Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas sudaro daugiabutį namą ir kokie teisiniai aspektai yra susiję su jo valdymu ir priežiūra. Daugiabučių namų renovacija Lietuvoje yra aktuali tema, ypač atsižvelgiant į siekį didinti energijos vartojimo efektyvumą ir gerinti gyvenimo kokybę. Tačiau, renovacijos procesas susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant finansinius aspektus ir gyventojų požiūrį.
Daugiabučio renovacija - investicija į ateitį. Šaltinis: manobustas.lt
Pagrindinės sąvokos
Norint suprasti daugiabučių namų renovacijos procesą, svarbu išsiaiškinti pagrindines sąvokas:
- Daugiabutis namas - tai trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.
- Gyvenamasis namas - pastatas, kuriame ne mažiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios paskirties patalpos.
- Bendrijos administravimas - bendrijos valdymo organo atliekamas bendrojo naudojimo objektų valdymo organizavimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas.
- Bendrojo naudojimo objektai - bendro naudojimo objektų aprašas - pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą tipinę formą parengtas dokumentas, kuriame nurodoma daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objekto rūšis, paskirtis, požymiai, buvimo vieta, su objektu susiję butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai ir kiti objektą charakterizuojantys duomenys.
- Buto ir kitų patalpų savininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuriam butas ar kitos patalpos priklauso nuosavybės teise ir kuris turi bendrosios nuosavybės teisės objekto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
- Kitos patalpos - daugiabučiame name esančios negyvenamosios paskirties patalpos (administracinės, komercinės ir kitos), suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, taip pat atskirame atitinkamos paskirties pastate esančios asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties patalpos, suformuotos ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos kaip atskiras nuosavybės teisės objektas.
- Bendrojo naudojimo žemės sklypas - bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.
- Bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas - pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus (toliau - bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas) - statybos darbai, kuriais užtikrinamas pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas.
- Patalpa - kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.
Daugiabučio namo valdymas ir priežiūra
Daugiabučio namo valdymas ir priežiūra yra sudėtingas procesas, reikalaujantis bendradarbiavimo tarp visų butų ir kitų patalpų savininkų. Svarbu užtikrinti, kad bendrojo naudojimo objektai būtų tinkamai prižiūrimi ir atnaujinami, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų ir užtikrintas komfortas visiems gyventojams.
Bendrojo naudojimo objektai: kas tai?
Kokie objektai gali būti bendrojo naudojimo? Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato...
Pavyzdžiai iš praktikos
Štai keletas pavyzdžių, kaip sprendžiamos įvairios problemos daugiabučiuose namuose:
- Vandens nutekėjimas: Jeigu daugiabutyje trūko mova prie vandens prietaiso skaitiklio, atsakinga įmonė turėtų sutvarkyti gedimą. Jeigu problema buvo bendrojo naudojimo objekte, atsakomybė apmokėti išlaidas tenka bendrijai.
- Sandėliukų ginčai: Jeigu kyla ginčų dėl sandėliukų, esančių bendrojo naudojimo patalpose, reikėtų juos inventorizuoti ir įtvirtinti pasidalijimą daugumos savininkų balsais.
- Vanduo rūsyje: Jeigu rūsyje kaupiasi vanduo, namo stovai yra bendrojo naudojimo objektai, už kurių priežiūrą ir remontą moka visi namo savininkai proporcingai savo daliai. Savininkai privalo užtikrinti prieigą prie stovo (jis bendras, ne asmeninis), dažniausiai neprireikia prieigos per kambarį, prieinama per WC ar vonios patalpą.
- Bendrijos vandens filtravimo sistema: Jeigu bendrija turi įsirengusi vandens filtravimo sistemą, manytina, kad jo priežiūra turi rūpintis visi pagal savo dalį.
- Laiptinės durų keitimas: Jeigu laiptinės durys yra avarinės būklės, už jų privalomąjį atnaujinimą turėtų mokėti proporcingai visi butų ir kitų patalpų savininkai.
- Vėdinimo kanalų valymas: Išlaidos turėtų būti išdalintos proporcingai pagal plotą.
Svarbu pažymėti, kad savininkai privalo užtikrinti prieigą prie stovo (jis bendras, ne asmeninis), dažniausiai neprireikia prieigos per kambarį, prieinama per WC ar vonios patalpą.
Žemės sklypo priežiūra
Namas yra uždarame kieme, suformuotas vienas žemės sklypas. Yra įsteigta bendrija, kurioje dalis savininkų turi išsipirkę ir žemės sklypą, kita dalis nuomoja žemę. Žemė yra bendroje nuosavybėje, neatidalinta. Klausimas, ar bendrija turi kokias teises administruoti ar prižiūrėti kiemo sklypą? Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...
