Gelgaudiškio Dvaro Patalpų Planas ir Naujos Vizijos: Lynų Kelias ir Restauracija

Gelgaudiškio dvaras, įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie Nemuno, yra svarbus kultūros paveldo objektas, traukiantis turistus ir istorijos mėgėjus. Pastaraisiais metais dvaras sulaukė nemažai dėmesio dėl planuojamų restauracijos darbų ir ambicingų projektų, tokių kaip lynų kelio įrengimas. Šiame straipsnyje apžvelgsime Gelgaudiškio dvaro patalpų planą, aptarsime lynų kelio projektą ir kitas iniciatyvas, skirtas atgaivinti šį istorinį kompleksą.

Gelgaudiškio dvaras. Šaltinis: Wikipedia

Lynų Kelias - Naujas Turizmo Traukos Objektas?

Savivaldybės svajonė nutiesti lynų kelią per Nemuną pamažu įgauna kontūrus. Penktadienį UAB „Envitra“ konsultantas Mantas Kaušylas Jurbarko ir Šakių rajonų vadovams pristatė sukonkretintus būsimo lynų kelio parametrus, kainą ir atsipirkimo galimybes. UAB „Envitra“ konsultantas M. Kaušylas parengė du būsimo projekto variantus.

Pirmajame numatyta, kad keltuvai lynų keliu vyks nuo Jurbarko pusėje suplanuotos aikštelės iki Gelgaudiškio dvaro prieigų. Pavarų sistema būtų įrengta Šakių pusėje esančio kalno šlaite, įtempimo - Jurbarko pusėje esančiame Nemuno slėnyje. Penkių metrų pločio, beveik 1,5 km ilgio lynų kelią laikytų septynios atramos, kabinos iškiltų į 7 metrų aukštį ir judėtų lynais iki 5 m/sek. greičiu. Per valandą į abi puses galėtų persikelti ne daugiau kaip 100 keleivių.

Pasak M. Kaušylo, toks lynų kelias su įlaipinimo ir išlaipinimo garažais bei dviračių ir pėsčiųjų takais iki Panemunės pilies bei Gelgaudiškio dvaro kainuotų 8,5 mln. Lt. Šakių r. savivaldybės prašymu UAB „Envitra“ parengė ir antrą projekto variantą. Šakiečiai pageidauja, kad lynų kabinos nusileistų ne Nemuno kalno šlaite, o visai greta Gelgaudiškio dvaro, Kaštonų alėjos prieigose.

Tokiu atveju lynų kelias pailgėtų iki 1761 m, prireiktų statyti viena atrama daugiau, kabinos turėtų kilti į 20 metrų aukštį, o projektas pabrangtų iki 9 mln. 140 tūkst. Lt. Didžiausią kainos dalį - 5,6 mln. Lt sudarytų keltuvo įranga, automobilių stovėjimo vietų įrengimas kainuotų 2,7 mln. Lt, vandentiekio ir nuotekų tinklai - 140 tūkst. Lt, o pėsčiųjų ir dviračių takai - iki 343 tūkst.

Lynų kelias. Iliustracinis vaizdas

Keltuvo įrengimo galimybių studiją rengianti UAB „Envitra“ prognozuoja, kad per metus lynų keliu galėtų persikelti iki 32 tūkst. žmonių. Bendrovės prognozės paremtos Panemunės pilies ir Gelgaudiškio dvaro lankytojų skaičiais: teigiama, kad Panemunės pilyje per metus apsilanko iki 37 tūkst., o Gelgaudiškio dvare - iki 13 tūkst. turistų. Žmonių srautas, studijos rengėjų nuomone, galėtų ir dar padidėti, nes tvarkomas Gelgaudiškio dvaro parkas, atnaujinamos sudegusių dvaro rūmų patalpos.

