Panagrinėsime požymius, rodančius, kad žmogus užima aukos poziciją:
- Dėl visko kaltini kitus. Man nesiseka, nes: „niekas nevyksta taip, kaip aš noriu“; „taip atsitiko, nes visi manęs nemėgsta“; „tiesiog visas pasaulis nusistatęs prieš mane“, „gyvenimas yra neteisingas“… kartais gyvenime yra labai sveika dėl savo nesėkmių apkaltinti kitus, ypač kai tai yra tiesa.
Jei dėl visko visada kalti kiti, tada reikia atsisėsti ir rimtai susimąstyti, o kur savame gyvenime esi tu? Kaip, taip nutinka, kad nuolat įsiveli į nemalonumus? Ką darai, kad nuolat tave kiti apgauna? Kaip vis išsirenki partnerius, kurie įskaudina? Kaip vis papuola darbdaviai, kurie išmeta iš darbo?
- Stokoji empatijos kitų žmonių problemoms. „Ar gi čia problema? Paklausyk mano“, „Man buvo dar blogiau“. Visa laiką atrodo, kad tavo patirti išgyvenimai yra daug skausmingesni ir sunkesni nei kitų žmonių.
- Kaupi nuoskaudas. Labai ilgai atsimeni, jei kiti su tavimi pasielgė negražiai. Kitiems žmonėms taikai labai aukštus standartus ir tau sunku pripažinti, kad žmogus gali klysti, t.y. pamiršti tavo gimtadienį arba pasakyti nejuokingą dalyką apie tave.
- Neprisiimi atsakomybės už savo laimę ir gyvenimą. „jei tik mano vyras būtų protingesnis…“, „jei tik mano mama būtų mane mylėjusi…“; „jei tik būčiau jaunesnė…“ jei tik… Daug pasiteisinimų, paaiškinimų ir jokių realių veiksmų. Šioje vietoje verta prisiminti, kad ne kiti mus supykdo ar sunervina, tai mes patys pykstame ir susinerviname.
- Tu nepriimi pagalbos, savo gyvenime iš tiesų nenori nieko keisti. Tau reikia tik užuojautos arba patvirtinimo, kad esi labai stirpi. Kai kažkas siūlo realią pagalbą įsižeidi, supyksti ant to žmogaus arba iš vis išbrauki jį iš savo gyvenimo. Dažnai aukos rolėje esantis žmogus jaučia dvilypius jausmus: iš vienos pusės jis jaučia bejėgiškumą kažką keisti iš kitos pusės jaučia pasididžiavimą savimi, akd gyvena tokį sunkų gyvenimą. Pvz.: „Jokia kita moteris neišbūtų su tokiu alkoholiku“; „joks kitas darbuotojas nepavežtų tokio darbo krūvio“. Gyvenimas kančioje tarsi įgauna prasmę.
- Nesirūpini savo poreikiais, tikiesi, kad kiti susipras, tai padaryti. Labai dažnai į aukos rolę papuola būtent tie žmonės, kurie pradžioje būna kitų žmonių gelbėtojais, tempia kitus iš įvairių bėdų ir pamiršta save. Aukojantis dėl kito, po kurio laiko įsijungia pyktis ir nusiritimas į aukos poziciją, nes kiti nevertina tavo pastangų, nedaro taip, kaip tu mokini, neklauso patarimų ir pan. Užplūsta bejėgiškumas, o apleisti savi poreikiai tūno kamputyje ir laukia, kol kažkas jais pasirūpins. Tada įsijungia mąstymas: „aš tiek daug dėl jo padariau, o jis negali bent…“. Atsakomybės už savo gerovę permetimas kitam.
- Jauti daug nepaaiškinamo pykčio kitiems žmonėms. Kolega lyg ir nieko blogo tau nepadarė, nepažeidė tavo teritorijos, bet vien žiūrint į jį tau kyla pyktis jam, saves gailėjimas. Tarsi kiti yra pranašesni už tave, o tu nevisavertis. Nors nėra tai patvirtinančių faktų, bet kyla toks jausmas.
- Įsitikinimas, kad pasaulis nusistatęs asmeniškai prieš tave. „Kodėl man?“; „Mano gyvenimas daug sunkesnis už kitų gyvenimus“. Tavo smegenys labai gerai fiksuoja sunkumus su kuriais susiduri, bet sėkmės tarsi visiškai neįrašomos į jas.
- Menkini save. Netiki, kad gali savo pastangomis keisti gyvenimą. Kitiems pavyksta, sekasi, o tau lemta vargti. Čia labai prisideda ir tėvų posovietinis auklėjimas, kur buvo mokoma: „nešok aukščiau bambos“; „nesigirk“; „mes paprasti žmonės, mums nelemta turėti pinigų“ ir pan.
