Lietuvos žemės gelmės - sluoksniuotos tarsi tortas, kur ant kieto kristalinio pamato vienas kitą dengia skirtingų geologinių periodų sluoksniai. Kiekvienas jų, susidaręs skirtingu laiku, yra įvairių naudingųjų iškasenų šaltinis.
Su Lietuvos žemės gelmių turtais, jų išgavimu bei naudojimu nuodugniai galima susipažinti apsilankius buvusiame Geologijos muziejuje Vievyje, Lietuvos naudingųjų iškasenų ekspozicijoje.
Ko gero, daugeliui galvojant apie naudingąsias iškasenas galvoje šmėkšteli mintis apie auksą bei tviskančius brangakmenius. Na, kilmingieji akmenys yra puošnūs ir iš tiesų brangūs, tačiau žvyro, smėlio ar klinties poreikis ir reikšmė ne ką mažesnė.
Lietuvos geologinis žemėlapis (Šaltinis: Vikipedija)
Lietuvoje randama 17 rūšių pasaulyje naudojamų naudingųjų iškasenų, tačiau ne visos yra išgaunamos. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2007 metais buvo eksploatuojami 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai: naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių, sapropelio.
Pagrindinės naudingosios iškasenos Lietuvoje
Klintis
Svarbiausios rišamosios statybinės medžiagos - cemento - gamyboje naudojamas iškastinis mineralas - klintis. Daugiausia ši uoliena sudaryta iš kalcito, susidariusio iš prieš milijonus metų žuvusių jūrinių organizmų. Didžiausi klinties klodai slūgso Šiaurės Lietuvoje, o tiksliau - aplink Naująją Akmenę. Čia klintis yra ir arčiausiai Žemės paviršiaus, todėl ir lengviausiai išgaunama.
Taigi žemėje glūdintys klinties klodai tapo tarsi Naujosios Akmenės miesto pamatu - dėl cementui tinkamų klinčių klodų 1945 m. buvo priimtas nutarimas statyti cemento gamyklą, netrukus pradėti statybos darbai, iškilo miestas…
Išžvalgyti klinties ištekliai Lietuvoje siekia apie 370 mln. tonų, o Naujoje Akmenėje glūdi apie 2,9 mln.
Dolomitas
Arčiausiai Žemės paviršiaus dolomito galima rasti taip pat Šiaurės Lietuvoje. Lankantis šiuose kraštuose, ties Nemunėliu, Apaščia, Švėte, Mūša, Kruoja, Tatula, Lėveniu, galima pasigrožėti dolomito atodangomis. Ši statybose plačiai naudojama uoliena kasama Skaistgirio, Petrašiūnų, Klovainių telkiniuose.
Kvarcinis smėlis
Baltas ir smulkus kvarcinis smėlis yra retas ir už įprastą yra kur kas vertingesnis, apie 90 proc. jo sudaro kvarcas. Įprastas smėlis daugiausia naudojamas statybose bei betonui gaminti, o iš kvarcinio smėlio gaminamas stiklas langams, indams bei ekranams. Kvarcinis smėlis Lietuvoje kasamas Anykščiuose.
Kvarcinio smėlio karjerai atrodo išties įspūdingai: baltut baltutėlį smėlį iš pirmo žvilgsnio galima supainioti su sniegu. Kvarcinio smėlio telkiniai Lietuvoje yra palyginti nedideli - 1985 m. paskaičiuoti Anykščių telkinio balansiniai ištekliai siekia 9,1 mln. tonos.
Kvarcinio smėlio karjeras Anykščiuose (Šaltinis: LRT)
Nafta
Pirmąkart nafta mūsų šalyje išgauta 1968 m. Šiūparių gręžinyje, netoli Gargždų. Lietuvos vakarinė dalis patenka į naftingąją sritį. Nafta, dažnai dar vadinama juoduoju auksu, čia išgaunama dešimtyje gręžinių, esančių Girkalių, Genčių, Ablingos, Deglių ir Platelių plotuose. Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose, 1850-2000 metrų gylyje.
Kreida
Kreida - nuosėdinė uoliena, balta klinties atmaina. Kreida susidarė iš milijonus metų gyvenusių mikroorganizmų kietų skeletų, tad ne veltui ir visa geologinė epocha vadinama kreidos periodu. Lietuvoje dažniausiai aptinkama molinga kreida.
