Pastaruoju metu vis daugiau diskutuojama apie bankų turto apmokestinimą ir jo galimą poveikį valstybės ekonomikai. Šis klausimas ypač aktualus Lietuvai, atsižvelgiant į kaimyninės Lenkijos patirtį, kur tokio pobūdžio įstatymas jau įsigaliojo. Ar bankų turto apmokestinimas gali tapti panacėja valstybės biudžetui, ar atvirkščiai - sužlugdyti šalies finansų sistemą? Panagrinėkime įvairių ekspertų nuomones ir galimus scenarijus.
Šaltinis: Lietuvos bankas
Lenkijos pavyzdys: pamokos Lietuvai
Lenkijoje priimtas įstatymas dėl bankų turto apmokestinimo jau dabar rodo neigiamą poveikį šalies ekonomikai. Bankų akcijos vidutiniškai krito apie 18 proc., o investuotojų susidomėjimas bankiniu sektoriumi mažėja. Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas įsitikinęs, kad Lenkijos bankai praranda konkurencingumą.
S. Kropas teigia: „Numatytas 0,44 proc. mokestis, skaičiuojamas nuo bankų aktyvų, yra pakankamai reikšmingas. Bankų gebėjimas finansuoti ir siūlyti paslaugas mažėja, tad susitraukusi bankų galimybė pritraukti kapitalą ir finansuoti ekonomiką, jos augimą paveiks tikrai neigiamai. Šalies reitingai jau krenta. Nors iš vienos pusės atrodys, kad yra nauda ir surenkami mokesčiai, iš kitos pusės per skolų aptarnavimą ir lėtesnį ekonomikos augimą, valstybė praras žymiai daugiau nei tas mokestis įneš“.
Ekonomistė Rūta Vainienė taip pat kritikuoja tokį mokestį, vadindama jį nelogišku ir nukreiptu prieš progresą: „Aktyvas tai banko balansas, tame balanse yra viskas: ilgalaikis turtas, gali būti pastatai, išduotos paskolos, kurios ir yra didžioji dalis. Taip išeina, kad tai yra išduotų paskolų apmokestinimas, tuo pačiu ir paskolų gavėjų apmokestinimas. O paskolas juk ima įmonės, kurios vykdo plėtros projektus, investuoja į technologijas. Įmonėms siunčiamas signalas, kad tu nieko nedaryk ir stovėk vietoje. Apmokestinamas atsinaujinimas ir progresas“.
Ekonomistas Gitanas Nausėda atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikia įvertinti, ar bankas yra pelningas. Jei pelningas, jis turės iš ko sumokėti mokestį, tačiau jei ne, nuostoliai dar labiau didės. Be to, toks turto apmokestinimas neskatina didinti turto.
G. Nausėda priduria: „Vengrijos pavyzdys rodo, kad toks apmokestinimas perkėlė mokesčių naštą savo vartotojams. O ir išimčių taikymas, pavyzdžiui, kad vyriausybės vertybinių popierių įsigijimas yra neapmokestintas - ne korektiškas, vienos turto klasės apmokestinamos, o kitos ne. Taip netiesiogiai bankų sistema skatinama finansuoti valstybės biudžeto deficitą, kuris šiuo metu gana didelis. Finansų antklodė bus nutraukiama nuo privačių įmonių kreditavimo ir traukiama į valdžios pusę“.
Galimas scenarijus Lietuvoje
Projektą patvirtinusi partija Lenkijoje „Teisė ir teisingumas“ vykdė savo priešrinkiminį pažadą. Tv3.lt pašnekovai mano, kad būtent tokie populistiniai pažadai ypač veikia prieš rinkimus, o neįsigilinę rinkėjai nesupranta tikrųjų finansinių institucijų apmokestinimo pasekmių.