Sandėliukai bendrojo naudojimo patalpose
Ar sandėliukai, neturintys unikalaus numerio, yra bendrojo naudojimo patalpos? Ar turi teisę kitas buto savininkas pretenduoti į kaimyno naudojamą sandėliuką, nes kaimynas turi sandėliuką didesnį, nors jo butas yra mažesnis? Jeigu asmeniškai naudojami sandėliukai priskiriami bendrajai dalinei nuosavybei, tai suprasčiau, kad kaimynas teisėtai reikalauja didesnio ploto sandėliuko, ar aš teisus ? Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip. Kol nustatyta tvarka visiems tinka, viskas gerai, bet jeigu kyla nepasitenkinimo dėl galiojančios tvarkos, galima pasiūlyti nustatyti naują tvarką, o nepavykus susitarti galima kreiptis į teismą ir teismas priims sprendimą, kurį bus privaloma vykdyti.
Ar laiptinė yra bendro naudojimo objektas?
Ar laiptinė, kuria naudojasi vienas butas iš penkių, yra bendro naudojimo objektas? Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendrijo naudojimo objektas - konkreti...
Namo išorinė siena iš langų
Namo išorinė siena sudaryta iš langų (naujos statybos variantas, kai visas fasadas yra metalo konstrukcijos su stiklais). Ar pats stiklo paketas (ne rėmas) yra bendro naudojimo, ar priklauso tam butui, kuriame yra? Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos,...
Lodžijos siena ir kaimynų skundai
Sveiki, gyvename bute, kuris turi lodžiją, kaimynas skundžiasi, kad lyjant lietui nuo mūsų lyja į apačią pas jį. Siena statyta iš stiklinių blokelių, viduje iškalta medinėmis lentelėmis. Mano manymų, ta siena yra namo fasado dalis, bet kaimynas aiškina, kad ją mes turim tvarkyt ir daryti iš naujo savo lėšomis, nors net nesam tikri, ar nuo mūsų jam bėga, nes pas mus viduje viskas sausa. Būčiau dėkinga už išsamesnį paaiškinimą, ar iš bendrijos lėšų tvarkoma tokia siena ar iš asmeninių lėšų. 1) bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios...
Įkrovos stotelių finansavimas bendrijoje
Ar gali Bendrijos susirinkimuose būti keliamas klausimas dėl Bendrijos narių finansavimo įkrovos stotelių sistemos įrengimui? Jei taip, ar tai legalu, kad net ir tie Bendrijos nariai, kurie neturi parkavimo vietų, turi mokėti už įkrovos stotelių diegimą. Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų.
Balkono remontas: kas atsakingas?
Mūsų 4 a. namas su kitu namu yra sujungtas siena su įrengtais balkonais, po kuria yra praėjimas pėstiesiems. Išėjimas į tuos balkonus yra iš mūsų namo butų balkonų. Problema tame, kad balkono, kuriuo aš galiu naudotis, pagrindo (jei teisingai suprantu, tai laikanti konstrukcija) išorinis kraštas pradėjo trupėti ir kristi gabalais, kas kelia pavojų praeiviams. Bendrijos pirmininkui nereaguojant į problemą, kreipiausi raštu. Gavau žodinį atsakymą, kad balkono remontas yra buto savininko, kuris naudojasi tuo balkonu, rūpestis. Prašau atsakyti, kas turi remontuoti ir padengti išlaidas. Ar teisėtas būtų bendrijos narių susirinkimo sprendimas, jog remontuoti turi pats naudotojas? 1) bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios...
Lifto keitimas ir pirmo aukšto gyventojai
Daugiabutyje planuoja keisti liftą, kaip galima išvengti mokėti už lifto pirkimą, jei gyvename pirmame aukšte. Manome, kad niekaip neišvengsite. Pirmo aukšto savininkai, jeigu nustatoma, kad jie nesinaudoja liftu, gali nemokėti naudojimosi liftu išlaidų (už lifto elektrą, už lifto valymą ar pan.), bet liftas yra bendras pastato inžinerinis objektas, prie kurio išlaikymo ir techninės priežiūros turi prisidėti visi savininkai.
