Botanikos sodai - tai unikalios erdvės, kuriose augalai ir žmonės yra glaudžiai susiję. Šie sodai ne tik puoselėja gamtos grožį, bet ir atlieka svarbų vaidmenį mokslo, švietimo ir kultūros srityse. Lietuvoje botanikos sodų istorija siekia XVIII amžių, o šiandien jie yra svarbi šalies gamtos ir kultūros paveldo dalis.
Šiuo metu pasaulyje yra apie 2700 veikiančių botanikos sodų. Jų būna įvairiausių tipų - pradedant nuo kultūrinių, teminių, keliaujant iki natūralios ar kalnų augalijos ar netgi mišrių - botanikos ir zoologijos viename.
Šiame straipsnyje apžvelgsime dviejų žymiausių Lietuvos botanikos sodų - Vilniaus universiteto (VU) ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) - istoriją, jų įkūrimą, raidą ir indėlį į Lietuvos botanikos mokslą bei visuomenę.
Vilniaus universiteto Botanikos sodas
Vilniaus universiteto Botanikos sodas - vienas seniausių Lietuvoje, įkurtas 1781 metais. Jo istoriją galima suskirstyti į kelis etapus:
Medicinos kolegijos kiemelyje (1781-1799 m.)
Pirmieji žingsniai žengti Medicinos kolegijos kiemelyje (dab. Pilies g. 22). 1782 m. prancūzų botanikas ir medikas Jeanas Emmanuelis Gilibert’as kolegijos kieme įkūrė Vilniaus universiteto Botanikos sodą ir oranžeriją.
Vilniaus universiteto botanikos sodas Pilies gatvėje
Medicinos kolegijos kiemelyje (1781-1799 m.): Pirmieji žingsniai žengti Medicinos kolegijos kiemelyje (dab. Pilies g. 22). 1782 m. prancūzų botanikas ir medikas Jeanas Emmanuelis Gilibert’as kolegijos kieme įkūrė Vilniaus universiteto Botanikos sodą ir oranžeriją.
Suklestėjimas Sereikiškėse (1799-1842 m.)
1799 m. sodas perkeltas į Sereikiškes Stanislovo Bonifaco Jundzilo iniciatyva.
Pertrauka ir atkūrimas Vingyje (1919-1974 m.)
Po beveik 77 metų pertraukos, 1919 m. sodas atkurtas Vingyje. 1919 metų pradžioje kartu su Stepono Batoro universiteto (SBU) atkūrimo planais buvo svarstomas ir botanikos sodo klausimas. Prof. Piotras Višnievskis atkreipė dėmesį į Vingio palivarką. Tinkamiausia vieta - 2 ha teritorija, atskirta nuo Neries upės aukšta mūro tvora.
VU botanikos sodas Vingyje 1930 m.
Sodas Kairėnuose (nuo 1974 m.)
Nuo 1974 m. VU Botanikos sodas įsikūrė Kairėnuose. Vilniaus universiteto botanikos sodas Kairėnuose yra įsikūręs senojo Kairėnų dvaro teritorijoje, kurioje išlikę istoriniai statiniai yra patyrę ne vieną virsmą.
VU Botanikos sodas buvo dviejų katedrų - Bendrosios botanikos bei Augalų sistematikos ir geografijos - „kūdikis“. Šį sodą kūrė prof. Piotras Višnievskis (Piotr Wiśniewski), prof. Jozefas Tšebinskis (Jozef Trzebinski), prof. Francišekas Ksaveras Skupenskis (Franciszek Xawery Skupenski), Konstantinas Prošinskis (Konstantin Proszyński), Andžejus Michalskis (Andrzej Michalski), Jakūbas Movšovičius (Jakub Mowszowicz) ir kt.
Sodo misija, prof. J. Tšebinskio nuomone, buvo sukaupti kuo daugiau Vilniaus ir Naugarduko regionams svarbių ir būdingų augalų, atvirame grunte ir šiltnamiuose auginti kitų egzotinių kraštų augalus, reikalingus botanikos studijoms ir moksliniams tyrimams. Tokį pasirinkimą lėmė galimybė už gana kuklias lėšas, kurios skirtos sodui, sukaupti ir eksponuoti įdomias kolekcijas.
