Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) civilizuotam pasauliui yra įprasta valstybės (savivaldybės) išlaidų finansavimo priemonė. Lietuvoje mokslinės literatūros, kuri iš esmės nagrinėtų probleminius apmokestinimo aspektus, nėra daug. NT vertinimo ir administravimo klausimams Lietuvoje nemažai dėmesio skiria R. Čiužas, B. Galinienė, V. Malienė.
Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto (NT) santrumpos reikšmę ir taikymą Lietuvoje, įskaitant NTM teisinę prigimtį, jo specifinius požymius, turinčius įtakos NT apmokestinimui bei pagrindines apmokestinimo teorijas, kurių pagrindu yra taikomas mokestis.
NTM Teisinė Prigimtis ir Apmokestinimo Teorijos
Mokesčiai yra pagrindinis valstybės (savivaldybės) biudžeto pajamų formavimo būdas, istoriškai atsiradęs kartu su valstybe. Mokesčiai turi būti aiškiai apibrėžti, t. y. apmokestinimas turi būti aiškus ir suprantamas, siekiant, kad mokesčio administravimu susijusius įgaliojimus būtų galima efektyviai įgyvendinti.
NTM įvedimas pateisinamas užtikrinant socialinį teisingumą šalyje. Tuo tarpu 2008 - 2012 m. ši visuomenė šį mokestį pasitinka itin skeptiškai. Ne išimtis ir nekilnojamojo turto mokestis (toliau - NTM), kuris civilizuotam pasauliui - įprasta valstybės (savivaldybės) išlaidų finansavimo priemonė.
Šiuo metu svarstant tinkamiausią NT apmokestinimo modelį, yra siūloma įvesti visuotinį NTM su nedideliais tarifais arba taikyti neapmokestinamąjį dydį, kuriuo būtų siekiama apsaugoti labiausiai pažeidžiamus gyventojus. Problema yra ta, kad pajamos iš NTM procentinis pokytis nuolat mažėja.
Hipotezė
Reikšmingą įtaką NTM efektyviam surinkimui turi ne tik NT apmokestinimą reglamentuojanti teisinė bazė, bet ir savivaldybių tarybų priimami sprendimai. Magistro baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti NTM veikimą Lietuvoje. Magistro baigiamojo darbo objektas - NTM administravimo ypatumai.
Metodologija
Lyginamasis metodas bus taikomas siekiant įvertinti, kas lemia efektyvų NTM surinkimą bei kaip skirtingais laikotarpiais galioję teisės aktai reglamentavo NT apmokestinimą, kartu atskleisti šių norminių teisės aktų kitimo tendencijas. Apibendrinimo metodas taikytas siekiant apibendrinti LVAT jurisprudenciją, susijusią su NT apmokestinimu ir probleminiais aspektais.
Pagrindinę dėstomąją dalį sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje pateikiama NTM teisinė prigimtis, jo specifiniai požymiai, turintys įtakos NT apmokestinti, bei pagrindinės apmokestinimo teorijos, kurių pagrindu yra taikomas mokestis. Taip pat visuotinio NTM įvedimo klausimams skiriant ypatingą dėmesį, paskutinėje dalyje pateikiamos galimos NTM bazės išplėtimo gyventojams galimybės.
NTM yra mokestis, kuris siejamas su asmens turtingumu bei socialine padėtimi (V. Čiulija, 2005). Mokestis buvo mokamas priklausomai nuo žemės derlingumo, t. y. 1/9 gaunamo dirbamos žemės derliaus turėdavo atitekti valstybei, tai iš esmės prilygdavo 11 proc. mokesčio tarifo(V. Čiulija, 2004). NTM vystymuisi įtakos turėjo ir nuo XVII a. antrosios pusės iki XVIII a. pabaigos intensyviai kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos vadinamojo mokestinio teisingumo idėjos.
Valstybės veikėjas Armanas Žanas de Rišelje manė, jog būtina, kad pinigai, valdovo imami iš savo valdinių, atitiktų jų mokestines galimybes, neskurdintų ir smarkiai nepakenktų turtui. Naujas mokslinis valstybės pajamų nagrinėjimo etapas prasidėjo XVIII a. paskutiniame ketvirtyje.
Mokesčiai yra pagrindinis valstybės (biudžeto) pajamų formavimo būdas. Mokesčiai - tai valstybės nustatyti privalomi ir individualiai neatlygintini juridinių ir fizinių asmenų mokėjimai į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nurodant jų dydį bei mokėjimo terminą.
