Kiaulininkų kaimas: istorija, žmonės ir iššūkiai

Kiekvienas kaimas turi savo istoriją, o Kiaulininkų kaimas Pagojukų seniūnijoje saugo įdomią praeities istoriją. Šiame kaime yra generolo Jono Žemaičio tėviškė ir 1863 metų sukilėlių kapinės.

Raseinių rajono žemėlapis, kuriame yra Kiaulininkų kaimas

Kultūros paveldo išsaugojimas

2010 m. gruodžio 10 dieną Akstinų kaimo bendruomenė kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės merą ir administraciją su prašymu įtraukti generolo Jono Žemaičio tėviškės ir 1863 metų sukilėlių kapų įamžinimą į kultūros vertybių išsaugojimo ir darbų vystymo programą 2011 metais.

Varšavkos kalnelyje (1863 metų sukilėlių kapinaitėse) aktyvių bendruomenės narių dėka buvo atlikti daliniai tvarkymo darbai: nupjauta žolė, pašalinti menkaverčiai krūmokšniai, apgenėti medžiai. Vyko kapinaičių tvarkymo darbai, kuriems vadovavo ilgametė paminklotvarkos specialistė Gražina Pečkaitienė. Patarimų taip pat gauta ir iš Raseinių rajono Kultūros paveldo tyrinėtojo, menotyrininko Viktoro Vitkaus.

Stogastulpio pašventinimas

Per buvusio ūkininko Stasio Gudžiūno sodybos klevų alėją, per šaltinių išraizgytą šlaitą, pievas stiprių vyrų nešamas stogastulpis su rūpintojėlio skulptūra (autorius tautodailininkas Jonas Dzvėga) keliavo į 1863 metų sukilimo kapinaites ir pasiekė kalnelį. Informacines medines rodykles sukūrė Raimundas Dapkus.

Lapkričio 12 dieną įvyko kapinaičių įamžinimas ir stogastulpio pašventinimas. Rūpintojėlį pašventino Šiluvos bažnyčios kunigas Ramutis Janšauskas. Giedojo Kaulakių kaimo bendruomenės giedotojos. Apie 1863 metų sukilimo svarbą Lietuvai kalbėjo gerbiami svečiai Gražina Pečkaitienė ir Viktoras Vitkus. Už kaimo istorijos saugojimą, didelį idėjinį darbą tvarkant kapinaites, padėkos žodžius bendruomenei išsakė Raseinių rajono VVG „Krašto bendrija“ pirmininkas Vincas Blinstrubas, Pagojukų seniūnijos seniūnas Albinas Renusas, Raseinių rajono bendruomenių sąjungos tarybos narė, Kaulakių bendruomenės pirmininkė Elena Pocienė.

Po oficialios dalies iš Kiaulininkų kaimo renginio dalyviai grįžo į bendruomenės patalpas prie arbatos puodelio, kur jų laukė bendruomenės šeimininkių paruoštas stalas.

Rūpintojėlis - tradicinė lietuviška skulptūra

Ūkininko ir "ančiukų" konfliktas

Deja, ne visos naujienos iš Kiaulininkų kaimo yra džiugios. Raseinių rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Pagojukų seniūnijos Akstinų kaimo ganykloje nunuodytų 9 ūkininko Ramūno Dapkaus karvių. Nunuodijimo faktą patvirtino Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto ekspertai, nustatę, jog karvių girdymo lovyje buvo ištirpdytas didelis kiekis amonio salietros.

Nukentėjęs ūkininkas ir jo žmona įtaria, kad galvijų nunuodijimas yra jau kelintus metus jiems keršijančios "ančiukais" pramintos vietinės nenaudėlių gaujos kerštas. Pasak Ramūno, konfliktas tarp jo ir Ančiuko pravardę turinčio bendraamžio Antano Stasaičio iš gretimo Kiaulininkų kaimo prasidėjo dar 2005 metais.

Nepaklusniojo Ramūno šeimai grasinama ir keršijama nuolat. Prieš kelias savaites su žmona iš ganyklų važiuojantį ūkininką pasiviję girti nenaudėliai perspėjo, kad jo laukia rimti nemalonumai ir nuostoliai, o kiek anksčiau vienas iš jų automobiliu bandė partrenkti keliu su dviračiais važiavusią dvylikametę Ramūno dukrą ir jos draugę. Ar pavyks surasti nuodytojus, kol kas neaišku.

