Baltijos pr. 14 namo istorija Klaipėdoje: nuo bažnyčios iki modernaus būsto

Šiame straipsnyje panagrinėsime Baltijos prospekto 14-ojo namo istoriją Klaipėdoje, jo vietą buvusios bažnyčios teritorijoje, renovacijos projektus ir kitus svarbius aspektus.

Klaipėdos senamiesčio gatvė.

Švč. Trejybės bažnyčios istorija

Pokariu Klaipėdoje neliko ne tik senamiestyje stovėjusių trijų bažnyčių - šv. Jono, Jokūbo ir Reformatų. Neliko ir atokiau nuo jų, Naujamiestyje, ties dabartine Simono Daukanto ir Puodžių gatvės sankryža stovėjusios katalikų Švč. Trejybės bažnyčios.

Po to, kai 1525 m. Prūsija tapo protestantiška valstybe, katalikų bendruomenė Memelyje, anot istoriko Johano Zembrickio, vėl susikūrė tik pirmojoje XVIII a. pusėje iš Krūmamiesčio (vėliau - Naujamiesčio) darbininkų. Anot jo cituojamo 1722 m. tarybos pranešimo, jie „beveik visi popiežiškos religijos” ir buvo atkeliavę iš Žemaitijos. Bendruomenei priklausė ir įguloje buvę lenkai.

J. Zembrickis rašė, kad katalikų pamaldos iš pradžių vykdavo Krūmamiestyje, bet nedetalizavo, kur tiksliai. Vėliau - vienoje citadelės patalpoje, kol 1782 m.

Rėkyvos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčia | Lietuvos bažnyčios

„1782-04-25 bendruomenei jau buvo paskirtas tuščias sklypas Krūmamiestyje, šalia Vitės, kur dar buvo rusų pylimų liekanų, ir čia rugpjūčio mėn. buvo pradėta medinės bažnyčios statyba; statybai medieną daugiausia dovanojo Klaipėdos pirkliai. Karalius tam davė 1000 talerių ir vargonus iš senosios įgulos bažnyčios”, - rašė J.

Pasak Jono Tatoriaus, iš pradžių katalikams teko melstis po atviru dangumi - po stogu tilpo tik būtini bažnyčios elementai: altorius, sakykla, klausykla. Netrukus buvo uždengta ir visa pašiūrė. 1784 m. J. Zembrickio pateikiamais duomenimis, bažnyčia buvo pašventinta 1784 m. gegužės 11 dieną, per Švc. Trejybę.

Senoji nuotrauka daryta iš išnykusios Kath. Prediger Str. (Katalikų kunigų) gatvės. Šiandien nuotraukos padaryti iš tokio rakurso jau nėra galimybės, nes vaizdą visiškai užstotų ant šios buvusios gatvės stovinti Maksimo Gorkio progimnazija.

Anot jo, „gremėzdišką” bažnyčios bokštą jau 1799 m. teko nugriauti (pasak A. Juškos, statytojai buvo netiksliai apskaičiavę jo matmenis), bet kadangi tai buvo labai patogus orientyras laivų kapitonams, 1812 m. jis jau buvo atstatytas šalia bažnyčios.

„Nors nėra išlikusių šios bažnytėlės piešinių, tačiau iš atskirai stovinčios varpinės galima spėti, kad ji buvo statyta pagal liaudies architektūros tradicijas. Tokios medinės bažnyčios su varpinėmis buvo statomos tiek Mažojoje, tiek Didžiojoje Lietuvoje”, - rašė J. Pasak J. Naujosios mūrinės bažnyčios kertinis akmuo buvo padėtas 1862 m. rugpjūčio 10 d. O 1863 m. rugsėjo 3 d. ji jau buvo iškilmingai pašventinta.

Anot A. Juškos, bažnyčią šventino Varmijos vyksupas Franzellis, suteikęs jai Švč. Trejybės vardą. Senoji nuotrauka daryta nuo 2. Baakenquerstr (II Bakenų skersgatvio, kuris dabar yra tapęs bevarde gatvele) ir Puodžių gatvės sankryžos.

