Šiame straipsnyje aptariamos sąlygos, kuriomis meno mokyklų mokiniai gali būti palikti antriem metams arba pašalinti iš mokyklos. Taip pat apžvelgiamos teisės ir pareigos, susijusios su nuosavybės teisės įgyvendinimu daugiabučiuose namuose ir kitais klausimais, kurie gali būti svarbūs meno mokyklų mokiniams ir jų tėvams.
Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykla
Nuosavybės teisė ir jos įgyvendinimas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnį, nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybė skirstoma į viešąją ir privačiąją. Nuosavybės teisę apibrėžia, jos valdymą, naudojimą ir disponavimą ja nustato įstatymai.
Pagal daiktinės teisės sampratą, tai yra absoliuti teisė, pasireiškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iš šių teisių. Civilinių santykių teisė grindžiama šių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principais.
Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai nurodyti Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje. Šiais pagrindais įgyta nuosavybė laikoma teisėtu nuosavybės valdymu. Daugiabučiuose namuose nuosavybės teisės objektas yra butas ar kita patalpa, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija yra neliečiama ir saugoma įstatymų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog nuosavybė įpareigoja. Šis įpareigojimas pasireiškia savininko pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti nuosavybę ir su ja susijusius objektus, proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje apmokėti išlaidas nuosavybei išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė įgyvendinama vadovaujantis Civilinio kodekso 4.85 straipsniu, kuriame nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų sutarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą.
Šie sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, kuris Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šaukiamas iš anksto arba butų ir kitų patalpų savininkams balsuojant raštu. Jeigu susirinkime ar balsavime raštu nedalyvauja pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius sprendimui priimti, šaukiamas pakartotinis susirinkimas ar organizuojamas pakartotinis balsavimas raštu, kuriame sprendimai priimami susirinkime ar balsavime raštu dalyvaujančių savininkų balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad skirtingai nei kitas savininko teisių turinį sudarančias teises (valdymo, naudojimo), kurios įgyvendinamos šių bendraturčių balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip (CK 4.85 straipsnio 1 dalis), disponavimo teisę bendraturčiai gali įgyvendinti tik bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Bendrosios taisyklės, kad bendrosios nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, nes tokiais atvejais paprastai būna daug bendraturčių, o tai apsunkina bendro sutarimo pasiekimą. Šiems bendraturčiams, atsižvelgiant į savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimo padarinius, nustatytas skirtingas sprendimų, kuriais įgyvendinama nuosavybės teisė į bendrą turtą, priėmimo būdas. Dėl kitų teisių (valdymo, naudojimo) įgyvendinimo sprendimai gali būti priimami ir nepasiekus vieningo bendraturčių sutarimo, esant balsų daugumai.
Toks sprendimų priėmimų būdas grindžiamas bendraturčių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių savininkų interesą. Bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams.
Pasiūlymai dėl įstatymų pakeitimų
Pareiškėjai siūlo Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje išbraukti du paskutinius sakinius: „Šiuo atveju vartotojas, gamintojas ar kitas asmuo, kurio prašymu energetikos objektas yra rekonstruojamas ar perkeliamas, apmoka energetikos įmonei energetikos objekto rekonstravimo ar perkėlimo išlaidas. Projektuojant energetikos tinklus, yra laikomasi ekonominio tikslingumo ir ekonomiškumo principų, t.y., jie projektuojami ir tiesiami trumpiausiomis įmanomomis trasomis ir kaip įmanoma už mažesnes sąnaudas.
Pradėjus eksploatuoti energetikos objektus, iškyla poreikis juos perkelti dėl vienokių ar kitokių priežasčių: investuotojų ketinimas statyti verslo objektus jau veikiančių energetikos objektų (įrenginių ar linijų) vietoje, vizualinė tarša - asmens nepasitenkinimas dėl šalia esančių ir veikiančių energetikos objektų ir kt. Be to, dauguma šiuo metu eksploatuojamų energetikos objektų yra įrengti pakankamai seniai, šiems objektams įstatymu, sutartimis ar teismo sprendimais yra nustatyti servitutai, taip pat energetikos įmonėms priklausantiems energetikos objektams teisės aktais nustatytos apsaugos zonos.
Pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 3 punktą, taip pat pagal Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 34 straipsnio 1 dalį įmonės, valdančios skirstomuosius (elektros ir gamtinių dujų) tinklus, yra įpareigotos ekonomiškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti joms priklausančius skirstomuosius tinklus ir plėtoti saugią, patikimą skirstymo sistemą, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir kitus reikalavimus.
Patenkinus peticijoje pateiktą pasiūlymą, tinklų perkėlimo išlaidos galimai butų priskirtos visiems vartotojams, t.y. išbraukus iš Energetikos įstatymo 15 straipsnio 4 dalies paskutiniuosius du sakinius, iškiltų sąlygos atsirasti neapibrėžtumui dėl to, kas turi pareigą apmokėti išlaidas, kylančias iškeliant ar perkeliant energetikos objektus. Darant prielaidą, kad išlaidas turėtų padengti energetikos objektus eksploatuojančios energetikos įmonės, manytina, kad toks išlaidų priskyrimas energetikos įmonėms turėtų reikšmingą poveikį energetikos įmonių kaštams bei darytų įtaką galutinės energijos kainos didėjimui, įtraukiant patirtas energetikos objektų iškėlimo išlaidas į energijos tarifą.
Taigi, svarbu atsižvelgti į įvairius aspektus priimant sprendimus dėl įstatymų pakeitimų, kad būtų užtikrintas teisingas ir efektyvus energetikos sektoriaus valdymas.
Nuteistųjų teisės ir pareigos
Teisinis reguliavimas, nustatantis skirtingą nuteistajam suteikiamų lengvatų, apribojimų, specialių teisių ir pareigų apimtį, grindžiamas BVK 9 straipsnyje įtvirtintu teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, pagal kurį nuteistojo teisinė padėtis tiesiogiai priklauso nuo to, kaip nuteistasis elgiasi bausmės atlikimo metu, ar vykdo nustatytus draudimus ir pareigas, koks yra jo požiūris į darbą bei mokymąsi, kaip jis reaguoja į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.
Teisės paskambinti telefonu skaičius šiuo metu reguliuojamas taip, kad pataisos namų drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji (kurie perkelti už šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus) turi teisę vieną kartą per mėnesį, laikomi paprastojoje grupėje - kartą per savaitę, o už pavyzdingą elgesį, stropų darbą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose perkelti į lengvąją grupę nuteistieji - kasdien paskambinti telefonu. Teisę į tokį pat skambučių kiekį turi ir analogiškoms grupėms priskirti nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę kalėjime.
Pareiškėjo siūlymo įgyvendinimas visiškai išbalansuotų galiojančią nuteistųjų teisių ir pareigų sistemą, kiltų pagrįstas klausimas ir dėl kitų paprastojoje grupėje laikomų nuteistųjų teisių apimties suvienodinimo su lengvojoje grupėje laikomų nuteistųjų teisių apimtimi, dėl ko nuteistųjų skirstymas į minėtas grupes prarastų savo prasmę.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinę priemonę Nr. 365, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1R-223 sudaryta darbo grupė išanalizavo asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, teisių, laisvių ir pareigų sistemą ir parengė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektą, kuris 2015 m. kovo 31 d. buvo pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Artimiausiu metu minėtas įstatymo projektas turėtų būti pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui.
Kiti pasiūlymai ir reikalavimai
- Draudimas įsigyti, turėti ir vartoti alkoholį bei rūkalus asmenims iki 21 m.
- Religinis Tikėjimas - žmogaus dvasinis ir moralinis stuburas, šeimos ir šalies stiprybė.
- Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo, Švietimo įstatymo, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Jaunimo politikos pagrindų įstatymo, Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymo, Visuomenės informavimo įstatymo bei kitų susietų teisės aktų pakeitimai ir papildymai, įpareigojantys Švietimo ir mokslo ministeriją, Vidaus reikalų ir Teisingumo ministerijas ir kt.
- Kūdikio, vaiko tėvas (mama) privalo besąlygiškai (be išlygų) tinkamai prisidėti prie vaiko materialinio aprūpinimo, nežiūrint ar jie gyvena kartu.