1919 metais startavęs tuščioje vietoje, botanikos sodas iki 1939-ųjų sutvirtėjo ir, kad ir labai sunkiomis sąlygomis, vykdė visas universitetų sodams būdingas funkcijas: sukaupta apie 2800 vardų augalų kolekcija, jie eksponuojami specializuotuose skyriuose, pastatyti šiltnamiai, kuriuose buvo apie 300 vardų augalų; leistas sėklų mainų katalogas, keistasi jomis su kitų šalių botanikos sodais. Sode surinkta medžiaga naudota moksliniams tyrimams, kolekcijose buvo atliekami stebėjimai. Kolekcijomis pasinaudojo apie 2000 biologijos ir žemės ūkio specialybių studentų.
Šiandien VU Botanikos sodas Kairėnuose yra svarbus mokslo, švietimo ir kultūros centras, kuriame lankytojai gali susipažinti su įvairių pasaulio regionų augalija, dalyvauti edukacinėse programose ir mėgautis gamtos grožiu.
Žaliasis pastatas VU botanikos sode Kairėnuose
Vienas iš naujausių ir įdomiausių VU Botanikos sodo Kairėnuose objektų - Žaliasis pastatas. Anot architekto R. Paleko, siekis nuo pat pradžių buvo aiškus - namas turi tapti žaliuojančiu pastatu su eksploatuojamu stogu, kaip nauja viešąja erdve sodo lankytojams.
Žaliasis pastatas VU botanikos sode Kairėnuose
Tam ant pastato buvo sumontuotos 196 žaliosios kolonos, užpildytos žemėmis ir apsodintos lietuviškų pievų augalais. Virš oranžerijos įkurdinta ekspozicijų ir edukacijos erdvė, o kylant aukštyn lankytojas pasiekia eksploatuojamą pastato stogą, nuo kurio atsiveria sodo panorama.
Rekonstrukcijos projekto autoriai išsikėlė tikslą sukurti pastatą-augalą, kuris būtų ne tik inovatyvus, bet ir įsilietų į žalią sodo erdvę, o jo architektūra taptų čia vykdomos veiklos natūraliu tęsiniu ir neatskiriama dalimi.
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas
VDU botanikos sodas, šiais metais minintis 100 metų jubiliejų, buvo įkurtas Aukštosios Fredos dvaro parko teritorijoje. Dvaras priklausė žymiam 1831 m. sukilimo brigados generolui Juozui Godlevskiui. Jo mylėtas peizažinis parkas buvo nuostabaus grožio. Dvarą puošė išskirtiniai J ir G formos tvenkiniai, simbolizavę šeimininko inicialus. Nors tvenkinių forma jau vos matoma, jie ir dabar teliūskuoja botanikos sodo teritorijoje.
VDU Botanikos sodo nuotr.
VDU botanikos sode formuojama, tiriama, saugoma ir kaupiama daugybė egzotiškų ir lietuviškų augalų rūšių. Sodo darbuotojai daug dėmesio skiria ekologijai bei edukacijai - lankytojai čia laukiami kiekvieną dieną. Organizuojamos ekskursijos, renginiai, parodos, mugės ir net teikiamos konsultacijos. Pastaraisiais metais sodas tapo unikalia kultūrine erdve: čia vyksta Užgavėnės, Aleksoto šventė „Augalų žavadienis“, „Kvapų naktis“, įvairūs koncertai ir kūrybinės dirbtuvės.
Šiais laikais botanikos sode yra ką išvysti net ir šaltuoju metų laiku. VDU botanikos sodo oranžerija - didžiausia Lietuvoje, vien čia žaliuoja virš 1000 augalų rūšių, įrengti vandens telkiniai! Oranžerija išskirta į skyrius, kuriuose galima išvysti augalų kolekcijas, priklausančias skirtingoms klimato zonoms. Lankytojų laukia vėsiųjų paatogrąžių, šiltųjų paatogrąžių, atogrąžų miškų, atogrąžų, drėgnųjų atogrąžų, dykumų ir pusdykumių skyriai. Oranžerijose auga neįtikėtina augalų įvairovė: nuo aukštaūgių palmių ir avokado medžių iki kvapiosios vanilės, japoninio pipiro bei galybės kaktusų.
