ir kiti papuošimai, net vėliau, dešimtmečiams palikti be priežiūros, išlaikė savo monumentalumą ir subtilų grožį. Internete galima surasti retų nuotraukų, kaip tos kapinės atrodė - dalis jų senos, XX a. pradžios, dalis - naujos, darytos XX a. viduryje, prieš kapines uždarant ir demontuojant.
Evangelikų liuteronų kapinės Tauro kalne
Tautos Namų Idėja
XX a. pradžioje, gimus Tautos namų idėjai, kapinės jau buvo gerokai apleistos ir pamažu merdėjo. Tuo metu, 1907 metais, M. K. Čiurlionis, J. Basanavičius ir kiti Lietuvos inteligentai iškėlė Tautos namų idėją Lietuvių mokslo draugijos steigiamąjame susirinkime; už savanoriškai surinktas lėšas nupirktame žemės sklype turėjo išdygti visos Lietuvos kultūros centras, tautai svarbiems renginiams organizuoti ir lietuviškumui skatinti. Apie tai buvo paskelbta 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos steigiamajame susirinkime. Šiuo tikslu buvo nupirktas sklypas ir surinkta pinigų, bet įgyvendinti idėją sutrukdė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas.
Ir nors Tautos namų žemės sklypui skirtos lėšos buvo sėkmingai surinktos, Pirmasis pasaulinis karas nutraukė visus statybų planus. Kapinės ir Tautos namų teritorija gerai matosi iš šios, 1915 metais darytos, vokiečių žvalgybinio lėktuvo aeronuotraukos.
Tarpukariu ir ankstyvuoju sovietmečiu Tautos namų idėja buvo pamiršta. Kapinės taip pat pamažu merdėjo - iš pradžų apgriuvo, vėliau galutinai sugriuvo bažnyčia, vėliau ir kapinių tvora pabiro ir reikalavo didelio remonto. Prieš I-ą pasaulinį karą buvo graži idėja ant kalno pastatyti visos Lietuvos kultūros namus, tačiau prasidėjus karui idėja buvo paprasčiausiai pamiršta.
Sovietmetis: Profsąjungų Rūmai Ir Kapinių Likvidavimas
Tautos namų vizualizacija
1958 metais, prasidėjus Profsąjungų rūmų statyboms, kapinės buvo galutinai uždarytos. Pastato statybos dengė dalį kapinių teritorijos, dėl to, liudininkų pasakojimais, pamatų duobėje statybininkai dažnai surasdavo kaulų ir kitų žmonių palaikų. 1974 metais, pradėjus Santuokų rūmų statybas, kapinės buvo galutinai sulygintos su žeme. Dalis jų granitinių antkapių buvo panaudoti laiptų, vedančių į Tauro kalną nuo papėdės, statyboms.
Pusantro šimto metų veikusios evangelikų liuteronų kapinės uždarytos Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1958 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 301, likviduojant kapinių dalį, kurioje turėjo būti statomi Profsąjungos kultūros rūmai. Nepaisant visuomenės pasipiktinimo ir pastangų kapines išsaugoti, 1962 m. nuspręsta jas visiškai sunaikinti, paverčiant parku. Miesto šviesuomenės ir evangelikų reformatų kunigo Mykolo Franko (1914-1968) pastangomis pavyko į kitas kapines perkelti vos keletą palaikų, išsaugoti dalį antkapinių paminklų, laikiną prieglobstį radusių Rasų, Saltoniškių, Liepkalnio ir kitose kapinėse. Vilniaus evangelikų liuteronų kapinės ant Tauro kalno baigtos naikinti 1973 m. Nugriautos kapinių didžiosios koplyčios vietoje pastatyti Santuokų rūmai.
Vilniaus Profsąjungų kultūros rūmai, dabar vadinami tiesiog Profsąjungų rūmais, Tauro kalno viršūnėje buvo pastatyti 1964-tais metais.
Nepriklausomybės Laikotarpis Ir Dabartis
1992 metais, atkūrus nepriklausomybę, Profsąjungų rūmai buvo privatizuoti - jame pradėjo veikti dešimtys įvairių įstaigų, nuo laikraščių leidyklų iki vaikų šokio studijos. 2004 metais dešinėje, Lietuvos darbo federacijai priklausiusioje pusėje, kilęs didžiulis gaisras, dar labiau apgadino ir taip seniai remontuotą ir jau gerokai aptriušusį pastatą - pertvaros sugriuvo, visa koncertų salė ir stogas - išdegė iki pamatų ir mūrinių sienų. Gaisras buvo toks stiprus, kad jo gesinimui turėjo suvažiuoti beveik visi Vilnių prižiūrintys gaisrinių ekipažai, prokuratūra vėliau pradėjo tyrimą dėl tyčinio padegimo.
