Ko gero vienas dažniausiai matomų miesto vietovėse vaizdų yra senieji blokiniai daugiabučiai, kurių daugelis nedelsiant prašosi renovacijos. Dažniausiai dar praėjusiame amžiuje statyti daugiabučiai gyvenamieji namai yra energiškai neefektyvūs, jų eksploatacija kainuoja brangiai, nors nejaučiame juose komforto nei žiemą nei vasarą. Būtent todėl daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa visapusiškai gerina jos dalyvių gyvenimo kokybę.

Šiuo metu Lietuvoje vyksta balsavimai dėl daugiabučių namų modernizavimo. Pagal Vyriausybės programą, atnaujinami daugiabučiai, kurie yra statyti iki 1993 metų. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia teikti paraiškas modernizuoti daugiabučius iki A energinės klasės ir nauju būdu - skydais. Svarstote apie daugiabučio renovaciją? Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), administruojanti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, primena, kad prie jos prisijungę gyventojai gali gauti valstybės finansinę paramą. Siekiant suteikti naują pagreitį daugiabučių namų renovacijai, veiklą pradėjo Šiaulių banko įsteigtas „SB modernizavimo fondas“.
Daugiabučių namų renovacija - specifinė ir sudėtinga sritis. Todėl nenuostabu, kad jos procese dalyvaujančių asmenų skaičius išties didelis: nuo gyventojų, projekto administratoriaus iki rangovo ir statybos darbų techninio prižiūrėtojo. Natūralu, kad prasidėjus daugiabučio namo renovacijos darbams, gyventojams kyla daugybė klausimų apie jų eigą. Renovacijos projektus Vilniuje administruojanti VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atsako gyventojams, nuo ko pradėti. Planuojant susirinkimus Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybės viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ siūlo galimybę bendradarbiauti. Besidomintys renovacija Vilniaus mieste kreipkitės el.
Renovacijos Etapai ir Svarbūs Aspektai
Norite renovacijos? Organizatorius apie susirinkimą turėtų informuoti iki jo likus ne mažiau nei dviems savaitėms - t.y. 14 dienų. Po susirinkimo, pagal teisės aktų reikalavimus jo iniciatorius parengia priimtų sprendimų protokolą. „Atnaujinkime miestą“ pažymi, kad pirmąjį balsavimą sušaukia namo pirmininkas arba administratorius ir jo metu renovacijai turi pritarti daugiau nei pusė namo butų savininkų, t.y. 50 procentų +1 balsas. Pačio pirmojo susirinkimo metu balsuodami žmonės pritaria arba nepritaria tam, kad būtų įvertinta daugiabučio būklė ir jo atnaujinimui parengtas investicijų planas, būtų suskaičiuota, kiek kiekviena pasirinkta priemonė kainuos atskirai (sienų, stogo šiltinimas, balkonų atnaujinimas ir panašiai).
Investicijų planas daugiabučiui namui preliminariai kainuoja apie 1500 Eur. Už investicijų planą be išimties moka viso namo butų savininkai, tačiau jį patvirtinus, vėliau ši suma grąžinama. Sulaukus butų savininkų pritarimo planas rengiamas apie pusantro mėnesio. Tuomet jis pristatomas gyventojams, kurie turi galimybę galutinai pasirinkti norimas atnaujinimo priemones. Atsižvelgus į namo butų savininkų pasirinkimus, rengiamas galutinis investicijų plano variantas, kuris balsuojant patvirtinamas arba ne. Renovacija prasideda tik tuo atveju, jei antro balsavimo metu galutiniam investicijų planui pritaria ne mažiau nei 55 procentai butų ir kitų patalpų savininkų. Gyventojams nepritarus - namo atnaujinimo procesas nutraukiamas ir už investicinio plano rengimą pinigai negrąžinami.
Šiuo metu atnaujinimui, po kurio pasiektų A energinę klasę, ruošiasi 50 Vilniaus daugiabučių namų bendruomenių. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ susitikimų informuoja apie investicinio plano kainą, kokios lengvatos taikomos nepasiturintiems gyventojams, kokias priemones galima rinktis namo modernizavimui bei kokios naudos numatomos po namo renovacijos. mokate iki 70 proc. daugiabučio namo 60 kv.
Renovacijos Nauda ir Rezultatai
Kartais pasigirsta teiginių, kad „namo modernizavimas - tik gražesnė išvaizda“. Tačiau „Atnaujinkime miestą“ komanda su šiuo teiginiu nesutinka. Senos statybos daugiabučiuose sparčiai blogėja balkonų techninė būklė, dažnai daug lėšų pareikalauja gendančių liftų tvarkymas, namo siūlių kosmetinis remontas, stogų tvarkymo darbai. Renovuojant apšiltinama ne tik namo išorė, bet ir atnaujinamos šildymo, karšto vandens, bendrojo naudojimo inžinerinės, vėdinimo ir priešgaisrinės sistemos, šiltinamos rūsio perdangos, keičiami langai, atnaujinami balkonai, laiptinės, liftai, šiltinamas stogas.