Bene romantiškiausias ir įspūdingiausias - VDU botanikos sodo rožynas. Tai gausiausia rožių kolekcija Lietuvoje: čia auga daugiau nei 4000 krūmų, kuriuose slepiasi net apie 1500 skirtingų veislių. Botanikos sodo darbuotojų noras - lankytojams parodyti ne tik dažnai matomų komercinių rožių atstoves, bet ir retai sutinkamus hibridus bei istorines rožių veisles.
VDU botanikos sodo rožynas
Botanikos sode rasite ir kitų ne mažiau žavių bei įdomių augalų kolekcijų. Sumedėjusių augalų kolekcija siūlo tikrą įvairovę: puošnius rododendrų žiedus, didelę retų klevų kolekciją, B. Galdikas ąžuolų giraitę, magnolijų sodus.
VDU botanikos sodas gali didžiuotis seniausiomis ir didžiausiomis Lietuvoje augančiomis tikrosiomis metasekvojomis. „Jos išaugintos iš sėjinukų, kuriuos žymus miškininkas ir dendrologas L. Čibiras 1959 m. parvežė į Lietuvą iš Sočio dendrariumo“, - sakė VDU Botanikos sodo Dendrologijos kolekcijų sektoriaus mokslo darbuotoja dr. Asta Malakauskienė.
Iš tiesų, čia žaliuoja ir dr. Stasio Gudanavičiaus sukurtų paprastojo apynio veislių apyniai: „Fredos taurieji“, „Fredos derlingieji“, „Kauno ankstyvieji“, „Kauno gražieji“ ir „Raudoniai“.
Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas - neįtikėtina įvairove alsuojantis gamtos kampelis Aleksote. Jo turtinga istorija ir žaliuoti nenustojantys augalai kviečia lankytis visus metus ir žada linksmas pramogas bei šventes, kultūrinius renginius, įdomias edukacijas ir, žinoma, puotą akims.
Sodui Aukštojoje Fredoje parinktas 70 ha žemės plotas, į kurį pateko buvęs J. Godlevskio dvaro parkas su tvenkiniais ir dalis Kauno tvirtovės gynybinių įrenginių. 1923 02 15 oficialiai paskirta teritorija, o tų pačių metų 07 08 botanikos sodas iškilmingai pašventintas, prezidentas A. Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai.
1925 pastatytuose dviejuose šiltnamiuose buvo auginami ir atogrąžų augalai, pvz., gigantiškoji viktorija, riešutinis lotosas. Per kelerius metus botanikos sodas tapo ne tik biologijos, medicinos ir farmacijos studentų mokomąja baze, bet ir svarbiu botanikos mokslo centru.
Daug dėmesio buvo skiriama augalų aklimatizacijos, introdukcijos, paveldimumo, ligų, sistematikos ir kitiems klausimams nagrinėti. 1926 botanikos sodo kolekcijose buvo 4650 rūšių augalų, 1932 - 5987, 1934 - 7180, 1936 - 7200 rūšių.
1937 pastatyta 12,2 m aukščio palmėms auginti skirta oranžerija su baseinu. 1941, įsteigus Lietuvos mokslų akademiją, botanikos sodas priklausė jai. Antrojo pasaulinio karo metais sodas gana stipriai nukentėjo. Žuvo dalis augalų oranžerijose, sunaikinta rožių kolekcija, sumažėjo dekoratyvinių augalų.
1946-59 Botanikos sodas priklausė Biologijos institutui. 1976 prasidėjo didelės centrinės dalies rekonstrukcija pagal D. Juchnevičiūtės parengtą projektą. Buvo įrengti nauji gėlynai, takai, laistymo sistema.
1983-86 pastatyti eksperimentiniai šiltnamiai su laboratorijomis. 1989 botanikos sodas Kaune tapo Botanikos instituto filialu, 1990 - savarankiška Lietuvos mokslų akademijos įstaiga, 1992 01 31 prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto.
1997 botanikos sode įrengta unikali ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams, joje auginamus vaistinius, uoginius, prieskoninius augalus galima liesti, uostyti, o pavadinimai parašyti Brailio raštu. 2011 05 14 VDU Botanikos sode pasodinta B. M. Galdikas ąžuolų giraitė.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sodas yra universitetinės kvalifikacijos, o tai reiškia, kad jis yra suvokiamas kaip akademinis padalinys.