Pasak J. Zembrickio, miestas prie jos statybos prisidėjo 200 talerių. Iš 1862 m. Taip pat, anot J. Švč. Trejybės bažnyčios vaizdas atsiverdavo ir nuo Puodžių gatvės pradžios.

J. Tatoris rašė, kad bažnyčia buvo statoma 1863-1865 m. „Ji buvo trinavė, halinė, su nerviūriniais skliautais. Raudonų plytų pastatas turėjo ryškių neogotikos bruožų. Galinius frontonus puošė į viršų prasikišę pinakliai. Pastato šonines sienas rėmė kontraforsai. Ši bažnyčia tapo vakarinės ir šiaurinės miesto dalies architektūrine dominante. Prie išorės stiliaus derėjo ir vidus. Altorius, sakykla ir gaubtas virš jos buvo neogotikinių formų, gausiai papuošti drožiniais; langus puošė geometrinio piešinio vitražai. 1911 m. bažnyčioje pastatyti Goebel firmos Karaliaučiuje vargonai. 1931 m. bažnyčios šventoriuje iškilo aukštas ir puošnus medinis kryžius. Tai buvo pirmas viešas katalikiškas atributas protestan­tiškame mieste”, - rašė J.

Istorikas profesorius Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėda 1945-1965″ rašė, kad nemažų nuostolių miestui padarė 1944 m. spalio 10-23 d. triskart vykę SSRS pajėgų bandy­mai paimti Klaipėdą šturmu. Miestas buvo ne tik bombarduojamas iš oro, bet ir apšaudomas toliašaudės artilerijos, dislokuotos prie vadinamojo Klaipėdos gynybinio žiedo.

Katalikų maldos namai buvo vakarinės ir šiaurinės miesto dalies architektūrine dominante. Architektas Petras Lapė, 1945 m. sausio 29 d. atvykęs į Klaipėdą iš Šilutės ir taip tapęs vienu pirmuoju civilių gyventojų po vietinių evakuacijos, 1992 m. rašė, kad „raudonų plytų gotikinių formų katalikų bažnyčia, stovėjusi S. Daukanto (S. Dach) ir Plačiosios gatvių sankryžoje (dabar toje vietoje gyvenamasis namas su maisto produktų parduotuve), buvo taip pat su didele duobe viduryje, bokšto viršūnės dalis įgriuvusi į vidų, stogo nebuvo, o sienos - sveikos”. Aplink ją stovėję pastatai, anot P.

Katalikų maldos namų vaizdas iš šv. Jono bažnyčios bokšto. 1988 m. „Iš armijos vado stebėjimo punkto nupiešiau panoramą. Po to, kai pateikiau panoramą, generolas leitenantas P. Malyševas įsakė artilerijai sunaikinti tų bažnyčių bokštus, nes jie buvo naudojami kaip stebėjimo punktai“, - straipsnyje cituotas V. Anot V. Safronovo, jei šis pasakojimas tikras, jį reikėtų datuoti 1945 m. sausiu, nes tik tuomet Klaipėdą apsupę daliniai buvo perduoti gen. leit.

Beje, Religinių kultų reikalų tarybos prie TSRS LKT įgaliotinis Lietuvos SSR Alfonsas Gailevičius savo 1945 m. rugsėjo 25 d. rašte LTSR Liaudies komisarų tarybos pirmininkui Mečislovui Gedvilui dėstė įprastą sovietinę propagandinę versiją, kad „iki 1944 m. Remiantis 1945 m. V. Dar vienas katalikų maldos namų vaizdas iš šv. Jono bažnyčios bokšto.

„Man žinomi kai kurie kartografiniai šaltiniai. 1947 metų pradžioje Katalikų ir Lietuvių (Jokūbo) bažnyčių pastatai dar yra pažymėti kaip apgriauti, buvo likę šių pastatų sienos ir konstrukcijos“, - sakė V. Bažnyčios vietoje šiuo metu stovi daugiabutis, kuriam šiandien priskirtas Simono Daukanto g. 2-asis numeris. Registro centro pateikiamais duomenimis, jis pradėtas ir baigtas statyti 1959 m. 7015 kv.