Susitikimo dalyviai susidomėję klausėsi projekto atsipirkimo prognozių. Pasak galimybių studiją rengiančio konsultanto, kelionės lynų keliu kaina ir atsipirkimas priklausys nuo finansavimo šaltinio. Jei projektas būtų įgyvendinamas kartu su privačiais investuotojais, kelionės kaina siektų 34 Lt, o lynų kelias atsipirktų per 25 metus. Jurbarko ir Šakių rajonų savivaldybėms nusprendus lynų kelią statyti biudžeto lėšomis - imant paskolas iš komercinių bankų, projektas atsipirktų per 12 metų, o kelionės kaina siektų 20 Lt.

„Kainų skirtumas susidaro dėl to, kad savivaldybės siektų mažiau pelno nei privatininkai“, - mano M. Europos Sąjungos struktūrinių fondų negrąžinama parama kelionės kainą atpigintų iki 3 Lt, nes savivaldybėms tektų dengti tik lynų kelio eksploatacijos kaštus. Prognozuojama, kad lynų kelias per metus galėtų duoti iki 350 tūkst. Lt pajamų, o jo išlaikymas kainuotų iki 210 tūkst. Lt.

Šakių r. savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas suabejojo, ar prognozės nėra pernelyg optimistinės, o išlaidų skaičiavimus pavadino pesimistiniais. „Negaliu patikėti, kad piko metu per dieną galėtų persikelti lynais iki 1000 žmonių“, - stebėjosi V. Atrodo, kad pats didžiausias lynų kelio entuziastas yra Šakių r. meras Juozas Bertašius, nei savo savivaldybės atstovams, nei kam kitam neleidęs abejoti, kad lynų kelias - nepaprastai gražus ir reikalingas sumanymas.

Regioninės plėtros skyriaus vedėjui V. Girdauskui jis iškart pareiškė, kad diskusijas pradeda ne nuo to galo. „Negali būti net kalbos, kad mums tiktų pirmas projekto variantas - koks durnius kops 400 metrų į kalną? Keltuvas turi nusileisti prie pat dvaro. Geriausia būtų, kad keltų nuo vartų iki vartų, bet jei Jurbarko savivaldybei tinka kitaip - mes neprieštarausime“, - neslėpė entuziazmo J. Pasak Šakių r. mero, prognozės, kad Kultūros paveldo departamentas neleis įrengti keltuvo sustojimo paveldo teritorijoje - gryni niekai. J. J. Bertašius neslėpė ir kitų antrojo projekto varianto pranašumų: esą kuo aukščiau kils kabinos, tuo gražesnis Nemuno slėnio vaizdas iš jų atsivers, tuo laimingesni bus turistai.

Kadangi abejuose pusėse turizmo objektai įdomūs, galima tikėtis, kad keltuvas nestovės be darbo, be to, ir jis pats taps turizmo traukos objektu. Šakiečiai patarė kol kas neskaičiuoti bilieto kainos, nors nuo jos ir priklausys lynu persikelti per Nemuną panorusių žmonių skaičius. J. Bertašius įsitikinęs, kad nei Šakių, nei Jurbarko rajono savivaldybė tokio projekto savo biudžeto lėšomis negalėtų įgyvendinti, nes per metus negali skolintis daugiau kaip 6 mln. Lt. „Su tokia suma mes galime pritraukti 50 ar 100 mln. Lt europinių investicijų, o jei nutartume statyti lynų kelią iš biudžeto lėšų, visi kiti darbai sustotų“, - neslėpė J.

Jurbarkas gerokai pralenkė ambicijų neslepiančius šakiečius: savivaldybė ne tik rado keltuvui įrengti reikalingą sklypą, bet ir parengė jo detalųjį planą. Tačiau išklausęs galimybių studijos rengėjo pranešimą Jurbarko rajono meras Ričardas Juška nebuvo patenkintas. Jo nuomone, galimybių studijoje turi atsispindėti ir infrastruktūros objektai, nes pagal šią studiją bus rengiamas techninis projektas.