Kreidos mergelio išteklių gausu Alytaus ir Marijampolės apskrityse, tačiau 2014 m. Lietuvoje išžvalgyta daugiau nei 50 šios plastiškos nuosėdinės uolienos telkinių.
Molis
Dauguma jų - paskutinio apledėjimo prieledyninių ežerų vietose. Iš molio gaminamos plytos, čerpės, kiti gaminiai. Vienas didžiausių molio telkinių yra Šaltiškių kaime, Akmenės rajone. Čia triaso periodo molio sluoksnis yra net 100 m storio. Dėl raudono atspalvio molio šis karjeras atrodo tarsi Marso paviršius.
Molio randama beveik visoje šalyje, išskyrus Klaipėdos apskritį.
Molio klodų praktinė reikšmė dažniausiai priklauso nuo jų slūgsojimo gylio. Lietuvos pramonėje daugiausiai yra naudojamas molis, susiklostęs kvartero periodo paskutinio apledėjimo laikotarpiu ir slūgso žemės paviršiuje arba po nedidelio storio (iki 1,5 metro) dangos nuogulomis.
Pasak Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjo V. A. Januškos, remiantis šių metų pradžios duomenimis, mums likę dar 147 milijonai kubinių metrų išteklių. Daugiausiai išžvalgytų molio išteklių yra Šiaulių, Marijampolės ir Utenos apskrityse.
Durpės
Durpių telkinių yra visoje šalies teritorijoje, o daugiausia - Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse.
Kitos naudingosios iškasenos
Atskirų rūšių naudingieji ištekliai šalies teritorijoje pasiskirstę nevienodai. Akmens druskos klodų aptikta Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Kauno rajone išžvalgytas puikios kokybės nuosėdinės uolienos - anhidrito - telkinys. Geležies rūdos telkinys yra Varėnos rajone. Glaukonitinio priesmėlio rasta Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Vienintelis išžvalgytas nuosėdinės silicinės uolienos opokos telkinys yra Tauragės apskrityje.
- Lietuvoje galima rasti ir aukso. Nustatyta, jog Tauragnų ir Dysnų žvyro telkiniuose gali būti iki 2,5 tonos aukso, tačiau jo koncentracija šiame žvyre yra labai maža: norint išgauti 1 kg aukso, reikėtų išplauti 3000 tonų žvyro.
- 2011 m. leidimai naudoti naudinguosius išteklius buvo išduoti 279 šalies įmonėms. Penkios įmonės turi leidimus naudoti ir žvalgyti naftos telkinius.
- Pasaulyje tik maždaug kas 6 žmogus turi galimybę vartoti saugų vandenį, todėl Lietuva - nepaprastai turtinga šalis. Mūsų giluminio vandens ištekliai siekia 3,72 mln. kub. m per dieną, o pastaraisiais metais sunaudojame tik 350-390 tūkst. kub. m per dieną arba tik apie 10 proc.
- Išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui kasmet tenka apie 20 t iškasamų įvairių rūšių naudingųjų iškasenų.
- Iš viso jau išžvalgyti Lietuvos žemės gelmių turtai yra įvertinti 63, 6 milijardo litų (18,42 mlrd. eurų).
Naudingųjų iškasenų gavyba 2019-2023 metais
Štai naudingųjų iškasenų gavybos apimtys Lietuvoje 2019-2023 metais:
| Eil. Nr. | Naudingosios iškasenos rūšis | Mato vnt. | 2019 m. | 2020 m. | 2021 m. | 2022 m. | 2023 m. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1. | Dolomitas | tūkst. m3 | 2124 | 2880 | 2814 | 2704 | 2939 |
| 2. | Klintis | tūkst. m3 | 781 | 781 | 920 | 998 | 796 |
| 3. | Kreidos mergelis | tūkst. m3 | 0 | 4 | 0 | 0 | 0 |
| 4. | Molis | tūkst. m3 | 241 | 233 | 287 | 285 | 184 |
| 5. | Opoka | tūkst. m3 | 0 | 0 | 0 | 5 | 51 |
| 6. | Sapropelis | tūkst. m3 | 2 | 1 | 2 | 1 | 1 |
| 7. | Žvyras | tūkst. m3 | 8901 | 8616 | 9287 | 8936 | 9565 |
| 8. | Smėlis | tūkst. m3 | 2487 | 2930 | 3261 | 3245 | 4078 |
| 9. | Durpės | tūkst. m3 | 3316 | 3076 | 2987,8 | 3081,3 | 2931,6 |
Lietuvoje naudoti galima tik detaliai išžvalgyto telkinio išteklius. Šiuo metu detaliai išžvalgyti 865 telkiniai, iš jų naudojami 496 skirtingos žaliavos rūšies telkiniai. Likusi detaliai išžvalgytų telkinių dalis nenaudojama dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, dėl ribotų išteklių limituojama kvarcinio smėlio gavyba ir kontroliuojamas panaudojimas, kad ištekliai būtų panaudoti aukščiausios vertės gaminiams. O apibendrinant galima sakyti, kad kai kurių išteklių gavyba ribojama dėl aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant „Natura 2000“ saugomų teritorijų apsaugą, prioritetą miškams ir durpynų apsaugą pagal specialiuosius teisės aktus.
