Aukštųjų Panerių Memorialo Istorija: Atminties Išsaugojimas

Aukštųjų Panerių memorialas yra viena svarbiausių tragiškų Antrojo pasaulinio karo įvykių atminimo vietų Lietuvoje, liudijanti apie nacių okupacijos laikotarpio (1941-1944) masines žudynes Vilniuje, Panerių miške.

Aukštųjų Panerių memorialas

Ši vieta užima išskirtinę vietą trauminės istorijos puslapiuose, kurioje nuo 1941 m. iki 1944 m. liepos buvo sušaudyta iki 70 tūkst. žmonių. Absoliučią aukų daugumą sudarė Vilniaus ir rytų Lietuvos žydai. Paneriai - tai "Lietuvos Jeruzalės" kapas.

Panerių istorija prasidėjo 1939 metais, kai Lietuva atgavo Vilnių ir Vilniaus kraštą, tačiau buvo priversta įsileisti Raudonosios armijos įgulų.

Sovietų kariai įsikūrė ir Aukštuosiuose Paneriuose, tarp geležinkelio tunelio ir Gardino plento. Spygliuota viela aptvertoje teritorijoje buvo statomos kuro saugyklos, amunicijos sandėliai. Šias nebaigtas statyti kuro saugyklas - duobes jau pirmomis karo dienomis vokiečių okupantai panaudojo karo belaisviams laikyti ir žudyti.

Panerių Istorija Iki Karo

Tarpukariu kalvota ir miškinga Aukštųjų Panerių vietovė - nuo šiaurės vėjų saugoma Panerių erozinio kalvyno - buvo vilniečių mėgstama vasarvietė. Fotografas Janas Bulhakas (1876-1950) Panerius buvo pavadinęs "nuostabiuoju Vilniaus brangakmeniu".

1932 m. remiantis tuo metu populiaria architekto Ebenezerio Howardo miesto-sodo koncepcija čia pradėta kurti gyvenvietė, turėjusi suderinti miesto ir kaimo privalumus vienoje vietoje. Gyvenvietei buvo suteiktas Lenkijos ir Lietuvos karalių dinastijos Jogailaičių (Jagiellonowo) pavadinimas.

Plečiant Jogailaičius planuota koncentruotis į sveikatingumo ir sporto sričių vystymą. 1939 m. Darnią Panerių plėtrą nutraukė Antrasis pasaulinis karas.

1939 m. rugsėjo 1 d. nacių Vokietija užpuolė Lenkijos Respubliką. Pagal slaptą Ribentropo ir Molotovo susitarimą rugsėjo 17 d. į Lenkiją įsiveržė ir Sovietų Sąjungos kariuomenė, kuri rugsėjo 19 d. užėmė Vilnių.

Pagal 1939 m. spalio 10 d. Lietuvos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartį, Vilnius buvo grąžintas Lietuvai, pagal kurią Lietuva sutiko įsileisti į šalį sovietų sausumos ir oro pajėgų dalinius. Nepraėjus nė metams 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga Lietuvą okupavo.

Per keletą mėnesių, dirbant dvejomis pamainomis, vietovėje, kuri darbininkų ir vietos gyventojų buvo vadinama "baze" buvo iškastos septynios 5-7 m. gilio ir 20-35 m. skersmens duobės, kuriose turėjo būti įrengtos cisternos degalams bei šias duobes jungusios tranšėjos, į kurias turėjo būti įleisti vamzdžiai degalams tekėti. 2-3 duobių sienas spėta iškloti lauko akmenimis.

Į teritoriją nutiestos dvi siaurojo geležinkelio atšakos. 5 ha teritorija, kaip karinis objektas, buvo apsupta tvora su spygliuota viela viršuje, Iš viso degalų bazė užėmė 30 ha teritoriją. Tačiau jos įrengimo darbų baigti nespėta dėl nacių Vokietijos įsiveržimo 1941 m.

„Žmonių žiaurumo istorija visiškai subjaurojo šį [Panerių] vardą ir užgožė senąjį jo žavesį“, - rašė lenkų ir lietuvių rašytojas Czeslawas Miloszas. 1941-1944 m. Paneriai tapo vienu ryškiausiu nacių teroro taškų Europoje, pasak kito lenkų rašytojo Jozefo Mackiewicziaus, "neregėto siaubo įsikūnijmu".

Žudynės Paneriuose

O nuo 1941 m. liepos pradėta masiškai naikinti ir civilius gyventojus.

Vokiečiai, karo pabaigoje supratę, jog reiks atsakyti už žudynes, ėmė naikinti nusikaltimo įrodymus, privertę ten kalintus žydus atkasinėti sušaudytųjų lavonus ir juos deginti, pelenus maišant su smėliu ir vėl supilant į duobes, kad būtų neįmanoma nustatyti, kiek ir kokių žmonių nužudyta.