Svarbios asmenybės VDU botanikos sodo istorijoje
Istoriją kūrė ne vienas svarbus asmuo.
Vienas iš botanikos sodo idėjos sumanytojų ir pačio sodo steigėjų buvo Liudas Vailionis. Kaip teigė VDU organizuotoje 27-ojoje mokslinėje, tarpdalykinėje Kauno istorijos konferencijoje pranešimą apie Lietuvos universiteto Botanikos sodo įkūrimo istoriją pristačiusi prof. habil. dr. habil. Ona Ragažinskienė galima sakyti, kad L.Vailionis buvo asmuo, kuris pagrindė botanikos sodo kaip studijų ir mokslo centro poreikį.
Pasak profesorės, kitas iš svarbių Kauno botanikos sodo istorijos asmenų buvo Jonas Šimkus. Įgijęs chemijos magistro laipsnį Maskvos universitete, atlikęs stažuotę ir įgijęs farmacijos magistro laipsnį Šveicarijoje, kurį laiką dirbęs Rusijoje, 1918 metais J.Šimkus su žmona ir dukromis grįžo į Lietuvą. Čia tapo 4 vyriausybių ministru ir 1922 metais tuometinio Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio buvo paskirtas pirmuoju Lietuvos universiteto rektoriumi. Nors šiose pareigose jis dirbo tik metus, bet per juos jo dėka Steigiamasis Seimas įvedė Lietuvos universiteto statutą, padėjo pagrindą universiteto veiklai. Na, o universiteto įkūrimas tiesiogiai prisidėjo prie botanikos sodo įkūrimo.
Po rektoriaus pareigų pabaigos J.Šimkus tęsė pedagoginį ir mokslinį darbą. Iki pat 1940-ųjų vadovavo Technikos fakulteto Organinės chemijos technologijos katedrai. Anot pranešėjos, jo paskaitų mėgdavo užsukti pasiklausyti įvairiausių sričių studentai - nuo farmacijos, biologijos iki ekonomikos.
Konstantinas Regelis
Kone svarbiausia asmenybė Lietuvos universiteto Kauno botanikos sodo istorijoje yra Konstantinas Regelis, šveicarų kilmės botanikas, kurį, anot reportažo LRT laidoje „7 Kauno dienos“, L.Vailionis pakvietė į Lietuvą iš Tartu universiteto. Jam buvo paskirta kurti Lietuvos universiteto Gamtos fakulteto Botanikos katedrą ir botanikos sodą, taip jis tapo šio sodo vadovu nuo 1923-ųjų iki 1940-ųjų.
Konstantinas Regelis
K.Regeliui intensyviai bendraujant su gausybe užsienio botanikos sodų, Kauno botanikos sodas buvo itin sparčiai kuriamas. „Kadangi turėjo diplomatinį pasą, jis galėjo laisvai keliauti po universitetus. Kiti to meto mokslininkai tokios galimybės neturėjo“, - pranešime pasakojo O.Ragažinskienė.
Bekurdamas botanikos sodą K.Regelis siekė, kad šis tarnautų mokslui, studijoms, visuomenės švietimui ir kaip rekreacinė erdvė. Pasak pranešėjos, galima sakyti, kad iš savo giminės Konstantinas paveldėjo ryšį su botanikos sodais. Štai, jo senelis Eduardas Regelis buvo seniausio Sankt Peterburgo botanikos sodo vedėjas, o dėdė Arnoldas vienas garsiausių to laikotarpio parkų architektas.
Remiantis dr. Nerijaus Jurkonio pasakojimu minėtoje LRT laidoje, K.Regelis įkūrė ne vien patį botanikos sodą, jis padėjo sugalvoti ir lietuvišką botanikos žodyną. Kartu su studentais jis ieškojo tinkamų terminų apibūdinti tam tikrus botaninius aspektus, pavyzdžiui, jo dėka buvo sugalvoti tokie žodžiai kaip „supelkėjimas“ ir „ląstelė“.
Kazys Grybauskas
Dar vienas svarbus žmogus botanikos sodo istorijoje buvo profesorius Kazys Grybauskas. Remiantis VDU botanikos sodo svetainėje pateikta informacija, jis buvo vienas pirmųjų profesionalių vaistinių augalų tyrėjų (farmakognostų) ir vaistažolininkystės pradininkų Lietuvoje.
