Karklė, vienas iš nedaugelio prie jūros esančių žvejų kaimelių Lietuvoje, susiduria su daugybe iššūkių. Nuo erozijos grėsmės iki vandens trūkumo problemų, šis kaimelis nuolat reikalauja dėmesio ir sprendimų. Be to, verslo interesai ir teisiniai ginčai taip pat prisideda prie sudėtingos situacijos Karklėje.
Olando Kepurė netoli Karklės
Erozijos grėsmė Karklės pakrantėje
Jei artimiausiu metu nebus tvirtinami statūs krantai Karklėje (Klaipėdos r.), prieš kelis šimtmečius atsiradusios ir iki šiol veikiančios kapinaitės atsidurs jūroje. Senieji Karklės gyventojai pasakoja jau ne kartą pakrantėje radę išplautus žmonių palaikus. Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis nė neabejoja, jog pirmiausia privaloma tvirtinti krantus ties Karkle, nes jūra gali pasiglemžti ir kapinaites, ir žmonių sodybas.
Trumparegė valdžia ir nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje - Karklės kaimelio problemoms spręsti lėšų numatyta tik šiemet. Pasak PRP ekologo Erlando Paplauskio, jeigu artimiausiu metu nieko nedarysime, nebus imtasi nuolatinių krantotvarkos darbų visame kaimelio ruože, po kokių penkerių metų pamatysime nuplautus kryžius ir žmonių palaikus. Pasak jo, jūra kasmet artėja prie gyvenvietės, krantai yra, ir nežabojama stichija be žmogaus įsikišimo gali pasiglemžti ne tik vos už šimto metrų esančias kapinaites, bet ir žmonių sodybas, sklypus.
Šiuo metu senosios Liepų kapinės nėra didelės, tačiau jose ir dabar laidojami žmonės. Ten ilsisi ir XX amžiuje kūrusio vadinamojo keturvėjininko, skandalingo poeto Salio Šemerio, palaidoto 1981 m., palaikai. Pasak literatūros tyrinėtojų, poetas savo testamente parašęs, jog nori būti palaidotas tik Karklėje, nes labai myli jūrą ir senąjį žvejų kaimelį.
Liepų kapinaitėse prieš pora šimtų metų buvo laidojami skenduoliai, į krantą išmestos jūros aukos. Pagal archaišką tradiciją palaikai būdavo užkasami ant jūros kranto, kojomis į Baltiją. Tačiau anuomet ir krantas buvo didesnis, jūra toliau nuo jo, tad mintis, jog bangos gali siekti kapines, niekam nešovė į galvą. Tačiau jūros lygis kilo, status krantas, ant kurio įrengtos kapinės, iro ir siaurėjo. Vėliau jos tapo ne tik skenduolių, bet ir bendra, pagrindine kaimelio gyventojų laidojimo vieta.
Jei Aplinkos ministerijos vadovybė būtų skyrusi lėšų, pavojingą smėlėtų krantų slinkimą galima būtų sustabdyti daug seniau. Tačiau tik šiemet pajūrio juostos tvarkymo darbams numatyta apie 6 mln. litų. E. Paplauskis pasakoja, jog būtina atkreipti dėmesį ne tik į kapinaičių krantą, bet ir į visą 2 km ilgio pajūrio ruožą ties Karkle.
"Yrančius skardžius galima sutvirtinti užauginus dirbtinus kopagūbrius. Reikia pintų tvorelių, klojimų, įrengti medinius takus, nes žmonės vaikšto kopomis ir jas ardo", - teigė ekologas. Pasak jo, Klaipėdos valdininkams nereikia vardinti kitų šalių ir ieškoti patirties ten. "Turime puikų pavyzdį, kaip pažaboti stichiją - Kuršių nerijos kopagūbrį. Jis daug metų tvarkomas, prižiūrimas, to paties reikia ir Karklės ruože", - sakė jis.
Visgi kai kuriose pajūrio vietose gamtos suvaldyti nepavyks. Gali būti, kad visiškai sunyks unikalus netoli Karklės esantis skardis, vadinamas Olandų kepure. Mat Olandų kepurę sudaro ne smėlis, bet moreninis klifas. "Toje vietoje atsiveria daug šaltinių, o vasarą sušildamas, žiemą sušaldamas vanduo ir susidarantis ledas formuoja skyles, kalną ardo, o jūra suirusius sluoksnius nuplauna. Tokių procesų neįmanoma sustabdyti",- teigė E. Paplauskis.