Skirtingose mokslinėse literatūrose bei įvairios valstybės teisės aktuose yra vartojami skirtingi NT terminai. Mokesčiai, kuriais apmokestinama žemė ir pastatai ir kiti panašaus pobūdžio terminai. Svarbu atkreipti dėmesį į NTM bazę, kadangi skirtingose valstybėse NTM bazę apima tik žemė, kitose - tiek žemė, tiek pastatus.
NTM tarifas priklauso nuo konkretaus turto. NTM pajamos patenka į savivaldybių biudžetus. NTM priskiriamas prie vietinių mokesčių kategorijai, už kurio administravimą dažnai yra atsakingos vietos savivaldos institucijos.
Apmokestinimo Teorijos
Nėra bendros nuomonės, kuo turėtų būti grindžiamas NTM taikymas (V. Čiulija, 2005). NT apmokestinime istoriškai vyrauja dvi teorijos:
- Naudos teorijoje mokestis suprantamas kaip įmoka už savivaldybių institucijų teikiamas viešąsias paslaugas.
- Suprantamas kaip kapitalo mokestis (dar vadinamas galėjimo sumokėti mokesčiu teorija), kurį moka daugiau NT turintys asmenys.
Naudos teorija paaiškinama tuo, kad mokestis yra mokamas už tam tikras valstybės teikiamas viešąsias paslaugas (V. Čiulija, 2012). Mokėtojo apmokėjimas už tam tikras valstybės teikiamas viešosios tvarkos palaikymo, rinkos valstybinio reguliavimo, sveikatos apsaugos, socialinio draudimo, švietimo ir kitas viešąsias paslaugas. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė parengė 2012 - 2014 metų Vilniaus miesto aplinkos oro kokybės valdymo programą, kuria siekiama sumažinti teršalų koncentraciją aplinkos ore, užtikrinti geresnę oro kokybę, teikti informaciją apie tai visuomenei bei atsakingoms valstybės ar suinteresuotoms institucijoms. Todėl šios vietos savivaldos institucijos rengiamos programos taip pat bus finansuojamos iš NTM gaunamų pajamų. Šio turto vertę.
Galėjimo sumokėti mokestį teorija grindžiama tuo, jog nuosavybės teisė į turtą yra pakankamas pagrindas įvertinti asmens gebėjimą mokėti mokestį - asmenys, sukaupę NT turi būti pajėgūs mokėti mokestį (V. Čiulija, 2012). Šiuo atveju neatsižvelgiama į tai, kokią naudą jis turėtų duoti, jei turtas būtų efektyviai naudojamas. Ši nuostata paaiškinama tuo, kad atitinkamas apmokestinimo būdas vers turtą panaudoti efektyviausiai (būtų skatinama urbanizacija, žemė būtų kitaip naudingiau panaudojama ir t. t.), kad būtų pasiekta maksimali galima gauti nauda. Šios teorijos kritikos aspektas yra tai, kad taikant šį mokestį ne visada atsižvelgiama į socialiai pažeidžiamus ar kai kuriuos kitus asmens interesus (V. Čiulija, 2005). Ši teorija būdinga Lietuvai, kur NT įsigijimas buvo laikomas saugiausia investicija infliacijos ir bankų nestabilumo atveju (Laisvosios rinkos institutas, 1999). Todėl siekiant šios teorijos praktinio veikimo yra svarbu, jog socialiai pažeidžiami asmenys ne dėl jų kaltės pasikeitusios gyvenimo sąlygos būtų apsaugoti įstatymo.
Šiuo atveju efektyvus šios teorijos praktinis pagrindimas priklauso nuo įstatymų leidėjo valios. Taigi mokestis mokėtojams suteikiamas viešąsias paslaugas, nors ši nauda ir ne visada tiesiogiai pasireiškia. Be to, valdomas NT, nors ir turėtų atspindėti asmens mokėjimo galimybes, ne visada suponuoja, kad iš jo bus gaunama tam tikros pajamos.
Mokesčių Funkcijos
Mokesčiai atlieka atitinkamas bendras (viešąsias) funkcijas, būtini atitinkami piniginiai ištekliai šioms funkcijoms įgyvendinti. Mokesčiai yra pagrindinis valstybės formavimo šaltinis. Mokesčiai gali siekti net iki 90 proc. valstybės biudžeto pajamų. Mokesčiai skirti tiek šios valstybės, tiek ir beveik visų krašto ūkio subjektų bei gyventojų finansiniais interesais.
