Laisvė - didžiausia kiekvieno žmogaus ir kiekvienos tautos vertybė. Tai galimybė būti savimi, reikšti savo nuomonę ir veikti be apribojimų. Tačiau ką iš tiesų reiškia būti vertam laisvės? Ar mes, lietuviai, esame jos verti?
Laisvė, be abejonės, apdainuojama ne vienoje dainoje, laisvės tema yra tapusi ir daugelio romanų, dramų ir eilėraščių pagrindu. Panagrinėkime, ką reiškia būti vertam laisvės, remiantis įvairiais požiūriais ir istoriniais pavyzdžiais.
Laisvės Samprata
Kas yra laisvė? Tai nebuvimas apribojimų, varžančių visuomeninį politinį gyvenimą bei visuomenės ar atskiro jos nario veikimą. Laisvė dar yra ir galimybė reikšti savo nuomonę, taigi galėjimas neribotai judėti ten, kur nori, kai nesi įkalintas nei tarp realių nei tarp įsivaizduojamų sienų ar rėmų.
Laisvė - tai galimybė būti savimi. Laisvas žmogus, nepaisant nepalankių aplinkybių, vadovaujasi savo įsitikinimais ir geba jaustis nepriklausomas. Jis gali pasirinkti, ką nori daryti, kaip kurti savo gyvenimą, gali be baimės reikšti savo nuomonę.
Individo laisvės teisinių ir socialinių elementų yra antikiniame polyje, vidurinių amžių miestų savivaldoje, įstatymų viršenybės nuostatoje, privačios nuosavybės instituto įtvirtinime ir ankstyvosios modernybės sociopolitinės struktūros pokyčiuose.
Skiriant negatyviąją (laisvę nuo suvaržymo) ir pozityviąją (laisvę kam nors) laisvę, pastaroji laikoma neatsiejama nuo individo laikysenos ir jausenos.
Laisvė ir Atsakomybė
láisvė, sąmonės būklė, leidžianti individui laikyti save visiškai atsakingu už savo veiksmus ir jų padarinius; galimybė rinktis iš keleto apsisprendimo ir veikimo alternatyvų; sąmoningumo lygmuo, leidžiantis individui arba grupei veikti žinant visus galimus savo veiklos padarinius.
Žmogaus gyvenimas bus prasmingas, o jis pats - kilnus ir garbingas tik tada, kai tarnaus tėvynei bei savo šalies žmonėm. Žinoma, tik išlavinti piliečiai sugebės sąžiningai atlikti pareigas visuomenei. Kad tik apšviesti protai mokės laikytis įstatymų ir išsaugoti laisvę, įsitikinau perskaičiusi Apšvietos laikmečio garbaus ir talentingo M. P. Karpavičiaus pamokslus. Anot pamokslininko, tėvynės meilė yra ir religinė, ir politinė, ir iš pačios prigimties esmės kylanti dorybė.
Laisvė priklauso nuo žmogaus įsipareigojimų tėvynei. Tikras krikščionis privalo būti doras pilietis, uolus savo šalies patriotas.
Laisvė - svarbiausias žmogaus turtas. Laisvė yra tai, kas leidžia žmogui būti savimi, nemeluoti sau ir kitiems bei būti atviru su visu pasauliu. Tik laisvas žmogus gali džiaugtis gyvenimu. Tačiau pirmiausia žmogus turi išsikovoti savo laisvę, o tai yra sudėtinga užduotis.
Žmogaus laisvę gali pasiglemžti bet kas - kiti žmonės, pats žmogus ar politinis režimas. Bet kiekvienas žmogus privalo kovoti dėl savo laisvės.
Valstybingumo keliai – nuo 1905 iki 1918 metų Vasario 16 osios akto
Lietuvos Istorija ir Laisvė
Tikriausiai nėra pasaulyje daugiau tokios tautos, kuri patyrė tiek išbandymų: kančia, okupacija, priespauda, žodžio laisvės nebuvimas. Tačiau ką reiškia būti vertam laisvės? Ar mes, lietuviai, esame jos verti?
Laisvę kiekvienas įgauna gimdamas. Tai yra prigimtinė laisvė. Būtent todėl, kaip įgimtą dalyką, laisvę žmogus labai vertina. Net jei kas nors bando iš žmogaus atimti laisvę, tai tik padidina laisvės vertę, o žmogus šį vertingą aspektą - laisvę - visais įmanomais būdais stengiasi apsaugoti. Juk be laisvės žmogus būtų niekas.
Laisvė - didžiausia kiekvieno žmogaus ir kiekvienos tautos vertybė. Deja, ji reikalauja aukų. Kartais labai didelių. Tikriausiai nėra pasaulyje tokios tautos, kuri kovoje už savo laisvę būtų patyrusi tiek kančių, priespaudos, neteisybės, kiek patyrėme mes - lietuviai.