S.Danieliaus teigimu, naudingųjų iškasenų slūgsojimo sąlygas ir nevienodą paplitimą Lietuvoje nulėmė žemės gelmių geologinės sandaros ypatumai: „Didesnė dalis rastų naudingųjų iškasenų - dolomitas, durpės, gėlavandenė klintis, gipsas, glaukonitinis priesmėlis, klintis, kreidos mergelis, molis, opoka, smėlis ir žvyras - slūgso žemės paviršiuje arba po nedidele, nuo vieno iki keliolikos metrų storio danga. Gintaro išteklių aptikta Kuršių marių priekrantinės dalies dugno nuogulose. Sapropelis sudaro ežerų dugno nuosėdas, taip pat neretai jo randama durpynuose po durpių klodu. Akmens druskos, anhidrito, geležies rūdos ir gipso išteklių rasta 300-460 m gylyje nuo žemės paviršiaus.“
Atskirų rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai pagal plotą taip pat išsidėstę nevienodai. Akmens druskos yra Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Vienintelis išžvalgytas anhidrito telkinys yra Kauno rajone. Gipso išteklių yra Pasvalio rajone ir anhidrito telkinyje Kauno rajone. Geležies rūdos telkinys yra Varėnos rajone. Rytų Lietuvos žvyro telkiniuose kai kuriose vietovėse aptinkama aukso. Visi rasti dolomito telkiniai išsidėstę šiaurinėje šalies dalyje, Panevėžio ir Šiaulių apskričių teritorijoje. Durpių telkinių yra visoje teritorijoje, bet daugiausia - Šiaulių, Vilniaus ir Alytaus apskrityse. Glaukonitinio priesmėlio rasta Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Gėlavandenės klinties (klinties tufo, ežerų klinties, mergelio) išteklių daugiausia Alytaus ir Vilniaus apskrityse, nedidelis kiekis - Utenos apskrityje. Visi ištirti klinties ištekliai yra šiaurinėje Lietuvos dalyje Šiaulių apskrities teritorijoje. Kreidos mergelio išteklių gausu Alytaus ir Marijampolės apskrityse, nedidelis jų kiekis yra Vilniaus apskrityje. Molio išteklių yra beveik visoje šalies teritorijoje, išskyrus Klaipėdos apskritį. Daugiausia šios žaliavos išteklių išžvalgyta Šiaulių, Marijampolės ir Utenos apskrityse. Plačiausiai paplitęs žvyras ir smėlis, didžiausia išžvalgytų išteklių dalis yra Vilniaus, Kauno, Utenos ir Alytaus apskrityse. Vienintelis išžvalgytas opokos telkinys yra Tauragės apskrityje. Sapropelio yra visoje Lietuvos teritorijoje, bet daugiausia išžvalgytų išteklių yra Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskrityse.
Šiuo metu Lietuvoje įvairiu lygiu ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių 9 rūšys eksploatuojamos. Naudingosios iškasenos, tokios kaip statybinės medžiagos, yra svarbios ekonominei plėtrai.
Nafta, durpės, kvarcinis smėlis, molis, dolomitas, klintys, kreida, sapropelis, mineralinis vanduo. Ir net šiek tiek aukso. Štai kokie lobiai glūdi Lietuvos žemės gelmėse. Tačiau pasiimti juos tampa vis sudėtingiau. O kai kurių žmonėms net nebereikia.
Bendrovės „Magma“ vadovas Ginutis Juozapavičius yra pasakojęs, kad 1998 m. kai kuriuose Lietuvos žvyro karjeruose jis aptiko aukso dulkių koncentraciją, kuri gali turėti pramoninę vertę.