- Užsiimi savigaila. Tau savęs nuoširdžiai gaila dėl tokio sunkaus gyvenimo. „Kodėl mano vaikas naktimis nemiega? Kitų tai miega“ ; „kodėl mano tėvai man nepadeda finansiškai? Kitų tai padeda. Kodėl…?”. Vėlgi, tai atima labai daug jėgų ir niekur neveda.
- Dažnai jautiesi bejėgė(-is) ir savo pastangas suvoki, kaip beviltiškas.
- Vengi nemalonių emocijų. Todėl, kad netiki, kad gali patirti sėkmę. Kai vengi daryti kažką netobulai, tarkim mokytis vairuoti ar šokti,nes pradžioje gausis tikrai prastai. Ir dar atrodo, kad kiti tai iškart atsisėdo už mašinos vairo ir nuvažiavo.
5 būdai atsikratyti aukos mąstysenos – 5 būdai ją atpažinti
Aukos pozicijos priežastys
Kiekvieno žmogaus gyvenimo istorija prasideda nuo vaikystės. O pozicija, kurią siekiama užimti jau suaugus, formuojasi dar vaikystėje. Jei vaikas kartą pastebėjo, kad verta užriesti nosį, kai jis yra pagiriamas, kad verta apskųsti kiemo mušeikas, nes suaugusieji atskuba į pagalbą, tikėtina, kad suaugęs jis bus linkęs užimti aukos poziciją.Kodėl?
- Visada atsiras gynėjas, kuris supras, padės ir išgelbės.
- Malonu jaustis kankinio vaidmenyje.
- Visi gaili ir niekas nedrįsta nuskriausti.
- Galima nesistengti ir nedėti pastangų profesinėje veikloje arba asmeninio tobulėjimo srityje.
Aukos pozicijos minusai
Aukos pozicijoje prarandama:
- Kitų žmonių pagarbą.
- Sugebėjimą savarankiškai priimti sprendimus ir veikti.
- Pozityvų požiūrį į pasaulį ir aplinkinius.
- Viltį, kad viskas pasikeis į gerąją pusę.
- Viltį, kad pasiseks.
- Savigarbos ir orumo jausmą.
Kaip išlipti iš aukos pozicijos
Тačiau žmonės, ypač moterys, kurios linkusios laikytis aukos pozicijos, turėtų susimąstyti dėl savo elgesio:- Reikėtų pradėti nuo savo išvaizdos. Aukos paprastai į tai numoja ranka. Ar prisimenate, kada paskutinį kartą lankėtės pas kirpėją? O kada atnaujinote savo drabužinę?
- Puoškitės ne tik pati, bet ir savo aplinką. Ne pro šalį būtų ir generalinė tvarka namuose, per kurią galima atsikratyti daug nereikalingų daiktų. Įpraskite nuolat palaikyti tvarką namuose.
- Susidarykite sau sąrašą: „Ką norėčiau padaryti?“ ir įrašykite į jį visus savo planus bei idėjas. Tegul tai bus ir jūsų veiksmų planas ir pradėkite po truputį jį įgyvendinti.
- Neleiskite, kad bloga nuotaika taptų jūsų įprasta būsena. Kai tik pajusite liūdesį, pasistenkite įveikti tą būseną kuo tik norite: pasivaikščiojimu lauke, sportavimu, įdomaus filmo peržiūrėjimu ar muzikos klausymu. Galų gale net gardžiu patiekalu, pagamintu namuose (kol gaminsite, garantuotai atitrūksite nuo liūdnų minčių).
- Prieš priimdami kažkieno pagalbą susimąstykite, o gal bus geriau, jei pamėginsite vienas įveikti sunkumus?
- Susiraskite sau mėgstamą užsiėmimą ir pasistenkite padaryti taip, kad ilgainiui jums tai būtų ir uždarbis. Labai svarbu gauti apdovanojimą už tai, ką darote.
Aukos sąmonė
Žinome tai ar ne, dauguma mūsų į gyvenimą reaguojame taip, tarsi būtume jo ir aplinkinių aukos. Kiekvieną kartą, kada atsisakome prisiimti atsakomybę už save - savo jausmus, mintis, veiksmus - mes nesąmoningai renkamės aukos vaidmenį. Nenorėjimas prisiimti atsakomybės iššaukia pyktį, kaltę, baimę, jaučiamės išnaudoti, neadekvatūs, esantys kitų žmonių malonėje.Aukos sąmonę sudaro trys pozicijos, trys „veidai“ ar vaidmenys, kuriuos puikiai apipavidalino psichiatras Stivenas Karpmanas (Stephen Karpman) nubraižęs diagramą ir pavadinęs ją „Dramos Trikampiu“. Aš jį vadinu Aukos trikampiu. Kartais Aukos trikampį aš vadinu gėdos ir kaltės generatoriumi, kadangi per jį santykiuose su kitais žmonėmis ar pačiais savimi mes nesąmoningai atkuriame skausmingas praeities scenas, kuriose jautėme gėdą ar jautėmės kalti. Taip mes vėl ir vėl stipriname senus, skausmingus įsitikinimus kurie laiko mus įstrigusius ribotame realybės matyme ir suvokime.