Mokesčius visuomenė pasitinka itin skeptiškai. Anot jų, šalyse, kuriose veikia NTM, nuolat svarstoma jo panaikinimo galimybė (Laisvosios rinkos institutas, 1999). Šią nuomonę pagrindžia ir D. Britanijos teisės docentas Richard Teather, kuris teigia, kad nors NTM ir yra taikomas daugelyje Vakarų Europos valstybių, to nederėtų vertinti kaip geros praktikos. Individualiai atliktas pakartotinis įvertinimas kainuoja daugiau nei 2 mlrd. litų. Siekiant mažesnių išlaidų, įvedamas mokestis, kuris prieštarauja teisingumo principus (Laisvosios rinkos institutas, 2010).
Pagrindiniai NTM trūkumai
- Sukelia mokėtojams socialinio nesaugumo jausmą.
- Yra sudėtingi NT apmokestinimą reglamentuojantys įstatymai bei komplikuotas jų įgyvendinimas dėl dažnų įstatymo nuostatų keitimo ir papildymo (I. Škauskienė, 2012).
Todėl dažnai argumentuojama, kad įstatymų leidžiamoji valdžia tinkamai neįgyvendinusi vienų įstatymų siekia įvesti naujus, kuriais kompensuotų biudžeto deficitą. Tai patvirtina ir tas faktas, kad 2006 m. sausio 1 dieną įsigaliojęs NTM, iš esmės buvo keistas net devynis kartus. NTM nėra mokamas nuo naujai sukurtų prekių ir paslaugų. Mokestis yra mokamas ne nuo to, kokią faktiškai naudą duoda turtas, bet kokią naudą jis turėtų duoti, jei būtų efektyviai naudojamas.
1994 m. priimtas LR įmonių ir organizacijų NTM. Naujasis NTM įsigaliojo 2006 m. Iki 2009 m. sausio 1 d. buvo galima pasinaudoti NTM lengvata ir susigrąžinti dalį sumokėtos įmokos. Taigi palankios kreditavimo sąlygos šalies bankuose ir valstybės vykdoma politika skatino lengvatinėmis sąlygomis įsigyti kuo daugiau NT, todėl įvestas NTM dar labiau pagilins juridinių ir fizinių asmenų apmokestinimo sąlygų skirtumus. Apmokestinant NT, kuris buvo pirktas pasiimant paskolą iš banko, būtų apmokestinta ne tik būsto dalis, už kurią fizinis asmuo jau sumokėjo, bet taip pat būtų apmokestinta ta turto dalis, už kurią dar mokama paskola ir paskolos palūkanos.
Ši mokestinė našta padidins turto naudojimo išlaidas ir galėtų apsunkinti gyventojų galimybes susigrąžinti pasiskolintas lėšas. Fizinis asmuo ir diskredituos pasitikėjimą valstybe (Laisvosios rinkos institutas, 2009). Šis mokėtojai turi būti apmokestinami proporcingai pagal jų galimybes sumokėti mokestį.
Fizinio asmens apmokestinimas kritikuotinas jau vien dėl to, kad šie subjektai NT naudoja skirtingais tikslais. Šios sąlygos negali būti vienodos, kadangi juridiniai asmenys NT naudoja komercinei veiklai vykdyti ir siekia gauti pelną, tuo tarpu fizinio asmens naudojamas NT savaime nekuria pajamų, o pajamos, iš kurių turėtų būti sumokėtas mokestis, jau buvo apmokestintos. Todėl reiktų siekti didesnio NTM skaidrumo ir racionalumo (Laisvosios rinkos institutas, 2001).
Turto rinkos kaina išaiškėja tik rinkoje parduodant turtą, todėl apmokestinamajai vertei nustatyti naudojami administraciniai turto vertinimo metodai. Pastarasis pasirinkimas yra nedidelis - kiekvienas metodas turi rimtų trūkumų. Net ir vadinamasis "rinkos kainos" nustatymas, pasitelkiant nepriklausomus vertintojus, yra ydingas dėl neišvengiamo subjektyvumo. Apmokestinti turtą pagal vertę, kiek jis kainuotų pastatyti "dabar", yra neprasminga, nes "dabar" tokio niekas ir nestatytų.
tags: #nekilnojamas #turtas #santrumpa