Kadastriniai statinių matavimai yra vienas iš svarbiausių etapų įteisinant užbaigtą statybą Lietuvoje. Šis procesas apima matavimus vietoje, duomenų fiksavimą ir kadastrinių matavimų bylos parengimą. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius reikalavimus ir aspektus, susijusius su pastato kampo matavimais ir kadastro nuostatais.
Pagal šios bylos duomenis statybų inspektorius tikrina galimus nukrypimus nuo projekto, o registrų centras registruoja naujai suformuotą (ar pakeistą) nekilnojamą daiktą. Statinių ir patalpų kadastrinius matavimus gali atlikti tik atestuoti specialistai, užtikrinantys matavimų tikslumą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Kadastrinių matavimų bylų rengimas
Statinių bylos rengiamos remiantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis. Šios taisyklės nustato aiškius reikalavimus matavimų procesui ir duomenų pateikimui.
Pastato aukštas yra erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdangos šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).
Abrisų braižymas
Braižant pastatų aukštų abrisus galima naudoti statybinius brėžinius, projektus ar kitą medžiagą. Abrise nurodomos visos pastato aukšto detalės. Kai nėra galimybės abrise aiškiai pažymėti visų plano detalių, išnašas galima daryti stambesniu masteliu.
Sudarant abrisą pirmiausiai braižomas pastato kontūras ir lauko sienos. Po to braižomas vidaus patalpų planas. Prieš braižant reikia apžiūrėti ir nustatyti, kurios sienos yra laikančiosios, ir pirmiausia braižyti jas, vėliau pertvaras. Po to pažymimos durys, langai (stoglangiai), krosnys, viryklės, dūmtraukiai, sieninės spintos, piliastrai, nišos, santechnikos įrenginiai, laiptai ir kiti smulkūs elementai.
Jei pastato aukštų (taip pat požeminių) išorinių sienų ilgis nevienodas, jis matuojamas atskirai ir matmenys įrašomi kiekvieno aukšto abrise. Iš išorės pastatas matuojamas nuo bet kurio kampo, pažymint langų, durų, laiptų ir kitų elementų matmenis, pagal visą pastato perimetrą. Iš išorės pagrindinis pastatas ir priestatai matuojami 1,00-1,50 m aukštyje virš pamato, rūsys - prie žemės paviršiaus.
Sienų matavimai
Sienos, kurių ilgio negalima išmatuoti dėl šalia esančių pastatų ar kitų priežasčių, matuojamos pastogėje arba jų ilgis apskaičiuojamas susumuojant patalpų matmenis, sienų ir pertvarų storius.
Pasvirusios atitvaros iš išorės matuojamos virš pamatų. Daugiaaukščių pastatų langai (durys), kurie yra vienodų matmenų ir išdėstyti visuose aukštuose pagal vieną ašį, matuojami tik pirmame aukšte. Jei langai (durys) išdėstyti ne pagal vieną ašį arba skirtingi jų matmenys, matuojama kiekviename aukšte atskirai iš pastato vidaus ar iš išorės. Pastato išorėje esantys piliastrai ir išsikišimai iki 10 cm abrise nežymimi ir nematuojami.
Vidaus patalpų matavimai
Medinių pastatų kertės į sienų ilgį neįskaičiuojamos. Patalpos vidaus matavimai atliekami, kai patalpa yra atskirta nuo likusios pastato dalies ir (arba) išorės atitvaromis. Iš vidaus pastato patalpos matuojamos visu patalpos perimetru 1,00-1,50 m aukštyje pagal apdailintų sienų paviršių, pažymint durų, krosnių, dūmtraukių ir kt. matmenis.
Pastogės patalpose esančios sienos, kurių aukštis mažesnis negu 1,00 m, matuojamos prie grindų, virš grindjuosčių. Pasvirusios atitvaros matuojamos prie grindų, virš grindjuosčių. Langų ir lauko durų angų matmenys matuojami išorinėse lauko atitvarų plokštumose. Įvairios krosnys, viryklės ir židiniai matuojami pagal pagrindo gabaritus.
Kiti svarbūs matavimai
- Nustatomi bendri laiptinių, laiptų aikštelių matmenys, laiptatakių kryptis, laiptelių skaičius.
- Abrise žymimi visi krosnių, kaminų, nišų ir kt. iškilimai, didesni negu 5 cm.
- Abrise punktyrine linija pažymima stoglangio horizontali projekcija.
- Matuojant nestačiakampes patalpas būtina išmatuoti įstrižaines ir (ar) kitus ilgius charakteringuose taškuose. Nestačiakampiuose pastatuose būtinai išmatuojamos visų kampinių pastato patalpų įstrižainės.
- Matuojant pastatus būtina išmatuoti sienų ir pertvarų storį. Santechnikos įrengimai, šildymo katilai, dujinės ir elektrinės viryklės ir kt.
Pastogės kadastriniai matavimai
Pastogės kadastriniai matavimai atliekami, jei pastogėje esančios patalpos yra įrengtos. Atliekant pastato, turinčio neįrengtą pastogę, kuri nėra formuojama atskiru Kadastro objektu, kadastrinius matavimus, nustatomi pastogės užimamos pastato erdvės pagrindiniai konstrukciniai elementai bei kiti kadastro duomenys, reikalingi užpildyti privalomas pastato kadastro duomenų formas.
Neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami Taisyklių 179 punkte nurodytu atveju.
Matavimų tikslumo patikrinimas
Atlikus matavimus būtina patikrinti, ar jie atitinka vidaus ir išorės sienų matmenis. Tuo tikslu patalpų sienų ir pertvarų matmenys sumuojami pagal kiekvieną pastato sieną. Jeigu matavimai atlikti teisingai, išorės ir vidaus matmenų suma turi būti vienoda.
| Matavimo tipas | Aprašymas | Svarbūs aspektai |
|---|---|---|
| Išorės matavimai | Matuojamas pastato perimetras 1,00-1,50 m aukštyje virš pamato. | Pažymimi langai, durys, laiptai ir kiti elementai. |
| Vidaus matavimai | Matuojamos patalpos visu perimetru 1,00-1,50 m aukštyje pagal apdailintų sienų paviršių. | Pažymimi durys, krosnys, dūmtraukiai ir kt. |
| Pastogės matavimai | Atliekami, jei pastogėje yra įrengtos patalpos. | Nustatomi pagrindiniai konstrukciniai elementai. |
Šie matavimai yra būtini norint užtikrinti, kad kadastriniai duomenys būtų tikslūs ir atitiktų faktinę pastato būklę. Tikslūs matavimai padeda išvengti klaidų registruojant nekilnojamąjį turtą ir užtikrina sklandų statybos įteisinimo procesą.