„Nuo lynų keltuvo nusileidimo vietos iki Panemunės pilies - 700 metrų. Ne visi važiuos dviračiais, atvyks ir pagyvenusių, ir žmonių su negalia - jiems reikės kitokių susisiekimo priemonių. Turime rinktis, kokiomis oro taršą mažinančiomis susisiekimo priemonėmis - riedžiais, elektromobiliais ar kuo kitu jiems siūlysime keliauti. Keltuvų nusileidimo garaže reikia suplanuoti ne tik tualetus, turi būti vietos ir nuomos punktams, ir kavinei. Pasigendu infrastruktūros išbaigtumo. Kalbėjome, kad projektas kainuos apie 15 mln. Lt. Pinigai jau užsakyti Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje. Prašysime 9 mln. Lt - tiek ir gausime, bet galime gauti daugiau ir įgyvendinti visą projektą“, - mano Jurbarko rajono meras.

R. Juškai pritarė ir Panemunių regioninio parko direktorius Viktoras Ganusauskas, galimybių studijoje pasigedęs planų įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus į Panemunių regioninio parko lankytojų centrą bei „Medaus slėnį“, vasarą pritraukiantį daugybę keliaujančių ir poilsiaujančių žmonių. „Į mūsų lankytojų centrą autobusais atvykę turistai klausia, kur galėtų dar nuvažiuoti ir ką rekomenduotume pamatyti. Pėsčiomis nueiti iki lynų kelio aikštelės - nedidelė problema, bet reikia jungties, kuri nėra numatyta“, - priminė V. Ganusauskas.

Pasak Panemunių regioninio parko direktoriaus, tokius projektus, kaip Nemuno lynų kelio įrengimas, per Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą finansuoja Europos Sąjunga. Panašų projektą šiemet pradėjo įgyvendinti Anykščių r.

Dvaro Restauracija ir Kultūrinė Veikla

Žmonių srautas, studijos rengėjų nuomone, galėtų ir dar padidėti, nes tvarkomas Gelgaudiškio dvaro parkas, atnaujinamos sudegusių dvaro rūmų patalpos. Gelgaudiškio dvaro sodybos ansamblyje - rūmai, virtuvė, svirnas, oficina, tvartas, oranžerija, kumetynas, bokštas, rūsiai ir parkas. Europos sąjungos programos ir Šakių rajono savivaldybė finansavo rūmų, oficinos, kumetyno, oranžerijos, vandens bokšto restauraciją. Naujo gyvenimo tebelaukia raudonų plytų svirno pastatas ir dvaro rūsiai.

2021 m. buvo vykdomi Gelgaudiškio dvaro sodybos rūmų 113 ir 114 patalpų tvarkybos (remonto, restauravimo) darbai. Dvaras nuomojamas verslininkams iš Alytaus, šalia miesto, prie Nemuno upės Radžiūnuose (Alytaus r.) veikiančio „Dzūkijos dvaro“ viešbučio ir restorano bei „Tarzanijos“ pramogų parko savininkams Giedrei ir Mindaugui Aldoniams.

Pirmųjų metų planas - sutvarkyti pirmąjį rūmų aukštą ir įrengti dvaro laikmetį atitinkančią ekspoziciją. Taip pat šiais metais dvare atsiras kavinė, o per du metus - restoranas ir penkiasdešimties vietų viešbutis. Pagal sutartį Gelgaudiškio dvaras naujiesiems šeimininkams išnuomotas 50 metų. Sutarta, kad per trejus metus į dvarą bus investuota 300 tūkstančių eurų. Per pirmuosius metus - 180 tūkstančių eurų.