1943 m. rudenį gestapas ėmė ruoštis naikinti nusikaltimų pėdsakus, iškasta nauja 8 m gylio duobė, apdengta stogu, joje įrengti gultai ir virtuvė. Buvo surinkta brigada iš 80 žydų ir sovietų karo belaisvių, kuriems duota užduotis iškasti lavonus ir juos deginti. Trylikai brigados narių pavyko pabėgti pačių iškastu 30 m ilgio tuneliu.

Paskutinės žudynės Paneriuose vyko 1944 m. liepos 2 ir 3 d., naikinant „Kailio“ fabriko ir HKP darbo stovyklas.

Tarptautinio karo tribunolo Niurnberge parengtame kaltinamajame akte buvo rašoma, kad Paneriuose nužudyta ne mažiau kaip 100 000 žmonių, 70 000 iš jų žydai, kiti - lenkų pasipriešinimo judėjimo dalyviai, komunistai, sovietų karo belaisviai, Lietuvos vietinės rinkinės kariai, romai ir t. t.

Tačiau Paneriuose nužudytų aukų skaičius gali būti sumažintas iki 50,000-70,000 aukų, t.y. perpus mažiau negu iki šiol yra tvirtinama. Pirmuosius, galbūt netikslius, skaičius pateikė sovietų Ypatingoji komisija, apytiksliai apskaičiavusi žudymo duobių tūrį, prieš kelis metus istorikai atidžiau išnagrinėjo archyvinius dokumentus, liudininkų parodymus, statistinę informaciją ir patikslino skaičius. Kad ir kaip ten būtų, Paneriai lieka trauminės atminties vieta.

Aukų Skaičius Paneriuose

Komisijos, remiantis ekspertų komisijos išvadomis, liudininkų parodymais ir matematiniais skaičiavimais, nustatė, kad Paneriuose nužudyta daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Didžiausią žuvusiųjų dalį sudaro žydai, kitų tautybių žmonės (apie 29 tūkst.), karo belaisviai (apie 20 tūkst.).

Aukų skaičius Paneriuose pagal tautybę (apytiksliai):

Memorialo Įamžinimas

1948 m. Paneriuose fašizmo aukoms atminti buvo pastatytas bendras paminklas - obeliskas.

1985 m. pastatytas naujas muziejus, iš naujo įrengta ekspozicija, ir pagal architekto J. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, žydų bendruomenės nario A. Jacovskio iniciatyva pastatytas pirmasis paminklinis akmuo, žydų kalba skelbiantis, kad čia nužudyta 70 tūkst. 1991 m. I. Epšteino iniciatyva priešais obeliską pastatytas antras paminklas - nužudytiems žydams atminti (jam I. 1989 m. 1992 m.

1999 m. pastatytas trečias paminklinis akmuo 1944 m. Paneriuose sušaudyti 86 Vietinės rinktinės kariai - taip tvirtina archyviniai dokumentai. 2004 m. birželio 18 d. Aukštųjų Panerių memoriale atidengtas paminklas nacių sušaudytiems Vietinės rinktinės kariams (skulp. Juozas Šlivinskas).

Aukštųjų Panerių memorialo teritorijoje, geležinkelio atšakos atskirtoje nuo pagrindinių paminklų, kaip manoma, jų sušaudymo vietoje, ant supiltos aukštumėlės buvo padėtas pilkas Lietuvos laukų akmuo su užrašu „Mažosios Lietuvos spaudos leidėjo ir platintojo Endzio Jagomasto ir jo šeimos, nužudytos 1941 08 23, atminimui“.

D. Paneri memoriãlinis muziẽjus, Valstybinio Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys (nuo 1991). Panerių memorialinis muziejus įkurtas 1960, buvo Vilniaus kraštotyros muziejaus padalinys, 1962 prijungtas prie Revoliucijos muziejaus.

1985 pastatytas naujas muziejaus pastatas (1983 senasis medinis sudegė), įrengta nauja ekspozicija, sutvarkyta teritorija (architektas J. Makariūnas), laidojimo vietos, pastatyti paminkliniai akmenys. 1990 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę žydų bendruomenės nario A. Jacovskio iniciatyva pastatytas pirmasis paminklinis akmuo su užrašais jidiš, lietuvių, rusų kalbomis, kad čia nužudyta 70 000 žydų.

Muziejaus pastate eksponuojama Paneriuose nužudytų žmonių nuotraukos, žudynių vietoje rasti Vokietijos okupacinės valdžios įsakai ir dokumentai, kalinių drabužiai, avalynė, darbo įrankiai.

Šiemet jame įgyvendintas pirmasis tvarkybos darbų etapas: senus suoliukus pakeitė nauji, jų įrengta daugiau; pakeisti visi informaciniai stendai - juose nuo šiol skelbiama aktualesnė ir patrauklesnė informacija.

