Vėjo jėgainės tampa vis populiaresnės tarp gyventojų, siekiančių mažinti elektros išlaidas ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Tačiau ne vienas susiduria su klausimu - ar tikrai reikia statybos leidimo norint pastatyti vėjo jėgainę prie savo namų? Šis straipsnis padės aiškiai suprasti, kada leidimas būtinas, o kada galima išsiversti be jo, kokie reikalavimai taikomi ir kokių žingsnių imtis norint viską atlikti teisėtai.

Kada reikalingas statybos leidimas?
Pagrindinis kriterijus, nuo kurio priklauso statybos leidimo poreikis - vėjo jėgainės aukštis ir paskirtis. Vėjo jėgainė laikoma inžineriniu statiniu, todėl jai taikomi specifiniai reikalavimai.
Nuo 2024-11-01 pasikeitus Statybos įstatymui, tokiems naujiems nesudėtingiems statiniams reikalingas statybos leidimas.
Vėjo jėgainės tipai ir leidimų poreikis:
| Vėjo jėgainės tipas | Aukštis | Statybos leidimas |
|---|---|---|
| Maža buitinė jėgainė | Iki 10 m | Paprastai nereikalingas |
| Buitinė / ūkio jėgainė | Virš 10 m | Reikalingas |
| Komercinė (didelio galingumo) | Bet koks | Būtinas leidimas |
Pagal Statybos techninius reglamentus, vėjo elektrinės, kurių aukštis neviršija 30 m, yra įtrauktos į nesudėtingų statinių sąrašą.
Vėjo jėgainės skirstomos į grupes pagal galingumą ir aukštį:
- 0,5-10 kW galios, iki 10 m aukščio vėjo jėgainės priskiriamos prie I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių.
- 10-30 kW galios, iki 15 m aukščio priklauso II grupei (pagal dabartinį STR 1.01.03:2017).
Kaip sužinoti, ar reikia leidimo konkrečiai situacijai?
Kiekviena situacija gali būti unikali, todėl verta:
- Patikrinti žemės naudojimo paskirtį (gyvenamoji, ūkinė ar kita).
- Pasitarti su vietos savivaldybės architektūros skyriumi.
- Įvertinti, ar jėgainė paveiks aplinką ar kaimynus (triukšmas, šešėliai).
Jeigu kyla abejonių - geriau pasikonsultuoti su savivaldybe arba architektu, nei rizikuoti turėti problemų vėliau.
Kokiais atvejais statybos leidimas nebūtinas?
Jėgainėms iki 10 metrų aukščio leidimas dažnai nereikalingas, jei:
- Ji nėra arti gyvenamųjų pastatų (kitų nei jūsų).
- Sklype leidžiama tokia inžinerinė infrastruktūra.
- Nėra poveikio aplinkai ar kultūros paveldo objektams.
Tačiau raštiškas suderinimas su savivaldybe vis tiek rekomenduojamas!
Taip pat nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos, statant pavienes, ne galingesnes kaip 250 kW vėjo jėgaines, nereikia rengti detaliųjų planų ir keisti žemės paskirties.
Ką reikia padaryti, jei leidimas būtinas?
Jeigu jūsų vėjo jėgainė viršija 10 metrų aukštį ar ją norite statyti specifinėse zonose (pvz., saugomose teritorijose), jums reikės:
Žingsnis po žingsnio:
- Techninis projektas (rengiamas kvalifikuoto projektuotojo).
- Sklypo paskirties patikra (Registrų centre arba pas architektą).
- Suderinimas su kaimynais, jei jėgainė arčiau nei 3 m nuo ribos.
- Statybos leidimo prašymas - pildomas per informacinę sistemą „Infostatyba“.
- Projekto derinimas su savivaldybe ir kitomis institucijomis.
- Gavus leidimą - statybos darbai ir jėgainės registracija.
Ką sako įstatymai?
Pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymą, leidimas nereikalingas statiniams iki 10 m aukščio, jeigu jie nepatenka į tam tikras teritorijas (pvz., kultūros paveldo, saugomas gamtos teritorijas). Tačiau vėjo jėgainė laikoma inžineriniu statiniu, todėl jai taikomi specifiniai reikalavimai.
Atsinaujinančių išteklių ir energetikos įstatyme numatyta, kad mažesnės kaip 30 kW galios vėjo elektrinės, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m, žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį, pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų.