Klaipėdos regioniniame valstybės archyve saugomoje Klaipėdos miesto valstybinės architektūros-statybos inspekcijos leidimų statybos darbams vykdyti registracijos knygoje „Atviros Klaipėdos” žurnalistui nepavyko aptikti įrašo, liudijančio apie tokio leidimo išdavimą šio daugiabučio statyboms. Kad šio namo statybos prasidėjo anksčiau nei 1959 m. Pokarinėje nuotraukoje, anot istoriko Vasilijaus Safronovo, labai daug nežinomųjų, kad būtų galima tiksliai identifikuoti vietą, iš kurios ji buvo padaryta. Viena iš versijų, kad fotografas tuo metu objektyvą kreipė į buvusį bažnyčios bokštą.

1958 m. lapkričio 18-osios straipsnyje Z. Ivinas vardijo statomus objektus, kuriuose yra sudarytos prastos sąlygos dirbti apdailininkams. „Ne geresni reikalai ir 68 butų name Daukanto gatvėje. Apdailininkai ėmėsi vidaus tinkavimo, o langai neįstiklinti, apšildymas nesutvarkytas, daugelyje vietų nesuremontuotas vandentiekis ir kanalizacija, katilinė neužbaigta. O kaip galima vykdyti apdailos darbus lapkričio mėnesį, jei langai neįstiklinti ir patalpos nešildomos? Apie aukštą apdailininkų našumą tokiomis sąlygomis galima tik svajoti. O juk namus reikia ruošti perdavimui paspartintais tempais”, - rašė Z.

„Būtina, pavyzdžiui, kad drg. Tunylos brigados dailidės, dirbą 68 butų gyvenamajame name Simano Daukanto gatvėje, žinotų ne tik tai, jog dvi šio namo sekcijos turi būti atiduotos naudoti kovo mėnesį. Jie turi įsisąmoninti, kad dailidėms ilgiau kaip iki vasario 1 d. O 1959 m. birželio 24 d. Statybos valdybos Nr. 14 viršininkas J. Kizevičius, savo straipsnyje besiskundęs jo valdybos statomuose objektuose besidarbuojančiais subrangovais, paminėjo, kad kolegoms iš Statybos valdybos Nr.

Daugiabučio namo savininkų bendrija "Dora"

Daugiabučio namo savininkų bendrija "Dora" (kodas 141818183) buvo įkurta 1995-11-14. Pagrindinė įmonės veikla yra namų savininkų bendrijos. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Daugiabučio namo savininkų bendrija "Dora" įsikūrusi adresu Baltijos pr.

Daugiabučio namo renovacija

Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Saulutė“ pirmininkės Ritos Kalinauskienės teigimu, modernizacijos projekto įgyvendinimas neužtruko. Devynaukščio namo atnaujinimo darbai prasidėjo 2020 m. rugpjūčio mėn. ir buvo baigti po metų.

„Gyventojai buvo labai motyvuoti renovuoti daugiabutį, nes norėjo, kad jų būstai būtų energetiškai efektyvūs, daugiabutis mažiau šilumos išleistų į aplinką pro nesandarias sienas bei langus, o sąskaitos už šildymą būtų mažesnės. Vienas pagrindinių iššūkių buvo statybos darbų kokybės užtikrinimas - tačiau visi gyventojai buvo labai įsitraukę, kartu stebėjo statybos darbų vykdymą, kad pasiektume norimą rezultatą. Tik gyventojų dėka, kurie buvo ypač aktyvūs ir suinteresuoti, kad modernizacijos darbai būtų atlikti tinkamai, turime tokį gražų ir šiltą namą“, - teigia R. Kalinauskienė.

Renovacijos metu įgyvendintos priemonės:

  • Pakeisti visi šilumos punkto įrenginiai.
  • Atnaujintos šildymo, karšto vandens, ventiliacijos sistemos.
  • Apšiltintas stogas ir fasado sienos.
  • Pakeista lietaus nuotekų sistema.
  • Įstiklinti balkonai.
  • Pakeistos bendro naudojimo lauko durys ir laiptinės langai.
  • Atnaujinta elektros instaliacija.
  • Pakeisti liftai.