Netrukus Lietuvos visuomenei ir užsieniečiams bus pristatyta nauja internetinė Panerių memorialo svetainė. Ji suteiks informacijos ne tik apie memorialą - lankytojų patogumui bus sukurtas virtualus turas ir audiogidas, pasakojantis apie svarbiausius Panerių memorialo objektus.

Paskutinį kartą Panerių memorialo teritorija buvo atnaujinta 1983-1985 metais - taip, kaip sugebėta ar norėta sugebėti sovietmečiu. Tada Paneriai funkcionavo kaip „tarybinių piliečių“, „Vilniaus gyventojų“, „civilių gyventojų“, nužudytų hitlerininkų, atminimo vieta. Faktas, kad dauguma jų buvo žydai, ignoruotas.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai susidarė galimybės visuomenei puoselėti savą, autentišką atminties kultūrą, į istorijos vaizduotę iš pradžių daugiausia žydų bendruomenės, politikų ir istorikų pastangomis grįžo ir Paneriai, o Panerių memorialas kartu su Vingio karių kapinėmis ir Antakalnio karių kapais tapo reikšmingu Antrojo pasaulinio karo atminimo kultūros (ir Holokausto) tašku Lietuvoje.

Jei Lietuvos istorikai sudarinėtų Lietuvos lieux de memoire sąrašą, jame Paneriai tikrai atsidurtų, tačiau ar vietovė yra reikšminga žymesnei vilniečių daliai, jau nekalbant apie kitus regionus, - klausimas tebėra atviras.

Akivaizdžiai Aukštųjų Panerių raidą veikia turizmo plėtra (čia driekiasi takas aplink Vilnių), įtakos turės ir kada nors atsirasiantis globalios Holokausto atminimo kultūros standartus atitinkantis muziejus.

2023 m. rugsėjo 24 dieną, 11 valandą Panerių memoriale įvyko istoriko dr. Manto Šikšniano ekskursija, pasakojanti apie Panerių pabėgimo tunelį.

Praktinė Informacija Lankytojams

• Adresas: Agrastų g. 8
• Telefonai: 8 699 90 384; 8 662 89 575
• Įėjimas į memorialo teritoriją nemokamas.
• Nuo spalio iki gegužės mėn. Panerių memoriale ekskursijas gali vesti tik muziejaus arba muziejaus akredituoti gidai.
• Ekskursijos memoriale užsakomos iš anksto, mažiausiai 2 dienos iki numatomo apsilankymo.
• Organizuotoms grupėms, atvykusioms su savais gidais, už apsilankymą memoriale taikomas 7 eurų mokestis. Mokestį galima sumokėti muziejuje.

Kaip Nuvykti

Panerių memorialas yra Aukštuosiuose Paneriuose. Yra keletas būdų, kaip ten nuvykti:

• Autobusu: Važiuodami 20 ar 51 autobusais išlipkite stotelėje „Aukštieji Paneriai“ ir eikite tiesiai per pėsčiųjų tiltą, einantį per geležinkelį. Perėję tiltą pasukite į dešinę ir eikite tiesiai apie 1 km Agrastų gatve. Važiuodami 8 autobusu išlipkite stotelėje „Vilija“, pereikite plentą ir eikite tiesiai Vilijos gatve iki pėsčiųjų tilto. Perėję tiltą pasukite į dešinę ir eikite tiesiai apie 1 km Agrastų gatve. Gatvės gale bus Panerių memorialas.
• Traukiniu: Traukinys iš Vilniaus į Panerius vyksta maždaug kas valandą. Nuo Vilniaus geležinkelio stoties iki Panerių stotelės traukinys važiuoja apie 10 min. Išlipus reikia sukti į dešinę ir eiti tiesiai apie 1 km Agrastų gatve.
• Automobiliu: Iš Vilniaus važiuoti reikėtų Švitrigailos g., paskui sukti į Dariaus ir Girėno g. (A15/A3/; E28/E15/E85/103/A3) ir važiuoti iki posūkio dešinėje pusėje į Eišiškių plentą. Pasukę į Eišiškių plentą, pavažiuokite truputį į priekį ir sukite dešinėn į Baltosios Vokės g. Pavažiavę sukite kairėn į Agrastų g. Gatvės gale pamatysite automobilių stovėjimo aikštelę ir memorialą.

Rekomenduojame naudotis GPS arba pasitikrinti maršrutą internete www.google.com/maps.

Jeigu mėgstate žygiuoti, esate smalsūs istoriniams faktams, norite pakvėpuoti švariu pušynų oru, bet neišvykti iš Vilniaus - keliaukite po Žemuosius ir Aukštuosius Panerius.

Paminklas Panerių memoriale

tags: #butai #aukstuosiuose #paneriuose