Paveldėjimo procesas laikui bėgant tapo priklausomas nuo besikeičiančių aplinkybių bei socialinės aplinkos. Globalizacijos procesai lėmė, kad žmogus, turintis turtą užsienyje, tapo įprastu reiškiniu.
Testamentas: pagrindiniai aspektai
Testamentas - tai asmens valios išraiška dėl jo turto po mirties. Gali surašyti tik veiksnus asmuo, sulaukęs nustatyto amžiaus. Testatorius testamentu gali palikti savo turtą bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, valstybei, t. p. nurodyti antrinį įpėdinį (substitucija), atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (nors daugelyje valstybių įstatymai nustato privalomąją dalį).
Testamentas gali būti:
- Holografinis: surašytas testatoriaus ranka, nurodant surašymo datą, ir jo pasirašytas.
- Autentiškas: surašytas notaro dalyvaujant liudytojams, patvirtinantiems testatoriaus parašą (Didžiojoje Britanijoje turi dalyvauti daugiau kaip 2 liudytojai).
- Slaptasis: kurį surašo testatorius, įdeda į voką, užantspauduoja, o testamentą pasirašo notaras ir liudytojai.
Dažniausiai asmenys, buvę testamento liudytojais, paveldėti pagal sudarytą testamentą negali (pvz., Didžiojoje Britanijoje). Testamentas gali būti bet kuriuo metu pakeistas ar panaikintas.
Testamentą vykdo testatoriaus paskirtas testamento vykdytojas (juo negali būti asmuo, pasirašęs testamentą už testatorių), įpėdinis ar teismo paskirtas palikimo administratorius. Jie pradeda vykdyti testamentą nuo palikimo atsiradimo dienos ir be svarbių priežasčių negali atsisakyti šių pareigų.
Jei testatorius pats negali pasirašyti testamento, notaro (ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno) ir daugiau kaip 2 liudytojų akivaizdoje testatoriaus prašymu už jį pasirašo kitas veiksnus fizinis asmuo (nesantis įpėdiniu pagal testamentą), kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti; liudytojai t. p. Skiriami oficialieji ir asmeniniai testamentai.
Asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka, jame nurodoma testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta, išreiškiama testatoriaus valia. Kito asmens surašytas ir testatoriaus pasirašytas, t. p. akivaizdžiai nebaigtas, testatoriaus nepasirašytas asmeninis testamentas negalioja. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui arba Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui (priimant turi būti nustatyta testatoriaus asmenybė). Apie testamento priėmimo saugoti faktą surašomas aktas, kurio kopija išduodama testatoriui.
Bendruoju sutuoktinių testamentu abu sutuoktiniai vienas kitą paskiria savo įpėdiniu ir po vieno sutuoktinio mirties visą mirusiojo turtą (iš jo ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalį) paveldi pergyvenęs sutuoktinis, išskyrus privalomąją palikimo dalį. Šiuo testamentu t. p. gali būti paskirtas įpėdinis, kuris paveldės turtą mirus pergyvenusiam sutuoktiniui. Bendrasis sutuoktinių testamentas netenka galios, jei iki palikimo atsiradimo momento nutraukiama santuoka, paduodamas prašymas ją nutraukti arba sutuoktinis davė sutikimą išsituokti.

Testamento pavyzdys
Oficialiosios ir privačios pajamos
Britų monarcho gyvenimo būdą finansuoja mokesčių mokėtojai, o jie ir karališkoji šeima taip pat gauna pajamų iš milžiniškų privačių valdų, kurių detalės nėra iki galo žinomos.
Iš vyriausybės kasmet gaunama pašalpa, vadinama suvereno dotacija, padengdavo oficialias karalienės ir jai atstovaujančių kitų karališkųjų asmenų išlaidas. 2020-2021 finansiniais metais ši suma siekė beveik 86 mln. svarų sterlingų, tarp jų - 34,4 mln. svarų sterlingų, skirtų Bakingamo rūmų Londone vykdomam remontui.
Valdovo dotacija yra lygi 15 proc. karūnos turto - didžiulio žemės, nekilnojamojo turto ir kito turto, pavyzdžiui, vėjo jėgainių, portfelio, kuris priklauso valdančiajam monarchui, bet yra valdomas nepriklausomai, - pelno. Karūnos turto grynosios pajamos perduodamos iždui pagal 1760 m. sudarytą susitarimą.
Privy Purse - taip vadinamos privačios monarcho pajamos, kurios daugiausia gaunamos iš Lankasterio hercogystės valdų, priklausančių monarchijai nuo Viduramžių. Jos turtą sudaro žemė, finansinės investicijos ir nuosavybė, kurių vertė viršija 500 mln. svarų sterlingų. Turtą sudaro 315 gyvenamųjų namų, taip pat komercinės paskirties nekilnojamasis turtas Londono centre ir tūkstančiai akrų (hektarų) žemės ūkio paskirties žemės. Jos 2020-2021 m. grynosios veiklos pajamos sudarė daugiau kaip 20 mln. svarų sterlingų.