„Po renovacijos gyventojai džiaugiasi, kad namas atrodo daug gražiau ir yra šiltas. Modernizacijos metu iš F energetinio naudingumo klasės pasiekta B klasė, todėl ir išlaidos už šildymą gerokai sumažėjo. Pavyzdžiui, jei prieš renovaciją 66 kv. m butas už šildymą mokėjo apie 100 Eur, tai po renovacijos - apie 30 Eur. Finansinė nauda yra akivaizdi“, - sako R. Kalinauskienė.

Daugiabučio namo savininkų bendrijos „Saulutė“ pirmininkės teigimu, aplinkiniai daugiabučiai kol kas nėra renovuojami, todėl šis namas išsiskiria. Gyventojai pastebi, kad kartais žmonės atklysta prie namo apsižvalgyti, pasidžiaugia jo estetiška išvaizda.

„Tikimės, kad mūsų pavyzdys įkvėps ir kaimyninius namus atsinaujinti. Po renovacijos gyvename komfortiškesnėje aplinkoje, gera grįžti į šiltus ir gražius namus, o taip pat džiugu, jog modernizacijos metu sustiprėjo namo gyventojų bendruomeniškumo jausmas. Visiems labiau rūpi, kokioje aplinkoje gyvename. Gražų namą automatiškai norisi labiau saugoti, aplink jį tvarkyti. Tuo pačiu, renovacijos metu turėjome galimybę geriau pažinti vieni kitus. Todėl ir po atnaujinimo darbų pabendraujame, pasidaliname privalumais“, - priduria bendrijos pirmininkė.

Renovuotas namas Baltijos pr.

Klaipėdiečiai supranta renovacijos naudas

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos statinių administravimo skyriaus vedėjos Dianos Gerasimovienės, uostamiestyje jau renovuota 14 proc. visų daugiabučių, o šiuo metu renovuojamas dar 121 namas. Atstovė pastebi, kad miestiečiai noriai atnaujina gyvenamuosius namus ir puikiai supranta būsto modernizacijos naudas.

„Baltijos pr. apylinkėse jau yra nemažai renovuotų namų, o dar daugiau - norinčių pradėti modernizaciją. Gyventojų įkalbinėti nereikia, nes geriausia renovacijos reklama -pozityvios kaimynų ir artimųjų istorijos. Žmonės tarpusavyje pasikalba, pasidalina, kiek moka už šildymą, pasidžiaugia, kokioje aplinkoje gyvena. Tuomet ir nerenovuotų daugiabučių gyventojai suvokia, kad tokių teigiamų pokyčių nori ir savo name“, - sako D. Gerasimovienė.

Anot pašnekovės, Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat teikia prioritetą modernizuotų daugiabučių aplinkos sutvarkymui - žibintų pakeitimui, automobilių aikštelių išplėtimui, žaidimų aikštelių atnaujinimui. Aplinka yra tvarkoma pagal gyventojų pageidavimus, nes jie geriausiai žino, ko trūksta ir kokiame kvartale norėtų gyventi.

Metų renovacijos projekto rinkimai

Šis daugiabutis dalyvauja „Metų renovacijos projekto“ rinkimuose, kuriuos inicijuoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Geriausius įgyvendintus projektus kviečiami rinkti visi Lietuvos gyventojai - balsavimas už kandidatus ir laimėtojų paskelbimas vyks balandžio mėn.

Prieš atiduodant savo balsą, APVA rekomenduoja susipažinti su kiekvienu projektu atskirai ir patyrinėti, kokią naudą po renovacijos gavo daugiabučio gyventojai. Svarbu įvertinti jo energetinį efektyvumą, panaudotus atsinaujinančius energijos šaltinius, indėlį į aplinkosaugą, bendruomeniškumą (kaip gyventojai kartu sprendė iškilusius iššūkius ir priiminėjo sprendimus) bei projekto indėlį į platesnį aplinkos atnaujinimą ne tik kieme ar gatvėje, o rajone ar net viso miesto mastu.

Nors graži daugiabučio išvaizda po atliktų darbų ir mažesnės šildymo sąskaitos taip pat svarbu, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje modernizavimo darbai prisideda tiek prie gyventojų gerovės kūrimo, tiek prie ekonomikos konkurencingumo stiprinimo ir šalies klimato kaitos mažinimo įsipareigojimų vykdymo.

tags: #baltijos #pr #14 #namo #statybos #metai