Prof. Dr. Kazys Grybauskas
1924 metais K.Grybauskui buvo paskirta dirbti Lietuvos universiteto Kauno botanikos sode - sukurti vaistinių augalų skyrių ir parengti eksponatus. Karinės vadovybės atstovus įtikino, kad vaistiniai augalai galės kompensuoti vaistų stygių armijai.
Nuo 1940 metų, kai buvęs botanikos sodo vadovas K.Regelis pasitraukė į Šveicariją, prof. K.Grybauskas tapo naujuoju VDU botanikos sodo vadovu. II pasaulinio karo metais K.Grybauskui pavyko išgelbėti botanikos sodą ir oranžeriją nuo sunaikinimo įtikinant karinės vadovybės atstovus, kad vaistiniai augalai galės kompensuoti vaistų stygių armijai.
Fredos dvaro teritorija
Anot O.Ragažinskienės pranešimo, buvo ilgai diskutuojama, kurioje tiksliai vietoje botanikos sodas turėtų būti įkurtas. Išrinktos trys vietos - Parodos kalno teritorija, erdvė Ąžuolyne ir Fredos dvaro parko teritorija. Kaip galima nuspėti, buvo pasirinktas trečiasis variantas. Čia jau buvo įsikūrusi žemesnioji sodininkystės-daržininkystės mokykla, tad tai buvo teritorija su daugybe retų medžių ir tvenkinių sistema - puiki vieta akademiniam botanikos sodui.
Įdomu tai, kad, anot Kauno botanikos sodo dabartinio direktoriaus dr. N.Jurkonio, Fredos dvaro šeimininkas Juzefas Godlevskis sugalvojo itin originalų būdą įsiamžinti savo vardą - dvaro teritorijoje esantys tvenkiniai sudaro J ir G raides - jo inicialus.
VDU botanikos sodas
Didžiausia oranžerija Lietuvoje
K.Regelis, bekurdamas botanikos sodą, buvo numatęs, kad jame privalo išdygti šiltnamiai, kuriuose būtų auginama ir studijuojama tropinė augalija. Kauno botanikos sodo oranžerija yra didžiausia visoje Lietuvoje.
Remiantis VDU botanikos sodo svetainėje pateikta informacija, pirmieji šiltnamiai-oranžerija Lietuvos universiteto botanikos sode buvo pastatyta 1923-1925 metais. Tai buvo 4 skyrių pastatas, palaikantis pastovią temperatūrą ir turintis baseiną egzotiškiems tropikų augalams.
VDU botanikos sodas
Šiuo metu Kauno botanikos sodo oranžerija yra didžiausia visoje Lietuvoje. Joje auginama daugiau nei 1 000 įvairių rūšių augalų.
Botanikos sodų palyginimas
Ši lentelė apibendrina pagrindinius VU ir VDU botanikos sodų bruožus:
| Savybė | Vilniaus universiteto Botanikos sodas | Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas |
|---|---|---|
| Įkūrimo data | 1781 m. | 1923 m. |
| Vieta | Kairėnai | Kaunas (Aukštoji Freda) |
| Plotas | 148 ha | 62,5 ha |
| Augalų rūšys | Apie 10 000 | 14 700 |
Traupio botanikos sodas
Traupis - nedidelis miestelis Anykščių rajone. Nevėžio upės ištakose įsikūrusį miestelį aplanko daug turistų, kuriuos čia vilioja unikalus ir vienintelis Lietuvoje edukacinėms veikloms pritaikytas botanikos sodas, įkurtas ir iki šiol puoselėjamas Anykščių mero Sigučio Obelevičiaus.
Šiuo metu S.Obelevičius eina Anykščių rajono savivaldybės mero pareigas, taip pat dirba Traupio pagrindinėje mokykloje biologijos mokytoju-ekspertu.
Traupio botanikos sode auga per 10 tūkstančių augalų rūšių, formų ir veislių.
Po darbo valandų ir savaitgaliais čia beveik visada galima sutikti sodo įkūrėją ir puoselėtoją, kuris ir šiandien pats veda ekskursijas, edukacines programas, prižiūri augalus, pildo sodą dešimtimis naujų rūšių, plečia mokymo bazę tiek moksleiviams, tiek studentams ar biologijos mokytojams.