Pastaraisiais metais vykdyti archeologiniai tyrimai. Miesto plėtros departamentas 2019 m. birželio 10 d. pristatė visuomenei Vilniaus evangelikų liuteronų senųjų kapinių komplekso teritorijos sutvarkymo projektą. Liuteronų sodo teritoriją planuojama paversti memorialinio pobūdžio ramaus poilsio erdve, kurioje lankytojai būtų supažindinami su šios vietos istorija. Šiandien istorinių kapinių ant Tauro kalno atminimo įamžinimu rūpinasi Vilniaus evangelikų liuteronų parapija, atsikūrusi 1988 m., ir sostinės savivaldybė. 2007 m., ant kalno buvo atidengtas paminklinis akmuo, ant kurio užrašyta, kad šioje vietoje turi stovėti Tautos namai.
Tautos Namai: Naujas Simbolis Ant Tauro Kalno
Dabar pastato likimas neaiškus. Paskutinėmis žiniomis, Vilniaus savivaldybė ketina atkurti Profsąjungų rūmuose jau spėtą pamiršti Tautos namų projektą, siūlydama pastato savininkams, įmonei "VIPC Vilnius", pasikeisti Profsąjungų rūmus į keletą mažesnės reikšmės pastatų ir nekilnojamo turto objektų: keletą pastatų Vilniaus centre, poilsio namus Palangoje ir jau ilgą laiką apleistą slėptuvę su viešuoju tualetu Žvėryne, Vytauto gavėje. Lapkričio pabaigoje, paskutinį bažnytinių metų sekmadienį, evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų bažnyčios mini Amžinybės, arba Mirusiųjų prisiminimo, dieną.
Laidoje „Vilniaus kodas“ pristatytas vienas svarbiausių sostinės ir visos Lietuvos kultūrinių projektų - Tautos namai, kylantys ant Tauro kalno. Dar 1907 m. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir Jonas Basanavičius iškėlė idėją įkurti Tautos namus - vietą, skirtą kultūrai, bendruomenei ir tautos savivokai. „Tai nėra tik pastatas. Tai legenda, istorija, kuri moderniomis priemonėmis bus papasakota iš naujo - nuo Čiurlionio ir Basanavičiaus iki šiuolaikinės architektūros bei akustikos“, - pabrėžia R. Projektą įgyvendina tarptautinė komanda: ispanų „Archivo Architects“, lietuvių „Cloud Architects“ ir japonų akustikos kompanija „Nagata Acoustics“. Šis bendradarbiavimas užtikrina aukščiausio lygio technologinius sprendimus, akustiką ir estetiką.
„Tautos namai taps erdve, atvira ne tik muzikai, bet ir įvairioms meno formoms, moderniomis technologijomis atspindinčia tautos istoriją“, - dalijasi R. Kompleksas sieks apie 23 tūkst. kv. „Mes neturim tokių erdvių, kurios leistų mūsų atlikėjams atsiskleisti taip, kaip jie gali Hamburge ar Londone. Ši salė tai pakeis“, - sako R. Tautos namai papildys esamą kultūros infrastruktūrą - Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Operos ir baleto teatrą, Kongresų rūmus. „Tai bus pati didžiausia ir moderniausia scena Lietuvoje. Ši erdvė bus skirta ne tik koncertams. Čia vyks diskusijos, knygų pristatymai, konferencijos, parodos. Lankytojai galės susipažinti ir su pastato istorija, architektūra bei technologijomis - bus organizuojamos ekskursijos po užkulisius.
„Tai bus vieta, kur galės susitikti menas, bendruomenė ir valstybė“, - akcentuoja R. Šiuo metu (2025 m.) darbai intensyviai vyksta - iškilo kelių aukštų konstrukcijos, dirba kranai. Statybos pradėtos 2024 m. rudenį, o jei viskas vyks pagal planą, 2028 m. Vienas aktualiausių klausimų - transportas ir automobilių statymas. „Aišku, čia nebus stadiono parkavimo aikštelės. Bet kartu su miesto vadovais ieškome sprendimų: viešojo transporto plėtra, galimybė su koncertų bilietu važiuoti autobusu ar troleibusu. Tikiu, kad iki 2028-ųjų šie sprendimai taps realybe“, - sako R. Tai ne tik pastatas. Tai kultūros šventovė, kurioje susitinka istorija, menas ir modernybė. „Tai yra ne tik salė, tai - valstybės vizija.
Aprašymas: Žymiausias Naujamiesčio gamtos paminklas - Tauro kalnas su jį juosiančiais želdynais. Nuo kalvos atsiveria įspūdinga Vilniaus panorama. Aplink šį kalną stebinti turėtų ir daugelis gatvių, kurios yra pavadintos garsiausius lietuvių rašytojų asmenvardžiais. Adresas: V. Geografinė padėtis: Naujamiesčio sen., Vilnius, Vilniaus m.