Nors dauguma karališkųjų rūmų priklauso Karūnos turtui (The Crown Estate - angl.), karalienei dveji rūmai priklausė privačiai: Balmoralio pilis Škotijoje, kurios vertė siekia 100 mln. svarų sterlingų, ir Sandringamo rūmai, kurių vertė siekia apie 50 mln. svarų sterlingų. Jų išlaikymas nėra finansuojamas valstybės lėšomis.

Balmoralio pilis Škotijoje
Nekilnojamojo turto mokestis Didžiojoje Britanijoje
Jungtinėje Karalystėje NT mokestis iš visų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) šalių yra didžiausias. Pasak britų eksperto, 1955-1960 m. šis mokestis dar buvo gana svarbus ir sudarė daugiau nei 3 proc. iš mokesčių gaunamų pajamų, tačiau nuo 1965 m. visose OECD šalyse, išskyrus Didžiąją Britaniją, Prancūziją ir Ispaniją, NT mokesčio vertė tolygiai mažėjo ir dabar pajamos iš NT mokesčio OECD šalyse sudaro iki 1 proc. visų iš mokesčių gaunamų pajamų.
NT mokestis Didžiojoje Britanijoje yra ypač nepopuliarus, nes neturi jokio ryšio tarp žmogaus gaunamų pajamų ir sumokamo mokesčio dydžio. Remiantis 2007 m. duomenimis, NT mokesčiu buvo nepatenkinti 68 proc. žmonių.
Bournemouth universiteto docentas sako, kad Didžiojoje Britanijoje NT mokestis turi didesnę naštą mažiau pajamų turintiems gyventojams nei turtingiausiam gyventojų sluoksniui. Remiantis 2009 m. statistika, gyventojus pagal gaunamas pajamas išskirsčius į dešimt dalių, mažiausiai uždirbantiems gyventojams NT našta santykinai yra didžiausia ir sudaro apie 8 proc. visų gaunamų pajamų. Tuo metu didžiausių pajamų gavėjams NT mokesčio našta santykinai yra mažiausia ir siekia iki 2 proc. visų gaunamų pajamų.
NT mokesčiai yra tarp tų mokesčių, kurių administravimas, palyginus su gaunama nauda, yra pats brangiausias. Didžiojoje Britanijoje, administravimas atsieina apie 2,5 proc. viso surenkamo mokesčio gaunamų pajamų ir tai sudaro apie 12 svarų, arba 50 Lt, nuo kiekvieno būsto.
Paskutinįkart NT Jungtinėje Karalystėje buvo įvertintas 1992 m.

Nekilnojamojo turto mokestis Didžiojoje Britanijoje
Paveldėjimo mokesčio apynasris ūkiams
Kaip paveldėjimo mokesčiai žudo ūkius
Nuo 2026 m. Jungtinėje Karalystėje uždedamas paveldėjimo mokesčio apynasris ūkiams. Jungtinės Karalystės ūkininkai niršta dėl naujosios tvarkos, pagal kurią paveldimo turto mokesčio lengvata ūkiams bus apribota iki 1 mln. svarų sterlingų, kas reiškia, kad neturtingi ūkininkai bus tiesiog priversti parduoti ilgus metus puoselėtą žemę.
Nacionalinė ūkininkų sąjunga (NFU) pasmerkė tokius pokyčius, pavadinusi juos grėsme šeimos ūkiams ir būsimai maisto gamybai, o daugelis prognozuoja priverstinį žemės pardavimą ir didėjančias galimybes stambiems verslams išsipirkti žemės ūkio paskirties žemę.
Vadovaujantis naujuoju biudžetu, nuo mokesčių bus atleistas tik turtas, kurio vertė neviršija 1 mln. svarų sterlingų, o nuo 2026 m. šią ribą viršijančiam turtui bus taikomas 50 proc. mokesčių lengvatos tarifas, taikant 20 proc. faktinį tarifą. Ūkininkai teigia, kad šis pakeitimas kelia pavojų mažesniems, šeimoms priklausantiems ūkiams, daro įtaką kartų ūkininkavimui ir gali negrįžtamai pakeisti Jungtinės Karalystės žemės ūkio kraštovaizdį.
Jau net skaičiuojama, kad naujasis paveldėjimo mokestis kasmet paveiks apie 500 ūkių, nors galiausiai gali būti taikomas iki 70 tūkst. ūkių, kurių vertė viršija 1 mln. svarų sterlingų.
Kitaip tariant, įvedus naująjį ūkio paveldėjimo mokestį ir anapilin iškeliavus pagrindiniam jo šeimininkui, tam, kad jo vaikai galėtų perimti toliau valdyti žemės ūkį, reikės susimokėti 20 proc. mokestį nuo ūkio vertės, jei ši viršija 1 mln. svarų sterlingų.
2024 m. pradžioje atliktos apklausos duomenimis, ūkių skaičius Prancūzijoje sparčiai mažėja ir 2010-2020 m. laikotarpiu šalis netekusi 20 proc. savo ūkių (apie 101 tūkst.).