Renovacijos nauda - ne tik sumažėjusios šildymo sąskaitos. Reikia įvertinti ir tai, kad gyvenamoji aplinka tampa priimtinesnė, sveikesnė, patogesnė, o tai reiškia, kad kompleksiškai atnaujinus daugiabutį padidėja nekilnojamojo turto vertė. Kompleksinė renovacija pastato modernizavimą papildo ir visos gyvenamosios erdvės atnaujinimu. Tvarkant ne pavienius namus, o gatves ar atskiras miesto zonas, kvartalai darosi patrauklesni, į juos įnešama daugiau gyvybės. Svarbu paminėti ir tai, kad Vilniuje savivaldybė skatina darnų kvartalų atsinaujinimą ir renovavus kvartalą, nemokamai sutvarko kiemus.
Šiame, Vilniuje esančiame, penkiaaukščio daugiabučio gyvenamojo namo projekte buvo atlikta termomodernizacija, siekiant pagerinti pastato energinį efektyvumą ir gyvenimo kokybę gyventojams. Pagrindiniai darbai apėmė fasado šiltinimą, langų ir durų keitimą, šildymo sistemos modernizavimą. Padedame daugiabučių namų savininkams atnaujinti pastatus, didinant turto vertę ir mažinant pastato išlaikymo bei energijos suvartojimo išlaidas.
„Žvėriškai augant energijos resursų kainoms, mažiausią įtampą prieš artėjantį šildymo sezoną pajus būtent renovuotų daugiabučių namų gyventojai - jų sąskaitos už šildymą bus gerokai mažesnės. Europos Komisija skaičiuoja, kad pastatuose suvartojama apie 40 proc. visos šilumos energijos. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į aplinką išmetamo anglies dvideginio ES. Atnaujinus seną daugiabutį namą, sutaupoma apie 50-70 proc. iki renovacijos suvartojamo šilumos kiekio.
Per vienus metus - vidutiniškai 10 750 t mažiau CO2 išmetimų į aplinką. Tokius rezultatus skaičiuoja „Mano BŪSTAS“, padėjęs klientams įgyvendinti jau 172 daugiabučių namų renovacijos projektus. „Mano BŪSTAS“ yra įgyvendinęs daugiausia daugiabučių renovacijos projektų tarp būsto administravimo įmonių Lietuvoje - 172. „Nežadame sustoti - šiuo metu skirtinguose Lietuvos miestuose kuruojame dar 127 daugiabučių namų renovacijos procesus, kurie leis auginti energinį pastatų efektyvumą ir garantuos klientams mažesnę priklausomybę nuo didelių energijos resursų sąnaudų. Draugiškai aplinkai tarnaujančius namų modernizavimo projektus kuruojame jau septynerius metus“, - pasakoja V.
Renovacija - ganėtinai sudėtingas ir kompleksiškas projektas, kuriame svarbu sužiūrėti kiekvieną detalę: nuo dokumentų parengimo namo renovacijos projektui įgyvendinti ir valstybės paramai gauti iki patikimų darbų rangovų parinkimo ir darbų kokybės kontrolės. „Atnaujinimo darbai pradedami tik gyventojams aptarus ir patvirtinus investicijų planą. Pastato renovaciją atliekame prioriteto tvarka pagal susidėvėjimo mastą“, - sako V. Vieno daugiabučio atnaujinimas vidutiniškai trunka apie 36 mėnesius.
Paskolas 275 mln. Lietuvoje įsibėgėja naujas renovacijos modelis, kuris gali tapti proveržiu modernizuojant senus daugiabučius. Naujoji sistema siūlo efektyvesnius sprendimus, mažesnes sąnaudas ir greitesnį įgyvendinimą. Du kartus per metus yra skalbiamas Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) darbų kainynas, pagal kurį yra planuojamas daugiabučių renovacijos projektų biudžetas. Dėl biokuro ir dujų kainų šuolio, ateinantį šildymo sezoną gyventojai mokės daugiau. Pasak ekspertų, šis kainų augimas didžiausią įtaką turės žmonėms, kurie gyvena energetiškai neefektyviuose daugiabučiuose.
| Privalumai | Poveikis |
|---|---|
| Sumažėjusios šildymo sąskaitos | Finansinė nauda gyventojams |
| Pagerėjusi gyvenamoji aplinka | Patogesnė ir sveikesnė aplinka |
| Padidėjusi nekilnojamojo turto vertė | Investicija į ateitį |
| Mažesnis CO2 išmetimas | Draugiškumas aplinkai |
Renovacija iš arčiau: įvardijo, kur Lietuvoje renovuota daugiausiai daugiabučių
tags: #busto #renovacijos #projektai