"Man nesuprantama yra tai, jog Karklės nykimas niekada nebuvo aliarmas valdžiai. O juk pakrantės ruožas ties Karkle yra labai populiarus tarp poilsiautojų, jis toks pat svarbus Lietuvai, kaip ir nuolat dėmesio centre esanti Palanga", - "Vakarų ekspresui" sakė ekologas. Pajūrio regioninio parko (PRP) darbuotojai pasakoja, jog vienintelis Lietuvoje prie jūros esantis žvejų kaimelis valdžios ignoruojamas dar nuo sovietinių laikų.
Seminaras - Penkta dalis - Karštas vandentiekis
Vandens trūkumo iššūkiai Karklėje
Baltijos pajūryje įsikūrusioje Karklėje vasarą geriamo vandens poreikis padidėja - gyventojai savo sodybose priima iš visos Lietuvos atvykstančius poilsiautojus, per karščius laisto žolynus. Todėl vakarais ir savaitgaliais tenykščiuose rezervuaruose vandens ima trūkti.
Vanduo Karklei tiekiamas iš dviejų gręžinių. Tačiau vietovės požeminis sluoksnis - mažai vandeningas, visų gyventojų poreikiai nepatenkinami. Vasarą per karščius išsekę gręžiniai nuolat papildomi - gėlas vanduo į gyvenvietę atvežamas autocisternomis. Gėlo vandens trūkumą karkliškiai jaučia ne pirmus metus, poreikiai kasmet vis didėja, tačiau tokio didžiulio poreikio, koks pastebėtas šiemet, gyvenvietėje dar nėra buvę.
„Karklės vandenvietę pradėjome eksploatuoti prieš aštuonerius metus. Įranga atnaujinta, nuotoliniu būdu nuolat stebime vandens poreikį, sprendžiame problemas, tačiau to neužtenka“, - aiškino įmonės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Projektuojami nauji vandentiekio tinklai su nuotekų linijomis bus prijungti prie centralizuotos Klaipėdos miesto sistemos. Numatoma įrengti dvi beveik dviejų kilometrų kilometro ilgio vandens tiekimo linijas nuo Kalotės gyvenvietės iki Karklės. Vandens tiekėjų užmojais bene labiausiai džiaugiasi Karklininkų gatvės kvartalų gyventojai - naujakurių sodybos ten dygsta kaip grybai po lietaus. Gyvenvietę supančiuose tuščiuose laukuose pardavinėjami žemės sklypai naujų kotedžų statyboms.
Arčiau jūros įsikūrę senosios Karklės gyventojai geriamo vandens trūkumo nejaučia - vandentiekio tinklai ten pakloti jau anksčiau. Karkliškiai džiaugiasi, kad žadama nutieti ir naujas nuotekų trasas, prie kurių jie galės prisijungti. Dėl senųjų linijų anksčiau kildavo įvairių nesklandumų ir nesusipratimų.
Magdalenos ir Anso Reinholdų Tydikų kova dėl kanalizacijos
Kaimo senbuviai Magdalena ir Ansas Reinholdas Tydikai ilgokai kovojo su Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija (VLFPK), kuri privatizavo vieną spaudiminę nuotekų liniją Karklėje ir atjungė nuo jos šeimai priklausančius statinius.
„Be jokio įspėjimo užkaltas nuo mūsų namo kanalizacijos šulinio nutiestas požeminis vamzdis. Gerai, kad vyras pastebėjo. Kai pradėjome aiškintis, pasakyta, kad neleistume nuotekų - vamzdžiai užsikimš, paplavos užtvindys namus“, - pasakojo M.Tydikienė.
Kanalizacija įrengta dar sovietmečiu. Nuotekų įrenginius privatizavusi verslininko Antano Boso valdoma įmonė „Aglaura“ karkliškiams anksčiau jokių priekaištų nereiškė, nereikalavo mokėti už paslaugas. Tydikai mokėjo tik už centralizuotą vandens tiekimą.
„Kai Karklėje buvo klojami vamzdžiai A.Boso įkurtam elnynui, dar vienas nuotekų šulinys išraustas šalia mūsų namų. Rengiant detaliuosius žemės sklypų planus, paaiškėjo, jog senoji spaudiminė linija nutiesta ir per mūsų žemes“, - kalbėjo M.Tydikienė.
Moteris bandė telefonu susisiekti su A.Bosu, tačiau sekretorė paaiškino, kad jis yra labai užimtas. Vėliau jai pranešta, kad verslininkas atsisako kalbėtis su Karklės gyventojais, nes neturi jiems ką pasakyti. Pajūrio regioniniame parke 200 hektarų ploto danielių ir kitų laukinių gyvūnų rezervatą, žvėrienos patiekalų restoraną įkūręs A.Bosas stebėjosi karkliškių pretenzijomis: „Verčiau jau patylėtų - triukšmauja nelegaliai prisijungę prie kolektoriaus“.