Reaguodami į pokyčius, tūkstančiai ūkininkų lapkritį Londone planuoja protestuoti prieš vyriausybės sprendimą paveldimo turto mokestį taikyti ir žemės ūkio paskirties nekilnojamajam turtui.
Tam vis labiau priešinasi ūkininkų bendruomenė, o Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NFU) vadovas Tomas Bradshaw įspėjo apie galimą „kovingą“ atsaką.

Ūkininkų protestas prieš naujus mokesčius
Paveldimo turto mokestis Lietuvoje
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos paveldimo turto įstatymo, yra taikomos ir šio mokesčio lengvatos. Šiuo mokesčiu neapmokestinami:
- asmenys, paveldėję vaikų, tėvų, globėjų, globotinių, senelių, vaikaičių, brolių, seserų turtą;
- kai ankstesniuose punktuose nenurodytų asmenų paveldimo turto apmokestinamoji vertė neviršija 3 tūkst. eurų.
2003 m. paveldimo turto mokesčio įstatyme atsirado naujovė, kurios nebuvo anksčiau galiojusiame šio mokesčio įstatyme. Joje nurodyta, kad nebėra apmokestinamas ir rūpintojų, ir rūpintinių paveldimas turtas. Tokie asmenys turi pateikti paveldėjimo liudijimus išduodantiems asmenims giminystės ryšius ar globos ir rūpybos įsteigimą patvirtinančius dokumentus.
Gyventojas, norintis, kad jam mokesčio mokėjimo terminas būtų atidėtas, pats mokestis sumažintas ar jis visiškai būtų nuo jo atleistas, kreipiasi į tą savivaldybę, į kurios biudžetą įskaitomas paveldėjimo mokestis. Savivaldybė turi teisę, bet ne pareigą atidėti mokesčio sumokėjimo terminą, jį sumažinti ar visiškai nuo jo atleisti.
Norint apskaičiuoti paveldimo turto mokestį, reikia išsiaiškinti kas yra paveldimo turto vertė ir paveldimo turto apmokestinamoji vertė, kadangi šių verčių dydžiai nėra vienodi.
- nekilnojamo daikto vertė gali būti nustatoma dviem būdais. Paveldėtojas gali rinktis tarp valstybinės įmonės „Registrų centras“ nustatytos vidutinė rinkos vertės, buvusios turtą paveldinčio gyventojo prašymo apskaičiuoti paveldimo turto apmokestinamąją vertę pateikimo dieną ir vertės, nustatytos atlikus individualų turto vertinimą;
- kito paveldimo turto (anksčiau nenurodyto) vertę nustato turtą paveldėjęs gyventojas (pats arba pasinaudodamas turto vertintojo paslaugomis).
Jei turtas paveldimas užsienio valstybėje, turto vertė nustatoma pagal paveldėjimo dokumentuose nurodytą to turto vertę. Jeigu paveldėjimo dokumentuose nenurodyta paveldimo turto vertė, ji apskaičiuojama pagal kitus to turto vertę įrodančius dokumentus. Turto vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir užsienio valiutų kursą, buvusį paveldėjimo dokumentuose įrašytą dieną. Ši tvarka galioja užsienyje turtą paveldintiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams.
Paveldimo turto apmokestinamoji vertė - tai paveldimo turto vertė, sumažinta 30 procentų. Kitaip tariant, paveldimo turto apmokestinamoji vertė sudaro 70 procentų paveldimo turto vertės.
Remiantis paveldimo turto mokesčio įstatyme nustatytomis lengvatomis, gyventojai, paveldėję ne didesnės kaip 3000 eurų apmokestinamosios vertės turtą, t.y. 4285.71 eurų vertės turtą (3000 x 100/ 70 = 4285.71 Eu), yra atleidžiami nuo mokesčio mokėjimo. Jei gyventojo paveldimo turto vertė yra didesnė kaip 4285.71 eurai, apskaičiuojant paveldimo turto mokestį apmokestinamoji vertė yra mažinama 3000 eurų.
Testamentas galioja nepriklausomai nuo to, kokią pilietybę paveldėtojas turi. Jei testamente esate nurodytas paveldėtojas, jūsų teisė į paveldėjimą išlieka, net jei esate užsienio pilietis. Tačiau paveldėjimo procesas Lietuvoje bus tvarkomas pagal Lietuvos teisę.
Praktiniai patarimai
- Pasitikrinkite, ar testamentas aiškiai nurodo jūsų duomenis (vardą, pavardę, galimai ankstesnę pilietybę).
- Jei jūsų tapatybė nėra aiškiai patvirtinta dokumentais (pvz., jei testamente minimas jūsų ankstesnis vardas, pavardė ar pilietybė).
- Rekomenduojama pasikonsultuoti su notarų biuru Lietuvoje dėl paveldėjimo specifikos užsienio piliečiams ir galimų dokumentų, kurie bus reikalingi.
Jei močiutė nori užtikrinti aiškų procesą, ji gali perrašyti testamentą, tačiau tai nėra privaloma.
tags: #turto #lpaveldejimas #didziojoje #britanijoje