Nuotekų sistema bendrabutyje
Gyveni bendrabutyje, pirmame aukšte, įėjimas į butą atskiras, nuotekų sistema sumontuota atskirai nuo bendrabučio sistemos, nes tas butas kadaise buvo svečių kambarys. Tai 2024 m. mūsų bendrabutyje keitė dalį nuotekų vamzdį. Mes esame su žmona senjorai. Tai gavome sąskaitą kad PER 18 MĖNESIŲ TURĖSIME SUMOKĖTI apie 640 eurų. Ar tai yra teisingas sprendimas. Niekas neaiškina kokie darbai ir kiek buvo pakeista vamzdynų, o sąskaitas pateikia. Jei buvo keičiami visų butų ir kitų patalpų savininkams priskirti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynai, proporcingai prie jų atnaujinimo turi prisidėti visi butų ir kitų patalpų savininkai. Informaciją apie tai, kodėl, kas kada, kaip, už kiek buvo remontuojama, jums turi pateikti jūsų namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas: arba bendrijos pirmininkas, arba paskirtas administratorius, arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo.
Nuostolių atlyginimas kaimynams
Ar ne namų bendrija iš viso namo privalėtų surinkti mokestį kaimyninių būtų nuostoliams atlyginti? Pagal galiojantį Daugiabučiųnamų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); vietiniai...
Terasos įrengimas ant daugiabučio stogo
Laba diena, noriu paklausti, kokiu būdu daugiabučio namo gyventojas turi gauti kitų butų savininkų pritarimą, norėdamas ant namo stogo, kuris yra bendro naudojimo objektas, įsirengti terasą. Ar gyventojas pats gali eiti į butus ir rinkti parašus, kad jam kiti namo gyventojai leistų ant stogo įsirengti terasą. (šiuo atveju yra tikimybė, kad parašai bus sufalsifikuoti, arba gyventojams bus netinkamai paaiškintas parašų rinkimo tikslas). Ar šis butų savininkų sprendimas dėl stogo panaudojimo sprendžiamas susirinkimo metu ar balsuojant raštu. Koks teisės aktas tai reglamentuoja. Civilinio kodekso 4.85 straipsnis. Terasos įrengimas ant stogo vieno savininko asmeninėms reikmėms, suformuojant tą stogo dalį kaip objektą, priskirtiną nuosavybės teise vienam asmeniui, manytume, nebūtų naujo...
Mokesčiai už teritorijos priežiūrą
Namo bendrija neturi savo teisiškai įregistruoto žemės sklypo, tačiau bendrijos administracija skaičiuoja mokesčius už teritorijos valymą, žolės nupjovimą, vaikų žaidimo aištelės tvarkymą, medžių genėjimą ( neva, taip nuspręsta visuotiniame bendrijos narių susirinkime ) . Vyriausybės atstovas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju rinkliava negalima. Kaip yra iš tiesų, nes gyventojai jau pradeda nemokėti mokesčių už teritorijos priežiūrą? Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas.
Renovacijos kainos: ar jos atgraso kauniečius?
Vieno Kauno daugiabučio bendrijos pirmininkas išsakė abejones dėl renovacijos naudos: „Tarkim, pasiimam paskolą ir 20 metų mokėsim? Po 20 metų vėl renovacijos reikės, tai mes visą laiką mokėsim ir mokėsim, ir plius už šildymą, tai realiai jokios naudos“.
Vienas savivaldybės įmonės darbuotojas pasidalijo įžvalgomis apie galimas renovacijos kainas: „Kaip tik man skambino neseniai viena savivaldybės įmonė, sakė, padeda pasirūpinti renovacija. Iš karto pasakiau - pabandysiu atspėti kainą, pažiūrėkit, ar pataikau. Pasakiau 1 mln. 200 tūkst., tai sakė, kad devynaukščiui panašiai tiek ir reikia. Paskaičiuokit, jeigu yra 103 butai, tai po kiek pinigų mums reikia? Tarkim, pasiimam paskolą ir 20 metų mokėsim?“ Anot pašnekovo, jeigu paskolą gyventojai sugebėtų grąžinti per kelerius metus, tada svarstytų.
Preliminarūs skaičiavimai ir valstybės parama
Vis tik nusakyti renovacijos kainą - ne taip lengva. APVA atstovė skaičiavo, kad, imant visus (3,9 tūkst.) baigtus renovuoti daugiabučius nuo 2013 m., renovacija 1 kvadratiniam metrui vidutiniškai atsiėjo 225,08 euro. Tačiau vertinant tik šiuo metu vykdomo projekto vidutinę rangos darbų vertę, ji siekia jau 501,82 euro už 1 kv. m. Remiantis tuo galima preliminariai paskaičiuoti, kad turintiems vidutinį - 50 kv. m. dydžio - butą renovacija gali kainuoti nuo 11,3 tūkst. iki 25 tūkst. eurų.
