Nuo šių metų pradžios savo turto ir pajamų deklaravimu turėtų susirūpinti gerokai daugiau šalies gyventojų negu tai darė iki šiol. Nuo šių metų sausio 1 d. nustojo galioti Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymas. Jį pakeitė Gyventojų turto deklaravimo įstatymas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Priimtas vienkartinio turto deklaravimo įstatymas. Pagal jį turtą turės deklaruoti tie gyventojai, kurie turi jokiuose registruose neįrašyto turto. Turtas, turėtas iki 2003 12 31 d., deklaruojamas tik vieną kartą. Kasmetines turto deklaracijas reikės pateikti tik nedidelei gyventojų daliai - politikams, aukštiems valdininkams ir pan. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) penktadienį patikslino informaciją apie naują prievolę, pagal kurią kai kuriems gyventojams teks prisiminti net 12 metų senumo dovanas.
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) siekia užtikrinti vienodą įstatymo taikymą "Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų brangiam turtui įsigyti arba kitų įsigytų bei perleidžiamų lėšų deklaravimo".
Atsižvelgiant į tai, svarbu žinoti, kada ir kokią informaciją reikia deklaruoti.
Kam privaloma deklaruoti turtą?
Yra kelios gyventojų grupės, privalančios deklaruoti turtą:
- Gyventojai, privalantys deklaruoti turtą pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą. Jie privalės pateikti ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją, nežiūrint, kokiai klasei (A ar B) priskiriamas pajamas jie gavo, taip pat neatsižvelgiant į tai, ar šios pajamos pagal įstatymą yra apmokestinamos, ar priskirtinos prie neapmokestinamų pajamų.
- Gyventojai, gaunantys pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasei (individualios veiklos, realizuotos ž.ū. ūkininkai ir jų partneriai, gavę pajamų iš įregistruotame ūkininko ūkyje vykdytos ž.ū. veiklos, jei tokių pajamų suma kiekvienam iš jų yra didesnė kaip 24 NPD per mokestinį laikotarpį (2003 m. pajamų iš realizuotos ž.ū. su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų iš šaltinio užsienio valstybėje (t. y. užsienio įmonės ne per jos nuolatinę buveinę Lietuvoje, iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo - ne per jo nuolatinę bazę Lietuvoje, iš Lietuvos įmonės - per jos nuolatinę buveinę užsienio valstybėje ar iš nuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę užsienio valstybėje).
VMI akcentuoja, kad teisingai ir laiku pateikus informaciją apie paskolas ir dovanas, apie kurias institucija neturėjo duomenų, ateityje mokesčių mokėtojui kils mažiau rūpesčių pagrindžiant brangaus turto įsigijimo šaltinius. Iki šiol nemaža dalis rizikingų mokesčių mokėtojų, dėl kurių įsigyto turto šaltinių teisėtumo VMI kildavo daug klausimų, bandydavo įrodinėti, kad pinigus gavo įvairių paskolų ar dovanų forma, pateikdavo (neretai ir suklastotus, notariškai nepatvirtintus) įvairius paskolų ar dovanų raštelius.
Pranešime PRC911, kuris teikiamas tik vieną kartą - šiemet iki birželio 30 dienos, įsigyto turto mokėtojui nereikės nurodyti, tačiau reikės informuoti apie jo įsigijimo šaltinius, t.y. įvairias dovanas ir paskolas, gautas grynais pinigais, nepatvirtintas notariškai ir kitur nedeklaruotas. Pranešimą lengviausia ir greičiausia pateikti per VMI Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) arba galima pristatyti į bet kurią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.
Nekilnojamojo turto mokestis
Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.
Mokesčio objektas:
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:
- Faktiškai nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka;
- Valdžios ir privataus subjektų partnerystės, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, pagrindu sukurtą ar įgytą nekilnojamąjį turtą, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.
Mokesčio tarifai:
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
O asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendrai mokestinės vertės daliai, viršijančiai:
- Neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;
- 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas;
- 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys:
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.
Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
| Mokesčio tarifas | Fiziniams asmenims | Asmenims, auginantiems vaikus |
|---|---|---|
| 0.5% | Nuo 150,000 iki 300,000 EUR | Nuo 200,000 iki 390,000 EUR |
| 1% | Nuo 300,000 iki 500,000 EUR | Nuo 390,000 iki 650,000 EUR |
| 2% | Virš 500,000 EUR | Virš 650,000 EUR |
tags: #brangaus #turto #deklaravimas