Augant nekilnojamojo turto kainoms, daugėja pardavėjo iniciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus?
Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.
Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta.
Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.
Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų.
Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas).
Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko.
Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz.
Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.
Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.
Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą.
Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra.
Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą.
Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus.
Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Ž. Bartkaus interviu apie korupciją ir turto konfiskavimą
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Ž. Bartkus sakė pritariantis iniciatyvai įteisinti civilinį turto konfiskavimą ir pasiūlė, kad jis pirmiausia veiktų organizuoto nusikalstamumo srityje.
Tačiau Ž. Bartkus sukritikavo svarstymus jo tarnybai perduoti politinių partijų finansavimo kontrolę, jei nebus iš esmės pakeista teisinė sistema ir atsakomybė už pažeidimus.
Ž. Bartkaus vertinimu, dabartinis Lobizmo įstatymas yra ydingas ir kosmetinės pataisos problemos nespręs - būtina kurti sistemą, kad verslininkai, turėdami konkretų interesą dėl įstatymų, negalėtų bendrauti su politikais kaip nors kitaip nei per lobistus.
Jis taip pat pranešė, kad STT rengia siūlymus, kaip peržiūrėti korupcijos prevencijos sistemą, kad ji nebūtų vien beprasmis biurokratinis popierių pildymas, kaip kartais yra dabar.
Ž. Bartkaus teigimu, Lietuvos žiniasklaida pernelyg priklausoma nuo verslo, tačiau jis viliasi, kad žurnalistai taps sąjungininkais kovojant su korupcija.
Apie turto konfiskavimą
Šių metų kovo 21 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje vyko konferencija „Konfiskavimo perspektyvos Lietuvoje ir Europoje“.
Artipilnėje didžiojoje salėje išklausius teisingumo ministro Rimanto Mockaus ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės sveikinimo žodžius, buvo pristatyti Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institute baigiamo įgyvendinti mokslinio projekto „Turto legalizavimo kriminalizavimas nusikalstamo pelno kontrolės strategijų sistemoje“ (LEKOSTRA) rezultatai.
ES sako „NE“ civiliniam konfiskavimo procesui (neremia ir palieka valstybių nuožiūrai), „TAIP“ - baudžiamajam.
Beveik pašalinamos formalios sąlygos (ribojantys pagrindai) nusikalstamo turto konfiskavimui ES lygiu.
Išplėstinio konfiskavimo reguliavime Lietuvoje nepagrįstai nustatyta 12 500,00 Eur minimali konfiskuotino turto vertės riba.
Jungtinėje Karalystėje pasiteisino baudžiamajam konfiskavimui alternatyvios civilinės teisės priemonės, leidžiančios teisėtais būdais paimti iš neteisėtos veiklos gautą turtą.
Proveržių Europoje pavyzdžiai: lietuviškasis (konfiskavimas, pasitelkiant bešeimininkio turto institutą), vokiškasis (savarankiškas išplėstinis konfiskavimas) ir latviškasis (išankstinis civilinis konfiskavimas baudžiamajame procese).
Efektyvaus konfiskavimo sąlygos
- Sisteminė sąvokų ir konfiskavimo įrankių darna.
- Aiškumas.
- Kokybiškas turto nusikalstamos kilmės (konteksto) tyrimas.
- Teismų gebėjimas priimti ryžtingą sprendimą pagal savo gyvenimišką įsitikinimą logiškai ir griežtai vertinant kontekstines ir faktines aplinkybes.
tags: #isplestinis #turto #konfiskavimas #lat