Beržėnų dvaras, menantis senuosius laikus, įkūnija turtingą Lietuvos dvarų istoriją. Šiame straipsnyje panagrinėsime Beržėnų dvaro sodybos raidą, architektūrines ypatybes ir dabartinę būklę.
Dabartinė Beržėnų dvaro išvaizda.
Beržėnų Dvaro Istorija
Istoriniuose šaltiniuose Beržėnų gyvenvietė minima nuo XV a., o XIV a. čia buvo valsčiaus centras. Beržėnų dvaras siejamas su sena žemaičių bajorų gimine - Šemetomis. Dvaro savininkai ne kartą keitėsi. Dvaro istorija labai lietuviškai standartiška: per šimtmečius keitėsi šeimininkai, dvaras keletą kartų buvo atstatomas.
Dabartinę savo neogotikinę išvaizdą rūmai įgavo XIX amžiaus pabaigoje, kai juos įsigijo Adolfas Čapskis. Dabartiniai rūmai statyti ~1840 metais, ryškiai matomi neogotikos bruožai.
Yra žinoma, kad šalia rūmų buvo pasodintas angliško stiliaus parkas, iškasti tvenkiniai, o Beržėnų dvaro interjeras buvo labai prabangiai įrengtas, sukaupta nemaža meno dirbinių kolekcija. Jie šalia rūmų buvo pasodinę angliško stiliaus parką, iškasė tvenkinių, o Beržėnų dvaro interjeras kadaise buvo labai prabangiai įrengtas, sukaupta nemaža meno dirbinių kolekcija. Centriniai dvaro rūmai buvo labai puošnūs, dviaukščiai su trijų aukštų bokštu.
Biržuvėnų dvaras (2012)
Čapskis neįvertino savo finansinių galimybių prabangiai įrengdami dvarą, prasiskolino ir 1902-1903 metais Beržėnų dvarui buvo paskelbtas bankrotas. Vėliau dvaras pradėjo nykti.
Dvaro Likimas Po Karų
Per pirmąjį pasaulinį karą dvaras nenukentėjo, bet Čapskiams jau priklausė mažiau žemės. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo pastatai buvo nusavinti, juose veikė visokios organizacijos, kol galiausiai Beržėnų dvaras buvo apleistas ir pradėjo nykti. Po Antrojo pasaulinio karo pastatai buvo nusavinti, juose veikė visokios organizacijos, kol galiausiai Beržėnų dvaras buvo apleistas ir pradėjo nykti.
Sovietmečiu dvaro pastatai priklausė Šiaulių autobusų parkui - juose kurį laiką veikė sveikatingumo centras.
Beržėnų dvaras sovietmečiu.
Dabartinė Būklė
1996 m. Beržėnų dvaro sodybos kompleksas, turintis architektūrinę, urbanistinę, kraštovaizdinę vertę, įtrauktas į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Prieš 8 metus dvaras už 300 tūkst. litų parduotas naujam savininkui, kurio iniciatyva buvo pradėti rekonstravimo darbai, bet dėl lėšų stygiaus savininkas darbus sustabdė, o Beržėnų dvaras tapo namu-vaiduokliu (nejaukiai nuteikia ant dvaro bokšto sustatyti pastoliai, aplinkui apžėlęs ir neprižiūrimas parkas, užkaltos durys ir langai). Žmonės kalba, kad vaikštant aplink Beržėnų dvarą, galima girdėti iš pastato vidaus sklindančius keistus garsus.
Beržėnų dvaras, nors ir gerokai apleistas, palieka neblogą įspūdį: gražiai atrodo iš toli matomas dvaro bokštas, ant langų išlikę vitražai. Gaila, kad dvaras paliktas likimo valiai.
Kelmės Krašto Dvarai
Kelmės rajonas - vienas iš tų Žemaitijoje, kuriame XIX a. pab.-XX a. pr. buvo daugiausiai dvarų sodybų ir kur jie sparčiausiai nyko.
1989 m. buvo nustatyta, jog Kelmės rajone yra išlikę tik 22 dvarai, turintys architektūrinę ar istorinę vertę ir kuriuos dar būtų galima prikelti naujam gyvenimui. Iš jų tik 5 dvarai įvardinti kaip sodybo: Beržėnų, Kelmės, Kletiškės, Užvenčio ir Pagryžuvio. Likusieji 15 dvarų (Daustorių, Gelučių, Graužikų, Kalniškių, Karklėnų, Kiaunorių, Kražių, Pagryžuvio, Pakievio, Pašakarnio, Pavandenio, Plūsčių, Spyglių, Šaukėnų, Tytuvėnėlių, Užvarmio, Vaiguvos ir Verpenos) minėtame dokumente vadinami buvusių dvarų fragmentais.
Šiuo metu pagal Kultūros paveldo centro Lietuvos dvarų duomenų bazę Kelmės rajone yra išlikę 17 dvarų, įtrauktų į saugotinų dvarų registrą.
Dvarų sąrašas Kelmės rajone (1989 m. duomenys)
| Dvaro pavadinimas | Būklė |
|---|---|
| Beržėnų | Sodyba |
| Kelmės | Sodyba |
| Kletiškės | Sodyba |
| Užvenčio | Sodyba |
| Pagryžuvio | Sodyba |
| Daustorių | Fragmentai |
| Gelučių | Fragmentai |
| Graužikų | Fragmentai |
| Kalniškių | Fragmentai |
| Karklėnų | Fragmentai |
| Kiaunorių | Fragmentai |
| Kražių | Fragmentai |
| Pakievio | Fragmentai |
| Pašakarnio | Fragmentai |
| Pavandenio | Fragmentai |
| Plūsčių | Fragmentai |
| Spyglių | Fragmentai |
| Šaukėnų | Fragmentai |
| Tytuvėnėlių | Fragmentai |
| Užvarmio | Fragmentai |
| Vaiguvos | Fragmentai |
| Verpenos | Fragmentai |
Dvarai buvo ne tik ūkiniai vienetai, bet dažnai ir svarbūs kultūros, švietimo centrai, vieta, kurioje gimė, gyveno daug iškilių mokslo, visuomenės, kultūros, politikos ir karo veikėjų.
Pagrindinė dvarų sodybų nykimo priežastis yra ta, kad didžioji dauguma dvarų prieš Antrąjį pasaulinį karą, likusieji po jo neteko savo savininkų, o jų sodybose buvo apgyvendinti žmonės ir dažniausiai po kelias šeimas kiekvienoje.