R. Vainienė mano: „Tokiame įstatyme ir teisės, ir teisingumo labai mažai. Toks apmokestinimas ir Lietuvoje būtų neigiamas, nors įsivaizduoju, kad tauta ir viešoji nuomonė priimtų labai teigiamai, dėl to, kad griežia dantį ir pyksta ant bankų, nes galvoja kad tai jie sukėlė krizę. Vis dėlto patys bankai buvo paveikti krizės. Mintis labai populistinė ir manau, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partija gali šią idėją pasigriebti. Žmonės manys, kad pagaliau nubaus bankus, o šitas mokestis kaip karšta bulvė, ji bus permesta kredito gavėjui, tam pačiam žmogui, kuris ima būsto paskolą“.
G. Nausėda taip pat mano, kad didesnioji visuomenės dalis tikrai sveikintų tokį pasiūlymą, tačiau samprotavimas, kad užsienio bankų Lenkijoje yra per daug ir idėjos perkėlimas į Lietuvos plotmę susidurtų su rimtu kontrargumentu.
Ekonomistas teigia: „Jei užsienio bankai yra blogis, o vietinės kilmės yra gėris, tai pažiūrėkime į 20 metų istoriją, kurie bankai bankrutavo ir kurie ne. Vienareikšmiškai visi bankrutavę bankai buvo vienaip ar kitaip lietuviškos kilmės arba susijusios su rytų kaimynėmis. Skandinaviški bankai, nors ir kaltinami dėl daugybės ekonominių bėdų Lietuvoje, jie ne tik kad nėra bankrutavę, bet ir nėra prašę nei vieno biudžetinio euro jiems gelbėti. Jei tarkime JAV ar kitose ES šalyse per globalinės finansų krizės laikotarpį buvo prašoma paramos sisteminiams bankams gelbėti, tai Lietuvos bankai gelbėjosi patys ir darė tą pakankamai sėkmingai“.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas primena, kad jokio skirtumo bankas priklauso Lietuvai ar Skandinavijai, tai atsilieptų visiems vartotojams ir paskolų gavėjams. O vien tik apmokestinti europinį banką draudžia ES taisyklės.
Ž. Šilėnas sako: „Populistų yra visose šalyse. Nepamirškim ir kitų lenkų žingsnių, iš pradžių paskelbė apmokestinti dideles parduotuves, po to nusprendė mokestį uždėti visoms parduotuvėms. Tai tokių norų kažką apmokestinti pasitaiko kiekvienoje šalyje prieš rinkimus. Realus pavojus visada yra, net ir nepriklausomai nuo to ką daro lenkai, juk mūsų politikams ir kartais iškyla „genialių“ idėjų. Išmeta populistines idėjas ir žiūri kaip žmonės reaguos, kaip ir siūlymas neleisti parduotuvėms dirbti savaitgaliais. Tai viskas priklauso nuo pačių žmonių, kaip jie įvertina“.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas tikisi, kad sveikas protas nugalės ir neužsikrausime sau tokių neigiamų pasekmių ekonomikoje.
S. Kropas teigia: „Tai būtų didžiulis akmuo po kaklu Lietuvos bankiniam sektorių, nes mes jau ir taip turim aukščiausią indėlio draudimo mokesčių naštą, palyginus su kaimyninėmis valstybėmis. Tad ir taip sunku užtikrinti grąžą investuotojams, toks mokestis kaip Lenkijoje sukeltų jų atsitraukimą. Ir neturint investuotojų bankiniame sektoriuje, vėliau mes susidurtume su ekonomikos finansavimo problema, ypač tuomet, kai baigsis ir sumažės ES pinigų srautas. Kai šis srautas sumažės, pinigų srautą į ekonomiką turės užtikrinti finansinis sektorius ir jam turės būti palankios sąlygos“.
Lietuvos bankų asociacijos vadovas mano, jog surinkus mokesčius šiais metais bus matyti trumpalaikė nauda, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje valstybei našta didės. Nors ir neprognozuojamas didelis kainų pokytis, tačiau esant mažesniam ekonomikos augimui ateityje tiek vartojimas, tiek ir kainos gali ir mažėti. O Investuotojai turėtų perbėgti ne į kitas šalis, bet iš bankų, į kitus sektorius.