Dzūkijoje ir Lietuvoje itin mėgstamo „Tarzanijos“ pramogų parko savininkas teigia - tapti Gelgaudiškio dvaro operatoriumi jis apsisprendė tik gavęs šeimos patikinimą ir patvirtinimą, kad sulauksiąs pagalbos. „Parodžiau vaikams dvarą ir išgavau jų pažadą, kad baigę mokslus Vilniuje, sūnus ir dukra grįš dirbti mūsų šeimos versle“, - tikisi M. Aldonis. Pasak jo, turistus vilioja maisto kultūra, jie nori ne tik pamatyti istorinius pastatus, gražiai sutvarkytą aplinką, sužinoti apie dvarų kultūrą, bet ir skaniai pavalgyti, paragauti gėrybių, kuriomis anuomet garsėjo dvaras.

Tačiau dvaro veikla ne visada klostosi sklandžiai. Gelgaudiškio dvaro nuomininkams pareikalavus savaitgaliui atlaisvinti patalpas, paveldo objekto durys buvo užvertos, į jį nepateko lankytojai. Be to, dalį renginių teko atšaukti, o tradicinę Žolinę perkelti į kitą vietą. Negana to, nuo rugsėjo 9-osios čia nutrūks ir kultūros centro vykdoma įvairiapusiška švietėjiška, kultūrinė, edukacinė veikla. D. Tokio akibrokšto, koks prieš Žolinę įvyko Gelgaudiškyje, ko gero, nesitikėjo niekas.

Meras Edgaras Pilypaitis teigia, kad savivaldybė apie tokius dvaro nuomininkų žingsnius sužinojo ne iš pačių nuomininkų, bet iš kultūros centro direktorės.„Informavo, kad gauna gana įdomius nurodymus, tai paprašiau atsiųsti ir, švelniai tariant, likau šokiruotas, nes tai kvepia savivaldžiavimu ir neteisėtais dalykais, kurie nėra aptarti jokiomis sutartimis“, - sako meras ir pripažįsta ėmęsis iniciatyvos paskambinti minėtų bendrovių atstovui Mindaugui Aldoniui (įmonių vadovės yra žmona Giedrė („Tarzanija“) ir dukra Aurelija („Kartai“), tačiau, sako, 45 min. pokalbis vaisių irgi nedavęs ir „išėjo, kaip išėjo“.

D. Šležienė sako, kad nuomininkas šį renginį įvardijo komerciniu, nors kultūros centro direktorei toks apibūdinimas kelia juoką, nes Žolinė organizuojama iš rėmėjų ir žmonių suaukotų pinigų.„Dvaras buvo užrakintas, o badmintono aikštynas dar prikritęs pernykščių lapų, peržėlusių žydinčiomis šiųmetėmis žolėmis. Tai jų veiklos rezultatas. Suprasčiau, jei jų veiklai trukdo kultūros centras, bet jie absoliučiai jokios veiklos nevykdo“, - sako E. Pilypaitis ir priduria, kad dvaro, į kurį sudėta ne tik finansinių, bet ir labai daug žmogiškų pastangų, naikinimas nėra toleruotinas, ir šioje situacijoje įžvelgia „pradėtą gal politinį, o gal ir ambicijų karą“.

Visgi smalsu, kokia gi pačių nuomininkų pozicija? Trečiadienį telefonu atsiliepęs M. Aldonis patikino, kad yra išties užimtas, paprašė atsiųsti klausimus raštu ir sutarėme susiskambinti.

Bendruomenės Įsitraukimas

Šakių rajono bendruomenių asociacijos (BCA) aktyviai dalyvauja dvaro gyvenime. Balandžio 27 d. 46 Šakių rajono bendruomenių asociacijos atstovų dalyvavo išvažiuojamajame visuotiniame ataskaitiniame susirinkime. Pirmas sustojimas įvyko Kidulių dvare, kur Kidulių „Vinkšnupio“ pirmininkė Zita Janulaitienė supažindino su dvaro ekspozicijomis, patalpomis. Po arbatėlės, nuvykta į Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centrą, kur pravedė visuotinį susirinkimą.

