Pastaruosius kelis dešimtmečius pasaulyje bauginančiai daugėja žmonių, kurių suprastėjusiai sveikatos būklei įtakos turėjo uždaros patalpos. Tai rodo, kad tarp vienų pagrindinių gyvenimo kokybės veiksnių yra patalpų oro kokybė ir šiluminis komfortas.
Darbo vietos įrengimo reikalavimai
Įstaigose žmonės didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami. Ilgai sėdint gali prasidėti sveikatos sutrikimai. Norint to išvengti, kuriama speciali įranga: stalai, kėdės, spintos, stalčiai, gali būti kuriamos darbo vietos stovint, numatomos poilsio pertraukos ir pan.
Užsakant, projektuojant ir įsigyjant įrangą būtina, kad ji atitiktų keliamus reikalavimus: dokumentai būtų pasiekiami ranka, kad visa reikiama informacija būtų arti. Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos reikalavimus būtina įrengti darbo vietas taip, kad jos padėtų išsaugoti sveikatą, palaikytų gerą žmonių savijautą, t.y. sudarytų socialinį komfortą.
Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus.
Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai.
Dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbuotojų atstovą, padalinio vadovą ar kitą darbdavio įgaliotą asmenį, darbdaviui atstovaujantį asmenį, įmonės saugos ir sveikatos komitetą, Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kitas valstybės institucijas teikdamas pasiūlymus ar reikalaudamas, kad būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos.
Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti Darbuotojų saugos ir sveikatos Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.
Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Projektuojant ir naudojant įstaigos įrangą griežti reikalavimai keliami darbo saugai, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos sutrikimų, išlaikyti gerą psichologinį klimatą.
Darbo rezultatai priklauso nuo darbo laiko bei tempo. Be poilsio ir pertraukų įstaigose dirbantys žmonės negali dirbti, nes per didelis darbo krūvis sukelia stresinę būseną. Žmogus darbe sąveikauja su įranga. Darbe dėmesys turi būti skiriamas žmogiškajam veiksniui, o ne technikai.
Remiantis minėtomis nuostatomis įstaigos turi planuoti savo patalpas bei jų įrangą. Įrangos išdėstymą patalpoje būtina periodiškai keisti.
- būtina numatyti erdvę poilsiui.
Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje, bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.
Į abi puses varstomos arba sukamosios durys bei vartai turi būti permatomi.
Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai.
Darbovietės lauke (specialūs reikalavimai):
Darboviečių grindys turi būti tvirtos, stabilios ir neslidžios, be pavojingų išgaubų, angų ir nuožulnumų.
Darbuotojai turi turėti galimybę saugiai atidaryti, uždaryti, reguliuoti bei fiksuoti langus, stoglangius ir vėdinimo įrenginius. Eskalatoriai ir judamieji takai turi veikti saugiai.
Kai darbas yra reguliariai ir dažnai pertraukiamas, o poilsio patalpa neįrengta, turi būti numatytos kitos patalpos, kuriose darbuotojai pertraukų metu galėtų pailsėti, jei to reikia darbuotojų saugai ir sveikatai.
Patalpos ar jos darbo zonos temperatūra turi būti reguliuojama taip, kad jos svyravimai neturėtų juntamos neigiamos įtakos žmogaus komfortui ar darbo našumui.
Skersvėjai ar kiti veiksniai, darantys įtaką šilumos režimui, darbo aplinkoje neleistini, jeigu jie pablogina komfortines sąlygas ar sumažina darbo našumą. Atstojamoji temperatūra tikrinama, pavyzdžiui, patalpose su labai dideliais langais. Jeigu temperatūra nepriimtina, ji pakeliama iki norminės šildymo arba statybinėmis priemonėmis (įrengiamas vietinis šildymas, oro užtvaros ir pan.
Santykinė vidaus oro drėgmė turi atitikti patalpos paskirties reikalavimus, pagal kuriuos yra suprojektuotos pastato konstrukcijos ir vėdinimo sistemos.
Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties, jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.
Šildymo sistemos šiluminės energijos šaltinis parenkamas pagal technines statybos vietos išgales. Turi būti įvertintos šildymo sistemos įrengimo ir eksploatacijos išlaidos, šildomų patalpų priešgaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.
Patalpų šilumos nuostoliai nustatomi pagal skaičiuojamąją patalpos oro temperatūrą.
Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru būdas, taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato paskirtį ir eksploatacijos ypatumus taip, kad garantuotų norminį patalpų mikroklimatą ir oro švarumą normaliomis eksploatacijos ir lauko oro sąlygomis.