Ekonomistė R. Vainienė mano, jog kaimynų nelaimė mums laimės neatneš: „Nors mes konkuruojame dėl investicijų ir, kai kaimynas blogas, tarsi atrodytume geriau, bet visiems palankiau turėti normalų, sveiką ir prognozuojamą kaimyną. Anksčiau Lenkija buvo žymiai daugiau gavusi užsienio investicijų, bet nemanyčiau, kad taip turėtume įgauti konkurencinį pranašumą. Reikia stengtis patiems daryti savo namų darbus, o ne džiaugtis Lenkijos nusipolitikavimu“.
Planuojama, kad naujasis apmokestinimas į Lenkijos biudžetą atneš apie 4,4 mlrd. zlotų (apie 1 mlrd. eurų).
Seimo nario Z. Jedinskij įregistruotas įstatymo projektas vadinasi „Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymu“ ir remiantis juo, planuojama apmokestinti ne tik bankus, bet ir kredito unijas, centrinę kredito uniją, vartojimo kredito davėjus bei kitus kredito davėjus. Planuojamas mokesčio tarifas yra 0,03 proc. nuo vidutinio metinio turto vertės, viršijančio 300 milijonų eurų.
Kaip alternatyva Z. Jedinskij įstatymo projektui, Seimo biudžeto ir finansų komiteto parengtame Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekte taip pat kalbama ne apie bankų, o kredito įstaigų pelno mokestį, kuris taikomas taip pat ir kredito unijoms. Kitaip nei pristatoma viešai, tai nėra nuo 15 iki 20 proc. keliamas pelno mokesčio tarifas, o 5 proc. papildomas visoms kredito įstaigoms taikomas pelno mokestis tai pelno daliai, kuri viršija 2 milijonus eurų. Be to, šį mokestį bus privalu mokėti avansu.
Tikėtina, kad pirmaisiais mokesčių galiojimo metais absoliučiai didžiąją jų dalį mokėtų bankai, tačiau naujai priimti mokesčiai tikrai galios ilgiau nei vienerius metus.
Lietuva pristato save kaip patrauklią Europos Sąjungos (ES) naujųjų finansų technologijų (Fintech) jurisdikciją, siekiančią pritraukti čia užsienio finansų įstaigas, dirbsiančias vieningoje ES finansinių paslaugų rinkoje. Dar svarbiau yra tai, kad šiuo atveju gera iniciatyva neapsiribojo vien tik lozungų paskelbimu, kaip dažnai atsitikdavo anksčiau. Lietuvoje dėl Lietuvos banko ir Finansų ministerijos pastangomis sukurtos palankios reguliacinės ir mokestinė aplinkos realiai steigiasi užsienio kapitalo mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigos, kredito davėjai, specializuoti bankai ir pagaliau tie patys komerciniai bankai, atnešantys čia kapitalą, žinias, kuriantys darbo vietas, perkantys prekes bei paslaugas iš vietos tiekėjų bei mokantys čia mokesčius. Lietuvos pasiekimus šioje srityje ir akivaizdžią to naudą pripažįsta visi.
Tas pats Seimo biudžeto ir finansų komitetas savo aiškinamajame rašte pripažįsta, kad Z. Jedinskij siūlomas Finansų rinkos dalyvių mokestis, kurio bazė yra turto apmokestinimas iššaukė pagrįstas diskusijas dėl galimo neigiamo poveikio finansų sektoriaus stabilumui: mokestis, priklausantis nuo finansų rinkos dalyvių turto vertės ir nepriklausantis nuo jų veiklos rezultato konkrečiu laikotarpiu, didesnio ekonomikos augimo sulėtėjimo ar nuosmukio metu keltų papildomų iššūkių finansų įstaigų, ypač mažiau pelningų, veiklos tvarumui ir riziką ribojančių normatyvų vykdymui. Tačiau pripažindamas visus šiuos įstatymo trūkumus, Seimo biudžeto ir finansų komitetas nesiūlo atsisakyti finansų įstaigų apmokestinimo, o vietoje jo siūlo įvesti papildomą kredito įstaigų pelno mokestį, kažkodėl teigdamas, kad šis mokestis jau nebesukels grėsmės kredito įstaigų veiklos tvarumui.