Bendruomenės taip pat įsitraukia į įvairias veiklas, susijusias su dvaro aplinkos tvarkymu ir kultūriniais renginiais. Pavyzdžiui, Gelgaudiškio BC „Atgaiva“ gavo finansavimą viešųjų erdvių ir stovyklaviečių tvarkymui Gelgaudiškio dvaro parke.

Bendruomenės veikla Gelgaudiškio dvare

Finansavimas ir Projektai

Šakių rajono savivaldybė skiria lėšų bendruomenių organizacijų veiklai, įskaitant ir tas, kurios prisideda prie Gelgaudiškio dvaro puoselėjimo. Šiai priemonei įgyvendinti 2024 metais iš valstybės biudžeto Šakių rajono savivaldybei skirta 17419, 00 eurų. Panašius projektus, kaip Nemuno lynų kelio įrengimas, per Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą finansuoja Europos Sąjunga.

Finansavimą gavo:

• Baltrušių BC „ Krepšinio varžybos 3x3“- 950, 00 Eur
• Gelgaudiškio BC „Atgaiva“„Viešųjų erdvių ir stovyklaviečių tvarkymas Gelgaudiškio dvaro parke“-1360,00 Eur
• Patašinės kaimo BC „Patašinės kaimo bendruomenės viešųjų erdvių tvarkymas“-1274, 00 Eur
• Voverių BC „ Jotija „Voverių bendruomenės centro viešųjų erdvių atnaujinimas“-1230, 00 Eur
• Kriūkų BC „Gėris vaikams“-1130,00 Eur
• Kudirkos Naumiesčio BC „Santaka“„Patalpų pritaikymas bendruomenės poreikiams‘-1308,00 Eur
• Lekėčių bendruomenės asociacija „Bendruomenę telkianti tradicinė, jubiliejinė Lėkėčių miestelio šventė „Mėlynių festivalis“ -1091, 00 Eur
• Lepšių kaimo kraštiečių bendruomenė „Viešųjų erdvių pritaikymas viešam bendruomenės naudojimui“- 1286, 00 Eur
• Plokščių BC „Mes prie Vaiguvos užaugę - 945, 00 Eur
• Keturnaujienos BC „Bendruomenės patalpų šildymo sistema“-1107,00 Eur
• Bendruomenė „Slavikiečiai“ „ Oninių šventės tradicijų išsaugojimas“- 886,00 Eur
• Klubas „Sudargo piliakalnių aidai“„Sudargo krašto stiprybė gamtos, istorijos ir žmogaus harmonijoje“- 964, 00 Eur
• Girėnų BC „Šokis mus vienija“-1014, 00 Eur
• Šakiečių bendruomenė „Bendruomenės telkimas kuriant ir formuojant Šakių miesto įvaizdį I“- 1000, 00 Eur
• Ritinių BC „Aplinka - bendruomenės veidrodis“ - 1000,00 Eur

Savivaldybė būtų turėjusi grąžinti daugiau nei 2 milijonus eurų Europos sąjungos paramos, išleistos rūmų restauracijai, jei nebūtų radusi nuomininkų dvarui.

Iššūkiai ir Perspektyvos

Gelgaudiškio dvaras susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansavimo trūkumą, nuomininkų ir savivaldybės nesutarimus bei kultūrinės veiklos apribojimus. Tačiau, nepaisant to, dvaras turi didelį potencialą tapti svarbiu turizmo centru ir kultūros paveldo objektu.

Įgyvendinus lynų kelio projektą, sutvarkius dvaro patalpas ir pritraukus daugiau turistų, Gelgaudiškio dvaras galėtų tapti vienu iš svarbiausių traukos centrų Lietuvoje. Svarbu, kad visi suinteresuoti asmenys - savivaldybė, nuomininkai, bendruomenės ir verslininkai - bendradarbiautų siekiant bendro tikslo - atgaivinti ir išsaugoti šį unikalų kultūros paveldo objektą ateities kartoms.

Lentelė: Lynų kelio projekto variantai

tags: #gelgaudiskio #dvaro #patalpu #planas