2012 2013 2014 2015 2016 Nafta (tūkst. t) 107,7 101,1 86 81,9 74Gydomosios durpės (tūkst. kub.m) 3,8 - - 4,6 4,6Durpės (tūkst. t) 362,4 370,9 492,5 495,9 540,4 Klintys (tūkst. t) 1155,4 1329,2 1375,6 1351,4 1517Dolomitas (tūkst. kub. m) 1147 943 1158 1291 1304 Molis (tūkst. kub. m) 250 238 240 232 251 Smėlis ir žvyras (tūkst. kub. m) 8265 6543 8151 8638 7873
Žvyras ir smėlis Kas kaupiasi tuose 13-oje naujų telkinių, kuriuos geologai išžvalgė pernai? "Tai žvyras bei smėlis. Šiuo metu, kai kone visa žemė Lietuvoje yra privačiose rankose, tik jos savininkai sprendžia, ką su valdose esančiais žemės turtais daryti. Ten, kur plyti žvyras, žemė paprastai žemės ūkiui naudoti nėra trinkama - ji nederlinga. Tad kartais žmonės savo lėšomis išsižvalgo tuos telkinius ir užsiima kasyba: arba patys ją organizuoja, arba parduoda“, - paaiškino V.Januška.
Vis dėlto, anot geologo, realiai tiek pat, kiek per metus iškasama žvyro ir smėlio, išžvalgoma ir naujų telkinių. Tačiau pastebėta ir tai, kad juose iškasenos - vis prastesnės kokybės. Nei smėlio, nei žvyro kasyba nėra ribojama - jų išteklių yra pakankamai. Jei jau ją riboja, tai tik pati rinka. Šių iškasenų niekas neeksportuoja. Jų kasama tiek, kiek sugebama realizuoti.
Pasak V.Januškos, LGT taip pat stebi, ar verslininkų teikiami gavybos duomenys atitinka vadinamuosius maršederinius matavimus - tai yra, tinkamai deklaruojamas iškasenų kiekis. „Ypatingai didelių klaidų nėra. Pasitaiko, kad nukrypstama nuo projekto į gylį ar plotį. Tokias klaidas nesunku ištaisyto.Vis dėlto pažymėtos kasybai žemės ribos karjere verslininkams yra tabu. Prvalu jų laikytis“, - patikino geologas.
Naudingų iškasenų telkiniai valstybės teritorijoje išsidėstę netolygiai. Tai lemia Lietuvos žemės gelmių sandara.
Būsimų JAV mineralinių išteklių poreikių tenkinimas: ataskaitos išleidimo internetinis seminaras
„Geologų detaliai išžvalgytų visų rūšių nemetalinių naudingų iškasenų kiekis atskirose savivaldybėse kinta nuo 1,8 mln. kubinių metrų Marijampolės rajone iki 321 kubinio metro Akmenės rajone. Turtingiausių žemės gelmių ištekliais savivaldybių dešimtuką sudaro Akmenės, Trakų, Kauno, Jonavos, Pakruojo, Vilniaus rajono ir Vilniaus miesto, Varėnos, Rokiškio bei Klaipėdos rajonai“, - pasakoja geologas.
Naudingosios iškasenos (Šaltinis: Youtube)
Akmenės rajone daugiausia žaliavos cementui ir kalkėms gaminti - čia gausu klinties ir molio. Trakų, Jonavos, Vilniaus rajono bei miesto teritorijose, taip pat Klaipėdos rajone randami gausūs ir detaliai išžvalgyti smėlio bei žvyro telkiniai. Tuo metu Pakruojo rajone veikia didžiausi dolomito karjerai, o Kauno rajone aptiktas vienintelis Lietuvoje anhidrito klodas, kurį galima išgauti požemine kasykla. Rokiškio rajone yra durpių, žvyro, smėlio ir dolomito išteklių.
„Daugiausia Lietuvoje iškasamo smėlio ir žvyro telkinių yra Trakų, Jonavos, Vilniaus, Klaipėdos rajonuose ir Vilniaus mieste. Čia sukaupta apie 443 mln. kubinių metrų šių žaliavų - tai sudaro 54 proc. visų Lietuvos smėlio ir žvyro išteklių“, - priduria mokslininkas.