Pasak A.Boso, karkliškių, kurie nelegaliai naudojosi nuotekų sistema, būta ir daugiau: „Tai paaiškėjo atlikus reviziją. Už linijos aptarnavimą mokėjome įmonei „Klaipėdos vanduo“. Išlaidos viršijo pajamas tik todėl, kad ne visi vartotojai atsiskaitydavo už paslaugas“.
M.Tydikienė jokių skolų nepripažino: „Dar neaišku, kas ir kam turi mokėti. Nuotekų vamzdžiai nutiesti per mūsų žemę, apribotos šeimininkų teisės laisvai ja naudotis - netekome 19 arų.
A.Boso veikla Karklėje: nuo elnyno iki teisinių ginčų
Verslininkas Antanas Bosas Karklėje įkūrė elnyną ir žvėrienos patiekalų restoraną. A. Boso medžioklės trofėjų muziejuje eksponuojami keli šimtai sumedžiotų laukinių gyvūnų iškamšų. Pramogų komplekso lankytojai nuo šiol galės ne tik pasigrožėti gyvūnų iškamšomis, bet ir apžiūrėti visą elnyno teritoriją, kurioje laisvai ganosi šimtai elnių ir danielių, voljeruose kriuksi šernai, taip pat čia gyvena stumbrai, vilkai, kiti laukiniai žvėrys.
700 kvadratinių metrų ploto viešbutyje iš viso įrengta 15 kambarių ir 60 vietų restoranas, kurio valgiaraštyje vyrauja patiekalai iš žvėrienos. Taip pat čia įrengta 40 vietų konferencijų salė, gretimame pastate veikia pirtis, netoliese ir teniso kortai, įrengta vaikų žeidimų aikštelė su smėlio grindiniu po atviru dangumi. Viešbučio ir restorano „Gamtos perlas“ direktorė tapo pati D. Bosas.
Tačiau A. Boso veikla neapsiriboja tik verslu. Jis taip pat susiduria su teisiniais ginčais, susijusiais su jo statybomis Vilniaus rajone. A.Bosas sako susitaikęs, jog visų į namo statybas Vilniaus rajone investuotų lėšų neatgaus. „Dabar turiu sklypą Vilniaus rajone - voverėms“, - juokavo verslininkas, anksčiau įkūręs elnyną Karklėje.
„Vien už žemės sklypą su išduotomis sąlygomis namo statybai dar litais esu paklojęs beveik milijoną. O dabar turiu sklypą už milijoną - voverėms ganyti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A.Bosas.
A.Boso teigimu, valstybės institucijos privalo kompensuoti žalą, atsiradusią dėl jų pačių priimtų neteisėtų sprendimų, ir jis neabejoja, kad anksčiau ar vėliau tai bus padaryta. Jis taip pat stebisi, kodėl Vilniaus rajono savivaldybė vilkina procesą. Selektyviu teisingumu stebisi ir A. Boso sutuoktinė Daina Bosas. Socialiniuose tinkluose ji atkreipė dėmesį, kad tame pačiame miško masyve stovi ir kitos sodybos, kurios nebuvo nugriautos.
Primename, kad A. Boso šeimos namas Vilniaus rajone buvo nugriautas 2024 metais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, jog statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Preliminariai skaičiuota, kad gyvenamojo namo, klėties ir pirties nugriovimas galėjo kainuoti apie 150 tūkst. eurų, iš kurių 90 proc. turėjo padengti Vilniaus rajono savivaldybė, o likusią dalį - A. Bosas. Šiuo metu verslininkas siekia kompensacijos ir už pačias statybas.
Karklės istorija
Karklės istorija siekia net XVI amžių. Iki XX amžiaus pirmosios pusės kaimas vokiškuose šaltiniuose vadinamas Karkelbeck, vietiniai gyventojai vadino Kakelbeke - toks pavadinimas užfiksuotas 1908 m. 1923-1938 m. kaimas vadintas Karklininkais. Vietovardis "Karkelbeck" reikštų krūmokšniais apaugusią vietą, įsikūrusią prie upelio. 1540 m. duomenimis, Karklėje gyveno apie 330 žmonių. Tai buvo viena didžiausių gyvenviečių krašte. XIX amžiaus viduryje, prijungus atskirus vienkiemius ir sklypus, susiformavo Karklininkų kaimas, kuris prasidėjo nuo Olandų kepurės kalno ir tęsėsi iki Nemirsetos - apie 9 km. Tai buvo pats ilgiausias kaimas Klaipėdos krašte.
Karklės žemėlapis