Akivaizdu, kad bet koks naujas, netikėtas ir beveik iškart po priėmimo įsigaliosiantis finansų rinkos dalyvių apmokestinimas yra labai bloga žinia sparčiai augančiam Lietuvos Fintech sektoriui. Šioje situacijoje nepadės paaiškinimai, kad mokestis pirmiausia taikomas į stambiuosius komercinius bankus. Visoje ES rinkoje veikiančiai Fintech įmonei 2 milijonus viršijantis pelnas, nuo kurio bus privalu mokėti papildomą pelno mokestį tikrai nėra svajonių pelnas. Tai reali pelno prognozė, kurį verslas tikisi uždirbti po 3-5 metų. Kaip ir 300 milijonų eurų turto vertė, kurią per kelis metus gali realiai tikėtis pasiekti naujai Lietuvoje įsteigtas specializuotas bankas ar stambus kredito davėjas.
Tai, kad kaimyninėse valstybėse įmonių mokamas pelno mokestis yra apie 20 proc. nėra argumentas. Šiais laikais norint būti patraukliu verslui ir investicijoms, nepakanka būti tokiu pačiu, kaip visi. Norint pritraukti investicijas reikia būti ženkliai geresniu.
Taigi, tenka pripažinti, kad pakvietę užsienio Fintech įmones į Lietuvą ir viešai žadėdami palankią verslo bei mokestinę aplinką, joms net nespėjus čia apšilti kojų, planuojame jų sąskaita papildomai pasipinigauti pildydami savo braškantį biudžetą. Ir panašu, kad padarysime tai spontaniškai, be jokio išankstinio įspėjimo.
Tokie veiksmai pakerta svarbiausia - pasitikėjimą valstybe. Jeigu per šias šv. Kalėdas finansų sektorius sulaukė iš Seimo tokios netikėtos dovanos, tai ko jis gali tikėtis iki kitų šv. Kalėdų?
Alternatyvūs požiūriai ir rekomendacijos
R.Kuodis palankiai vertina naujosios Lenkijos vyriausybės pagal Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas ruošiamus įstatymus apmokestinti bankų turtą. Tai, jo nuomone, padarytų finansinę sistemą patikimesnę, nes skatintų bankus skaidytis. Bankrutavus nedideliam bankui bus daug mažiau sukrėtimų negu bankrutavus dideliam. Ir, be abejo, bankų apmokestinimas reikšmingai padidintų įplaukas į biudžetą, kuriame jau daug metų trūksta lėšų būtiniausiems valstybiniams įsipareigojimams vykdyti.
G. Nausėdos manymu, tam tikros teigiamos pasekmės išskirtos, tačiau yra nutylėtos neigiamos, būtent ekonomikos augimo tikslai.
Šaltinis: VMI
Svarbiausia - pasitikėjimas. Taigi, tenka pripažinti, kad pakvietę užsienio Fintech įmones į Lietuvą ir viešai žadėdami palankią verslo bei mokestinę aplinką, joms net nespėjus čia apšilti kojų, planuojame jų sąskaita papildomai pasipinigauti pildydami savo braškantį biudžetą. Ir panašu, kad padarysime tai spontaniškai, be jokio išankstinio įspėjimo. Tokie veiksmai pakerta svarbiausia - pasitikėjimą valstybe.
tags: #banku #turto #apmokestinimas