Jono Žemaičio šeima

Kazimieros Rašimaitės-Stonkienės ir Žemaičių šeimos buvo tolimi giminės. Gyveno Raseinių apskrityje Kiaulininkų kaime trijų kilometrų atstumu. Labai gerai sutarė. 1944 m., praūžus frontui, NKVD aplinkinėse sodybose pradėjo teirautis sūnaus J. Žemaičio. Vietos stribai tėvams nedavė ramybės - tėvuką penkis kartus tardė, stipriai mušė ir vis sakė: eik, parvesk sūnų! O sūnus jau slapstėsi.

1946 m. vasarą kaip partizano šeimos nariai iš savo sodybos Kiaulininkų kaime buvo išvaryti J. Žemaičio tėvai ir dėdė Antanas (tėvo brolis). Namai buvo nacionalizuoti.

Prisimena Kazimiera Rašimaitė-Stonkienė: “Tėvai, neištvėrę tų tampymų, pasitraukė į Klaipėdos kraštą. Palangoje turėjo kambariuką. Kurį laiką ten ir gyveno, kol vieną gražią dieną jų neapvogė kaimynas rusas. Paliko kaip stovi.

KGB visą tą laiką žinojo apie Žemaičio tėvus. Teko ir man pakliūti į jų nagus. Norėjo išgauti, kur yra jų sūnus Jonas. 1952 metais rugpjūčio 26 dieną Kretingoje buvau suimta. Perėjau net kelias Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Tauragės saugumo būstines. Žymė nuo mušimo ant kojos dar iki šiol liko, nes blogai sugijo sutrūkinėjusios venos. Tardė Tauragėje ir vis klausinėjo apie banditų vadą Žemaitį, tėvus. Sakė - nemeluok, medų ir pinigus bandito tėvams į Laugalius tai vežei! Pasakok apie banditus.

Į Laugalius juos perkėlė 1952 m., nes Klaipėdoje nebebuvo vietos. Ten aš juos lankydavau kartą, du per savaitę. Atveždavau maisto. Dėdukas manęs laukdavo autobusų stotelėje. Jie su mamaite gyveno atskirai. Jis pirmame aukšte su trimis vyrais, o mamaitė antrame su keliomis moterimis. Mamaitė sirgo depresija. Vis kartodavo, kad vaikai kažkur išvažiavo ir negrįžta. Matyt, kelio atgal neranda. Liepdavo man važiuoti pas dėduko brolį Antaną į Kiaulininkus ir pasakyti jam, kad vaikus varytų namo. Buvo tyli, nešneki, užsisklendusi savyje.

J. Žemaičio tėvų laidotuvėse nebuvau. Tėvukas mirė gal 1957 m. Mamaitės kapą man parodė moteris, kuri gyveno kartu su ja prieglaudoje. Paminklą pastatė Juškos (dukra Kotryna Juškienė), grįžę iš tremties.

Oficialiai rašoma, kad Laugalių pensionatas kaip organizacija įkurtas 1936 m. labdaringos Klaipėdos krašto kultūros švietimo draugijos SANDORA. Įkūrėjas - šios draugijos vadovas, visuomenės ir kultūros veikėjas, raštijos darbuotojas, filosofas daktaras, teologijos profesorius Vilius Gaigalaitis. Po karo institucija pradėjo veikti tik 1952 metais, vadinosi senelių ir invalidų namais, vėliau internatu, pensionatu, dabar Viliaus Gaigalaičio globos namai.

Iš Aušros Juškaitės-Vilkienės gavome mirties liudijimą, kuriame rašoma, kad Žemaitienė Petronėlė, Antano mirė 1961 m. gegužės 2 dieną. Mirties priežastis - senatvė, vieta - Klaipėdos rajonas, Laugalių kaimas. Mirties liudijimas išduotas 1989 m. rugpjūčio 29 dieną. Duomenų apie tėvą Laugalių archyvuose neaptikta. Ir kapo vieta nežinoma. Matyt, tai ir liks paslaptimi, kuri užmaršties dulkėmis nuklojo nežinomus kapus Gargždų miesto kapinaitėse.

Šiuo metu Klaipėdos rajono LPKTS skyrius, taip pat Priekulės muziejus aktyviai renka duomenis apie mūsų krašto partizanų motinas, tarp jų ir Petronėlės Žemaitienės.

Gyventojų skaičius

Šaltiniai teigia, kad demografinė kaita Kiaulininkų kaime buvo tokia:

Kiaulininkai - kaimas Raseinių rajono savivaldybėje, 6 km nuo Kaulakių.

tags: #kiaulininku #kaimas #kiek #yra #sodybu