Trys aukos trikampio vaidmenys:
- Agresorius: iš karto identifikuojasi kaip auka. Neretai jie visiškai nemato ir nesuvokia savo polinkio kaltinti kitus žmones.
- Gelbėtojas: mato save kaip „slaugytojus“, „tuos, kurie gelbėja kitus žmones“. Jiems reikia ko nors, ką galėtų išgelbėti (t.y. aukos) tam, kad galėtų jaustis svarbūs ir reikalingi.
- Auka: yra tikros, kad negali pačios savimi pasirūpinti. Jos mato save kaip visiškai nepajėgias susitvarkyti su gyvenimu.
Kaip nustoti būti auka
Pats svarbiausias žingsnis, norint nebebūti auka - nustoti kaltinti. Jeigu susiduriate su kokiomis nors problemomis arba sunkumais, nepradėkite kaltinti visko, ką matote ar įsivaizduojate (žmonės, daiktai, oro sąlygos, ekonominė situacija…). Visada reikia prisiminti, kad kaltindami kitus problemos neišspręsite.
Norint išspręsti problemą arba sunkumus būtina rasti tikrąją priežastį. Kas nutiko? Kodėl taip atsitiko? Užduokite labai daug klausimų „Kodėl“ ir raskite pagrindines įvykio ar aplinkybių priežastis. Suradę priežastis, kurios lėmė esamą situaciją, nustatykite, ar galite kontroliuoti situaciją. Reikia išsiaiškinti, ar galima pakeisti situaciją savo jėgomis. Jeigu to padaryti neįmanoma, nebijokite to pripažinti ir suprasti, kad koncentracija į tokias problemas yra tuščias laiko gaišimas.
Žingsniai, padedantys išsivaduoti iš aukos mentaliteto:
- Prisiimkite atsakomybę už savo gyvenimą. Kažkas kitas yra kaltinamas dėl blogų dalykų, kurie vyksta, ir tokiu būdu yra sukuriamas aukos mentalitetas. Šis skausmas nesiliaus, kol nesusivoksite ir neprisiimsite atsakomybės už savo gyvenimą.
- Būkite malonesni kitiems žmonėms ir padėkite jiems. Faktas, kad tai, kaip elgiatės ir galvojate apie kitus, turi labai didelę įtaką tam, kaip elgiatės su savimi ir galvojate apie save. Pavyzdžiui, daugiau teisiate žmones, vadinasi, esate linkęs labiau teisti ir save.
- Atleiskite. „Kai pykstate ant kito, jus su šiuo žmogumi ar būsena sieja emocinis ryšys, stipresnis už patį kiečiausią plieną. Kol kam nors neatleisite, esate susiję su tuo žmogumi. Jūsų mintys grįš prie žmogaus, kuris jus įskaudino, vėl ir vėl galvosite apie tai.
- Kontroliuokite savo emocijas. Kol esate įsižeidę, negalite blaiviai įvertinti situacijos ir įžvelgti jos teigiamų pusių. Pirmiausia būtina išmokti kontroliuoti savo emocijas.
- Liaukitės lyginti savęs su kitais. Nepasitikėjimo jausmas įspraudžia mus į griežtus rėmus. Prisiminkite savo artimuosius. Tai yra brangiausi žmonės, kurie gali jus palaikyti ir suteikti pagalbą bet kokioje situacijoje.
- Nustokite teisintis ir galvoti, kad jums niekas nepavyks. Pagalvokite apie savo baimes, apie tai, kas jus stabdo ir kaip galima įveikti kliūtis. Stenkitės neatidėlioti svarbių klausimų sprendimų, nebijokite rizikuoti.
Mąstymo klaidos
Automatiškai kylančios mintys veikia mūsų jausmus ir elgesį. Tai pastebėję psichologai pamėgino patyrinėti žmonėms įvairiose situacijose kylančių minčių dėsningumus ir atrado, kad mūsų galvose besisukančios mintys iškraipo pasaulį. Amerikiečių psichiatras Aronas T. Beckas tai pavadino mąstymo iškraipymais, arba mąstymo klaidomis.Populiariausios mąstymo klaidos:- Mąstymas „viskas arba nieko“.
- Perdėtas apibendrinimas.
- Proto filtras.
- Teigiamų dalykų nuvertinimas.
- Minčių skaitymas.
- Katastrofizavimas.
- Didinamasis stiklas.
- Perdėtas emocijų sureikšminimas.
- Privalėjimas ir turėjimas.
- Etikečių klijavimas.
- Perdėtas suasmeninimas.
Atsikratyti aukos mentaliteto ir nustoti būti auka yra ilgas ir sunkus procesas, tačiau jis yra įmanomas. Svarbiausia yra pripažinti problemą, norėti keistis ir dirbti su savimi.