Pliuskuvienė paminėjo, kad pastarųjų kvietimų investicijos į rangos darbus vidutinio dydžio daugiabučiui (1550 kv. m.) yra apie 650 tūkst. eurų (1 kv. m. - 419,35 euro), taigi 50 kv. m. butui tai kainuotų apie 21 tūkst. eurų. Jis pridūrė, kad nuo šios sumos dar būtų suteikta valstybės parama, todėl kaina 1 kv. m. atitinkamai mažėtų apie 35 proc. (50 kv. m. butui - nuo 21 tūkst. iki maždaug 13,6 tūkst.
KBMA vadovė paminėjo, kad, pagal šiuo metu galiojantį kvietimą, pasiekus B energetinę klasę galima gauti 145,8 tūkst. eurų siekiančią valstybės paramą, o pasiekus A energetinę klasę - 172,8 tūkst. Ji primena, kad gyventojai daugiabučio namo modernizavimui gali pasinaudoti ne tik valstybės parama, bet ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą ilgiausiai 20-čiai metų, tačiau su neaugančiomis, fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.
Be viso to, yra žmonių, kuriems namo atnaujinimas nekainuoja absoliučiai nieko. I. Šakalienė pastebi, kad neretai gyventojai labai nustemba sužinoję apie galimybę gauti 100 proc. valstybės paramą renovacijai gauto kredito ir palūkanų dengimui. „Sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Viena esminė sąlyga - asmenys turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą“, - komentavo agentūros atstovė.
Kodėl Kaunas atsilieka pagal renovaciją?
Prieš metus įsikūrusios Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovas Julius Jankauskas, paklaustas, kokios priežastys lemia, kad APVA statistikoje Kaunas iš didžiųjų miestų atrodo prasčiausiai, kalbėjo, kad čia šildymo kainos vienos mažiausių, o beveik pusę daugiabučių prižiūri administravimo įmonės, kurios „nesuinteresuotos jų renovacija dėl įvairių priežasčių“.
Gintarė Burbienė, Aplinkos projektų valdymo agentūros Pastatų energinio taupumo departamento direktorė, atkreipė dėmesį, kad APVA pateiktoje statistikoje vertinamas santykis, kiek daugiabučių namų yra savivaldybėje ir kiek iš jų jau renovuota, todėl čia pirmauja mažesni miestai, pavyzdžiui, Birštonas, kur iš visų renovuotinų daugiabučių sutvarkyta daugiau kaip pusė.
Didelė dalis butų yra nuomojami, o savininkams renovacija neaktuali, nes už viską apmoka nuomininkas. Dar viena problema (aktuali didiesiems miestams: Vilniui, Kaunui, Klaipėdai), kad tie namai, kuriuos jau tikrai būtina atnaujinti, yra miesto centre, t. y. papuola į paveldinę zoną arba patys yra paveldo objektai.
Renovacijos nauda: finansinė ir kita
Vis dėlto, anot LRT.lt pašnekovo, reikia atsižvelgti į kitas naudas: būsto vertė po atnaujinimo pakyla beveik tiek pat, kiek paskolos suma, sumažėja išlaidos už namo priežiūrą, užkertamas kelias vandentiekio avarijoms, padidėja komfortas ir t. Jo teigimu, didinant energetinio naudingumo reikalavimus ir mažinant kompensacijas bei augant statybos kainoms, be miesto valdžios pagalbos iki 2050 m. pasiekti užsibrėžtus tikslus visiškai nerealu.
O KBMA vadovė patikino, kad modernizuotų daugiabučių butų savininkai žiemą gali džiaugtis net iki 70 proc. mažesnėmis sąskaitomis už šildymą. Ji pateikė realų pavyzdį: du identiško 60 kv. m. ploto butai, tik vienas - 1976 m. statybos, neatnaujintame name, o kitas - 1973 m. Neatnaujinto namo buto šeimininkai lapkričio mėnesį už šildymą mokėjo 80,41 euro, o atnaujinto buto šeimininkams tą patį mėnesį teko išleisti vos 26,1 euro, kas yra net 3 kartais mažiau.
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada visų pirma atkreipė dėmesį, kad, pvz., Vievyje 2 kambarių butas kainuoja apie 50-60 tūkst. eurų, o Vilniuje - apie 100-120 tūkst. Renovacija abiem atvejais kainuos panašiai, tačiau vertės prieaugis bus skirtingas, o mažesniuose miesteliuose gali būti ir neigiamas.
Jis skaičiavo, kad Vilniuje renovuoto daugiabučio vertė apytiksliai išauga 10-20 proc., priklausomai nuo renovacijos lygio.