Jis įsitikinęs, kad nei viena šiuolaikinė visuomenė negali egzistuoti nenaudodama naudingų iškasenų. Nors didesnė dalis Lietuvos gyventojų naudingų iškasenų gavyboje įžvelgia hiperbolizuotą siaubą, G. Juozapavičius tvirtina, kad būtina suvokti, jog naudingų iškasenų eksploatacija sukuria naujas darbo vietas ir padidina regiono patrauklumą investuotojams, stiprina valstybės ekonomiką.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2007 m. surinkti mokesčiai už naudingųjų išteklių naudojimą sudarė 2,75 mln. eurų, o pastaruosius penkerius metus - nuo 24 iki 29 mln. eurų. Tai reiškia, kad per pastaruosius 17 metų įplaukos į biudžetą iš žemės gelmių iškastų išteklių padidėjo apie 10 kartų.
„Tačiau mokestis už išgautus išteklius yra tarsi ledkalnio viršūnė, nes bendras kasybos įmonių indėlis į socialinę aplinką yra daug didesnis. Šios pramonės šakos bruožas yra tai, kad veikla daugiausiai vykdoma kaimiškose teritorijose, nutolusiose nuo pramonės centrų. Kasybos įmonės provincijoje sukuria nemažai gerai apmokamų darbo vietų“, - priduria geologas.
G. Juozapavičius teigia, kad šiuo metu šalyje naudojimui prieinama tik 62 proc. arba 1,8 mlrd. kubinių metrų visų rūšių detaliai išžvalgytų išteklių. Likusi 1,15 mlrd. kubinių metrų arba 38 proc. dalis yra neprieinama - kasyba ne visur galima dėl įvairių aplinkosauginių reikalavimų.
„Suprantama, kad nauji karjerai negali atsirasti saugomose teritorijose. Pagal galiojančius teisės aktus įmonės gali baigti kasti išteklius kasybos sklypuose, kuriems šis statusas buvo suteiktas iki saugomos teritorijos įsteigimo, tačiau jų plėtra į telkinio dalį, kuri saugomos teritorijos steigimo metu buvo už kasybos sklypo ribų, negalima“, - dėsto G. Juozapavičius.
Kitas svarbus žemės gelmių išteklių prieigos apribojimas susijęs su Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano nuostatomis. Ypač saugomuose kraštovaizdžio plotuose draudžiama keisti reljefą, todėl čia negalima įrengti karjerų, nors leidžiama statyti tam tikrą infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelius ar elektros tinklus. Ypač saugomo kraštovaizdžio plotai užima 24,3 proc. Lietuvos teritorijos - daugiau nei visos kitos saugomos teritorijos kartu sudėjus. Šiuose plotuose dažniausiai ir plyti smėlio bei žvyro telkiniai.
„Tačiau detaliai išžvalgytų telkinių, patenkančių į ypač vaizdingo kraštovaizdžio arealo užimamas plotas, yra vos 0,01 proc. O parengtinai išžvalgytų telkinių - 0,5 proc. Pagal užimamų plotų santykį, smėlio ir žvyro telkiniai yra taškiniai objektai. Klausimas - ar gali tokio ploto invazija į ypač vertingą kraštovaizdį kaip nors jį reikšmingai sugadinti? Naudingųjų iškasenų paplitimą lemia geologinių sluoksnių išsidėstymas. Daugelis Lietuvos naudingųjų iškasenų yra paviršiuje, jos gerai ištirtos, nesunkiai prieinamos - kasamos atviruoju būdu karjeruose.
Apie naujienas ir barjerus Aplinkos ministerijos duomenimis, į Žemės gelmių registrą, kuriame Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) kaupia įvairius duomenis, pernai buvo įrašyti 33 nauji požeminio vandens telkiniai ir 13 naujų naudingųjų iškasenų telkinių. Dar 95 naudingųjų iškasenų telkiniai papildyti naujais geologinės žvalgybos duomenimis.
Tačiau geologai neslepia - palyginti su 2015-aisiais, naujų telkinių išžvalgyta mažiau. Pasak V.Januškos, ši „žvalgybos“ tendencija, ko gero, nebesikeis. „Visų Lietuvoje esančių išteklių yra pakankamai, tačiau didžiausia problema - prieinamumas, kurį riboja keletas veiksnių. Vieni ištekliai yra saugomose teritorijose, kiti - miškuose, treti - privačiose žemėse arba užstatytose teritorijose.
Nors į Žemės gelmių registrą yra įrašyti visi Lietuvoje detaliai išžvalgyti naudingųjų iškasenų telkiniai, jame nevertinama jų kasybos galimybė. Realybė kiek niūresnė: kai verslininkai užsimoja atidaryti išžvalgytą telkinį, jiems kyla daugybė sunkumų“, - aiškino V.Januška.