Visą Lietuvos istoriją būtų galima pavadinti vienu žodžiu - stebuklas. Stebuklas, kad išsaugojome lietuvišką žodį tamsiais spaudos draudimo metais. Stebuklas, kad vien per pastarąjį šimtmetį išgyvenę du baisius karus ir iškentę penkiasdešimt metų trukusią žiaurią sovietinę okupaciją, mes vis dar esame.
Ar Esame Verti Laisvės?
Praėjo 27 laisvės metai. Susimąstau - ar esame jos verti? Ar dar atskiriame tikrąjį patriotizmą nuo „madingo“? Dažnai žmonės skelbiasi patriotais dėl dėmesio ir pripažinimo.
Pavyzdžiui, teko girdėti, kad dauguma jaunųjų šaulių pasirinko šį kelią vien dėl gautos uniformos. Jiems patinka, kokia galia ir energija sklinda iš jos, patinka dėmesys ir sulauktos pagyros. Bet ar uniforma ir pripažinimas daro mus patriotais? Ir apskritai, dauguma gatvėje sutiktų žmonių teigs esą patriotai. Tačiau ar visi jie žinos svarbiausias mūsų valstybės datas, jos istoriją ar net šalies himno žodžius? Ar tokie „patriotai“, kurie tik giriasi pasaldinta meile Lietuvai, gins savo gimtąją šalį, kai jai grės pavojus? Ar aukos savo gyvybę dėl laisvės?
Kodėl labiausiai savo šaliai nusipelnę žmonės apie savuosius darbus tyli, jais nesigiria? Kodėl jie dažniausiai netrokšta dėmesio? Jie supranta, kad pats darbas jau yra palaima ir atlygis. Palaima žinoti, kad prisidėjai prie geresnio Lietuvos rytojaus ir pakurstei patriotizmo židinį.
Puikus pavyzdys - Tadas Kosciuška. Kovotojas už nepriklausomybę. Nereikalavęs jokio atlygio ar dėmesio, tiesiog daręs tai, kas jam atrodė teisingiausia. Jo darbai lietuvių tautos atmintyje išliks per amžius. Kaip ir mūsų pokario partizanų sudėta kovos už laisvę auka, ir Sausio 13-osios laisvės gynėjų žygdarbis.
Ne žmogus turi girtis savo darbais ir nuopelnais, o nuopelnai turi aukštinti žmogų.
Ką reikia paaukoti dėl tėvynės ir žmogaus vidinės laisvės, kad būtų pasiektas tobulas tautiškumas? Atsakymas labai paprastas - ištikimybė ir drąsa. Pažvelgę į netolimą praeitį - 1991 metų Sausio 13-ąją - suprantame, jog yra daug laisvės trokštančių žmonių, tautiškai subrendusių ir labai drąsių. Žmonėms jų gyvybės jau nebebuvo svarbios. Svarbiausia vertybė tąnakt buvo Lietuva ir degantis noras ją apsaugoti.
Netekti laisvės - netekti galimybės augti ir tobulėti. Vergija ne tik žemina tautos vardą, bet menkina jos valią ir dvasią. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos vaikų gyvybėmis.
Laisvės Vertės Matavimas
Tai, kas buvo paminėta, nėra pilnas laisvės reikšmės žmogui apibūdinimas. Būtent todėl, šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis daugeliu šaltinių, argumentuotai atsakoma į klausimą - ką reiškia būti laisvam ir kokia yra laisvės vertė? Šių klausimų analizė gali padėti geriau suprasti laisvės egzistavimą kiekvieno iš mūsų gyvenimuose, net jeigu dažniausiai apie tai žmogus net nesusimąsto, kasdien turėdamas tą laisvę ir nesuvokdamas, kad laisvę, vis tik, labai lengva prarasti.
Be laisvės žmogų būtų galima interpretuoti, kaip nuo kažkieno kito priklausomą marionetę, valdomą be jokių sunkumų. Taigi laisvės vertei išmatuoti yra labai daug principų. Tad šiuo atveju kyla klausimas - ką iš tiesų reiškia būti laisvam?
Laisvė Literatūroje
Apie laisvės svarbą pasakojama Sofoklio tragedijoje „Antigonė“. Valdžios valdovas Kreontas įsako nepalaidoti Antigonės brolio Polineiko, todėl reikalauja iš Tėbų gyventojų tvarkos ir paklusnumo. Tuo tarpu Antigonei svarbiau buvo amžinieji dievų nustatyti papročiai, įstatymai, todėl ji gina moralines nuostatas. Herojė kovoja už žmogiškąsias vertybes, nepaklūsta Kreonto valdžios nustatytiems įstatymams ir ryžtasi slapčia palaidoti brolį.