- Kurti ir stiprinti informacinius, kultūrinius, socialinius, pilietinius ir kt.
Išmokos vaikams ir finansinė parama šeimoms
Peticijoje pateikti pasiūlymai, susiję su Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostatų pakeitimais, turėtų tiesioginės įtakos finansinėmis priemonėmis gerinti šeimų, auginančių vaikus, materialinę padėtį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje santuokos neįregistravusiems tėvams 2013 m. gimė 29,5 proc. visų Lietuvoje gimusių vaikų. Taigi, pritarus tokiam siūlymui, būtų nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas gauti vienkartinę išmoką vaikui.
Pareiškėjo peticijoje pateiktam siūlymui skirti 38 BSI (1444 Eur) dydžio vienkartinę išmoką kiekvienam santuokoje gimusiam pirmam vaikui, antram vaikui - 44 BSI (1672 Eur) dydžio, o trečiam ir paskesniems vaikams - 55 BSI (2090 Eur) dydžio vienkartinę išmoką, įgyvendinti metams iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų apie 24,5 mln. eurų. Siūlymui skirti 9 BSI (342 Eur) dydžio vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, neturinčiai teisės gauti motinystės pašalpos, įgyvendinti metams iš valstybės biudžeto papildomai reikėtų apie 2 mln. eurų. Siūlymui skirti 2 BSI (76 Eur) dydžio išmoką per mėnesį vaiko motinai, neturinčiai teisės gauti motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos dvejus metus nuo vaiko gimimo dienos, papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų: pirmiems metams - apie 6,9 mln. eurų; antriems metams - apie 13,9 mln. Taigi, pritarti šiam pasiūlymui galima būtų tik tada, jei valstybė turėtų finansinių lėšų šiems pasiūlymams tenkinti.
1994 metų pensijų reformos įstatymais buvo nustatytos Lietuvos Respublikos antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikėms motinoms, pagimdžiusioms (įvaikinusioms) 10 ir daugiau vaikų, išauginusioms juos ir gerai išauklėjusioms. Nuo 2005 m. šios pensijos pradėtos mokėti daugiavaikėms motinoms, kurios pagimdė (įvaikino) 7 ir daugiau vaikų, o nuo 2014 m. - daugiavaikėms motinoms, kurios pagimdė (įvaikino) 5 ir daugiau vaikų, juos išaugino iki 8 metų ir gerai išauklėjo.
Vadovaujantis Šalpos išmokų įstatymu, motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė 5 ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų bei sukako 5 metais mažesnį už senatvės pensijos amžių ar yra pripažintos nedarbingomis ar iš dalies darbingomis, netekusiomis 60 procentų ir daugiau darbingumo, skiriamos šalpos kompensacijos. Šalpos kompensacijos mokamos tol, kol daugiavaikės motinos įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, valstybinę pensiją ir kt., išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją. Toks teisinis reguliavimas buvo nustatytas siekiant išsaugoti motinoms teisines garantijas, kurios galiojo iki 1995 metų.
Pagal iki 1995 m. sausio l d. Vienos profesinės veiklos ar socialinės grupės pripažinimas išimtine būtų precedentas kitoms grupėms reikalauti tokių pat išimtinių sąlygų. Šiuo metu Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau - Pensijų įstatymas) nėra numatyta jokių išimtinių senatvės pensijos amžiaus lengvatų nei vienai profesinei ar socialinei grupei. Pensijų įstatymas galioja jau daugiau kaip dvidešimt metų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi naują Lietuvos Respublikos darbo kodekso projektą, kuriame siūloma įteisinti darbo ne visą darbo dieną ir nuotolinio darbo, kaip laikino ar nuolatinio darbo organizavimo būd...
Apibendrinant, meno mokyklos, kaip ir bet kurios kitos ugdymo įstaigos, turi savo vidaus tvarkos taisykles, kuriose numatytos sąlygos, kada mokinys gali būti paliktas antriem metams arba pašalintas. Svarbu, kad mokiniai ir jų tėvai būtų susipažinę su šiomis taisyklėmis ir žinotų savo teises bei pareigas.