Didesnės nei 30 kW elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, švietimo, gydymo ir kt. įstaigų būtų ne mažesnis, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4.
Pavyzdžiui, jeigu vėjo jėgainės stiebo aukštis yra 180 m, tai artimiausi, tarkim, gyvenamieji pastatai, galėtų būtų ne arčiau kaip už 720 m. Nebent aplinkinių sklypų savininkai leistų kitaip.
Svarbu! Išimtis būtiniausiems atstumams gali būti pritaikyta tais atvejais, kai kaimynai ir gretimų sklypų ar pastatų savininkai neprieštarauja mažesniam atstumui ir raštu tai patvirtina (AIEĮ 49 str.). Visgi aplinkinių gyventojų raštiškas sutikimas reikalingas norintiems įsirengti galingesnę vėjo elektrinę savo sklype - tą irgi reglamentuoja AIEĮ 49 str. O taip pat „pranešti ir apie teisę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti šioje dalyje nurodytą susitarimą.
Normaliu, netrukdančiu gyventi laikomas triukšmo lygis apie 45 dB. Lietuvos higienos normos reikalauja, kad gyvenamasis namas ir/ar gyvenamoji teritorija nepatektų į triukšmo zoną, kuris yra didesnis nei 45dB.
Pastatai ir medžiai trukdo vėjo srovių judėjimui, todėl turbiną patartina pakelti kuo aukščiau. Tyrimais nustatyta, kad pilnai savo potencialą vėjas ir jėgainė atskleidžia 30 m aukštyje.
Ir visiškai negera idėja - įsirengti vėjo jėgainę ant namo stogo (net ir mažos galios), kad ir kaip tikintų gamintojai. Reikalas tame, kad vėjo elektrinei veikiant susidaro elektromagnetiniai laukai, kuriuos vargu ar galima laikyti naudingais sveikatai (gyvenimas su vėjo jėgaine ant stogo prilygtų gyvenimui po elektros linija su galinga įtampa). Be to, susidarę elektromagnetiniai laukai trikdo elektroninės įrangos veikimą pastate ir ūkyje.
Planuojant įsirengti vėjo jėgainę, reikia atsižvelgti ir į jos stiebo aukštį. Kuo aukščiau, tuo stipresnis būna vėjas ir efektyviau veikia vėjo generatorius.
Teritorijose, kuriose vidutinis metinis vėjo greitis yra nuo 5 m/s ir didesnis, vėjo turbinų naudojimas tampa naudingas. Vertėtų vengti įgaubtos reljefo formos vietų, taip pat miško artumo, vietų šalia aukštų ir vidutinių gyvenamųjų pastatų ar ūkinių/pramoninių statinių - šios vietos gali trukdyti nevaržomam oro masių patekimui prie vėjo jėgainės.
Advokato Jono Zaronskio teigimu, vienas pagrindinių dalykų - atstumas. Įsivaizduokite, kad vėjo jėgainės sparnus apsninga, o tada tas sniegas sušąla į ledą ir pradėjus suktis elektrinės sparnams ledo luitas lekia dideliu greičiu iš 200 m aukščio tolyn. Tai yra dar viena priežastis, kodėl yra nustatyti minimalūs atstumai, kurių reiktų paisyti.
Kaip veikia vėjo turbina | Kas yra turbina ir kaip ji veikia? | Atsinaujinanti energija
Dažniausios klaidos
| Klaida | Pasekmė |
|---|---|
| Jėgainės statymas be leidimo | Neteisėta statyba, reikalavimas nugriauti |
| Neįvertinta sklypo paskirtis | Statyba negalima arba reikalauja keisti dokumentus |
| Nepasikonsultuota su savivaldybe | Galimi skundai, papildomi derinimai |
| Neteisingas aukščio matavimas (nuo žemės) | Leidimo reikalavimas paaiškėja per vėlai |
Naudinga lentelė: ar tau reikia leidimo?
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar tavo jėgainė aukštesnė nei 10 metrų? | Jei taip - reikės leidimo |
| Ar statysi netoli gyvenamųjų pastatų? | Gali prireikti suderinimų |
| Ar žemė yra gyvenamosios paskirties? | Tikrink, ar leidžiama statyti |
| Ar statysi mieste ar saugomoje teritorijoje? | Reikės papildomų derinimų |