Žmonių sveikatai taip pat kenkia triukšmas, jis slopina žmogaus dėmesį. Įstaigose leistinas yra 55 dB garsas. Triukšmą gali mažinti kilimai, apmušalai, speciali lubų danga ir pan.
Didele problema žmogaus organizmui tampa energiškai efektyvūs pastatai su teršalus išskiriančiomis statybinėmis ar apdailos medžiagomis bei prasta vėdinimo sistema.
Pagrindiniai komfortiško ir sveiko mikroklimato parametrai
- taršios statybinės ar apdailos medžiagos
- prasta vėdinimo sistemos priežiūra ar prastas patalpų vėdinimas
- aukšta temperatūra ar staigūs jos svyravimai, ypač dieną
- žemas drėgmės lygis
- pelėsis
- sklandančios ore dulkių dalelės
- dulkių erkutės ir kiti mikroorganizmai.
Architekto nuomone, tai geras požiūris, prisidedantis prie bendros tvarumo filosofijos. Tačiau nereikia painioti: apdailos medžiagos nekuria oro kokybės ir šiluminio komforto. Šiuos dalykus užtikrina teisingi konstrukciniai mazgai ir pastato inžinerinės sistemos.
Visos medžiagos turi būti sertifikuotos ir tinkamos naudoti mūsų šalyje, atitikti šiluminius, priešgaisrinius, higienos ir kitus reikalavimus.
Vėdinimo sistema veiks puikiai, jei bus gerai suprojektuota ir įrengta, tinkamai prižiūrima. Priežiūra esą nėra nei labai sudėtinga, nei brangi.
Pastato ir inžinerinio statinio rekonstravimo ar remonto atveju Reglamento reikalavimai privalomi tik rekonstruojamoms ar remontuojamoms pastato dalims ar inžinerinio statinio patalpoms.
Siekiant užtikrinti 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5-43) (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 305/2011) [5.57], nustatytų esminių statinių reikalavimų įgyvendinimą, Reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti. Reikalavimai konkrečios paskirties pastatams ar inžineriniams statiniams pateikiami atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose.
Gaisrinės saugos reikalavimai vėdinimo sistemoms, dūmų ir šilumos valdymo sistemoms, kietąjį kurą naudojančioms šildymo sistemoms nustatyti Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklėse [5.58], Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėse [5.10], Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse [5.12].
Svarbūs dokumentai ir teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos Statybos Įstatymas. 1996 m. kovo 19 d. Nr.
- Lietuvos Respublikos Aplinkos Ministro Įsakymas. 1999 m. sausio 18 d. Nr. 19. Dėl STR 2. 09.
- Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministro Įsakymas. 22000 m. gegužės 24 d. Nr. 277. Dėl Lietuvos higienos normos HN 98 : 2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.
- Lietuvos Respublikos Socialinės Apsaugos ir Darbo Ministerijos ir Lietuvos Respublikos Sveikatos Apsaugos Ministerijos Įsakymas. 1998 m. gegužės 5 d. Nr. 85/223.
- Lietuvos Respublikos Darbuotojų Saugos ir Sveikatos Įstatymas. 2003 m. liepos 1 d. Nr.
Patalpose turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus.
Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C) [5.30].
Pastatų, kurių mikroklimatui bei oro kokybei keliami specialūs reikalavimai, projektiniai mikroklimato parametrai priimami pagal atitinkamas tų pastatų higienos, technologijos ir statinių projektavimo normatyvinius dokumentus.
Projektuojant šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas, reikia atsižvelgti į:
- pastato padėtį (orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, ar apsaugotas nuo vėjų ir t.
Mikroklimato parametrai kondicionuojamo oro patalpose turi būti šiluminio komforto ribose [5.21, 5.24].
Projektinė temperatūra gamybos patalpose, kuriose žmonės be pertraukos būna ne ilgiau kaip 2 valandas, o technologiniam procesui nereikia specifinių sąlygų, šiltuoju metų laiku turi tenkinti 9.3.1 punkto reikalavimus, o šaltuoju - turi būti ne žemesnė kaip 10 ˚C.
Viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia [5.15]. Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5 ˚C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės.
Jeigu nuolatinė darbo vieta šildoma arba vėsinama spinduliavimo ar kuriuo kitu nestandartiniu būdu, jaučiamoji temperatūra toje darbo vietoje turi būti tokia pati kaip ir patalpose su įprastomis šildymo ir vėdinimo sistemomis.
Kondensacija ant statybinių konstrukcijų ar vėdinimo sistemose neleidžiama, jei tai nėra leistina specifiniuose pastato paskirties reikalavimuose.
tags: #patalpu #klimato #komforto #parametrai #ju #norminiai