Čiulada pateikė pavyzdį: jei buto Vilniuje vidutinė 1 kv. m. Taigi, jeigu 50 kv. m. butas prieš tai kainavo 97 tūkst.-100 tūkst. eurų, tai po renovacijos jo kaina pakyla iki 110 tūkst.-115 tūkst. eurų. Pasak pašnekovo, nuomos kainos irgi pakiltų panašiai - apie 10-15 proc. Toks būstas būtų ir lengviau išnuomojamas, nes šildymo išlaidos būtų mažesnės.
Klaipėdos pavyzdys: spartus renovacijos tempas
Klaipėdos miesto savivaldybėje daugiabučių namų atnaujinimo procesas yra vienas iš sparčiausių Lietuvoje.
Kauno būsto modernizavimo agentūra (KBMA)
Kauno būsto modernizavimo agentūra (KBMA) lapkričio 6 dieną daugiabučių bendruomenių atstovus ir aktyvius gyventojus kviečia į seminarą: „Daugiabučių modernizavimas: praktiniai patarimai bendruomenių atstovams“.
Seminaro metu bendruomenių atstovai turės progą pasikonsultuoti su KBMA specialistais.
„Norime, kad neliktų neaptartų bei neišspręstų klausimų. Tam mūsų komanda pasiryžusi pasikalbėti su kiekvienu seminaro dalyviu.
Namo atnaujinimas - sudėtingas procesas, kurį gaubia įvairūs mitai, nesutampantys su realybe. KBMA specialistai Kauno senųjų mikrorajonų gyventojus kiekvieną savaitę kviečia į susitikimus.
Bendruomenių atstovai - žmonės, kurie į pastato atnaujinimo temą nori gilintis išsamiau, turi labai konkrečių klausimų ir pastebėjimų.
„Labai malonu šiandien matyti tiek pažįstamų veidų. Mūsų agentūros specialistai jau bendravo su daugeliu jūsų, tačiau tikiu, kad šiandien žengsime dar vieną žingsnį link teigiamų pokyčių. Esame atvira institucija - visuomet pasiruošę atsakyti į jūsų klausimus, išklausyti nuomonių ir diskutuoti apie daugiabučių atnaujinimą.
Seminaro metu žiniomis dalijosi net penki pranešėjai. Dalyviai galėjo daugiau sužinoti apie tai, kuo KBMA gali padėti bendruomenėms modernizacijos procese. Taip pat dalyviai klausėsi naudingos informacijos apie namo atnaujinimą administraciniu požiūriu ir galėjo sužinoti, su kokiomis naudomis ir rizikomis, tikėtina, jiems gali tekti susidurti. Bendruomenių atstovams buvo papasakota apie priedangas daugiabučiuose ir paaiškinta, kaip reikėtų įgyvendinti naujus saugumo standartus.
Po ekspertų paruoštų pranešimų laukė antroji seminaro dalis - asmeninės konsultacijos su KBMA specialistais.
Po pranešimų seminaro dalyviai skirstytis neskubėjo. „Jau ne kartą įsitikinome, kad individualios konsultacijos yra efektyviausias būdas skirti kiekvienam dalyviui pakankamai dėmesio. Juk žmonės nori kalbėtis apie savo situaciją, o ne kitų gyventojų ar namų problemas. Todėl KBMA specialistai konsultacijų metu atsakė į daugybę klausimų, suteikė patarimų arba pasiūlė kreiptis į kitas institucijas, jei tai gali padėti spręsti kylančias problemas“, - sakė agentūros vadovė I. Ji pažymėjo, kad ateityje planuojama surengti daugiau panašių renginių. „Visus aktyvius Kauno gyventojus kviečiu nesidrovėti ir kreiptis į KBMA specialistus, kai kyla klausimų. Naudingą informaciją apie būsto modernizavimą, programą „(R)evoliucija“ ir planuojamus renginius nuolat skelbiame tiek mūsų interneto svetainėje, tiek feisbuko paskyroje. Raginu sekti naujienas ir aktyviai bendradarbiauti su mumis“, - teigė I.
Investuoti galima į įvairius dalykus. Pavyzdžiui, norintys gyventi moderniai, ekonomiškai ir gražiai vis dažniau pasirenka investavimą į daugiabučio namo renovaciją.
Kiekvienas norime gyventi jaukiuose ir taupiuose namuose, o kai dalis šilumos iškeliauja per stogą, langus, sienas - tai ne tik neteikia džiaugsmo, bet ir ženkliai padidina išlaidas. Būsto atnaujinimas padidins ir turto vertę, kuris taps žymiai patrauklesne investicija.
tags: #sakaliene #daugiabuciu #namu #renovavimas