Turto iššvaistymas - tai svetimo turto perdavimas, dovanojimas ar kitoks neatlygintinis jo perleidimas tretiesiems asmenims. Iššvaistymo atveju kaltininkas svetimos nuosavybės atžvilgiu elgiasi lyg būtų jos savininkas.
Iššvaistyti galima svetimą turtą, pavyzdžiui, įmonės sandėlyje esančias prekes, ir turtinę teisę, pavyzdžiui, įkeistą turtą ar įmonės negrynuosius pinigus. Iššvaistymo padarinys - turto ar turtinės teisės sumažėjimas arba netekimas.
Iššvaistydamas svetimą turtą kaltininkas viršija savo įgaliojimus turto atžvilgiu, neatlygintinai perleidžia turtą ar turtinę teisę kitam asmeniui, pavyzdžiui, pardavėja, norėdama atsiskaityti su kreditoriumi, leidžia jam iš parduotuvės paimti norimas prekes.
Turto pasisavinimas
Turto pasisavinimas - tai asmeniui patikėto ar jo žinioje esančio turto neteisėtas pavertimas savu. Tai gali reikštis aktyviais veiksmais ar neveikimu.
Turto pasisavinimas gali būti:
- Atviras (asmuo veikia viešai, žinodamas, kad turto savininkas supranta jo veikos pobūdį).
- Slaptas (stengiasi nuslėpti savo nusikalstamą veiką).
Svarbu atskirti, kas laikoma asmeniui patikėtu turtu ir jo žinioje esančiu turtu:
- Asmeniui patikėtas turtas (ir jo turtinė teisė) yra dėl užimamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių teisėtai jo valdomas turtas (svetimas turtas ir turtinės teisės), kuriems jis turi apibrėžtus įgaliojimus.
- Jo žinioje esantis turtas (ir turtinė teisė) yra turtas, dėl kurio panaudojimo kaltininkas pagal savo užimamas pareigas (pvz., įmonės vadovas ar asmuo, atsakingas už tam tikras jos veiklos sritis, bet materialiai neatsakingas už jos turtą ir turintis įgaliojimus juo disponuoti priimdamas įsakymus, pasirašydamas sutartis ir kita) turi teisę duoti nurodymus pavaldiniams, kuriems šis turtas (turtinė teisė) patikėta.
Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti.
Turtinės teisės (taip pat negrynųjų pinigų) pasisavinimo baigtumo momentu laikoma sandorio teisinių padarinių įsigaliojimas (teisės turėtojo pasikeitimas).
Atsakomybė už turto pasisavinimą Lietuvoje
Lietuvoje baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą buvo nustatyta 1919-40 galiojusiame Rusijos imperijos baudžiamajame statute (1903).
Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (2015, įsigaliojo 2017) turto pasisavinimas laikomas administraciniu nusižengimu, jei pasisavinto turto vertė neviršija 3 trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Baudžiamajame kodekse (2000, įsigaliojo 2003) turto pasisavinimas skirstomas į:
- Baudžiamąjį nusižengimą (pasisavinto turto vertė - 1-3 MGL).
- Nusikaltimą (vertė paprasta - 3-250 MGL).
- Nusikaltimą (vertė didelė - daugiau kaip 250 MGL).
Taip pat nustatyta atsakomybė už didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybių pasisavinimą.
Atsakomybė už turto pasisavinimą priklauso nuo pasisavinto turto vertės, kuri yra matuojama minimaliais gyvenimo lygiais (MGL).
Turto pasisavinimo klasifikacija pagal vertę
Atsakomybė už turto pasisavinimą priklauso nuo pasisavinto turto vertės, kuri yra matuojama minimaliais gyvenimo lygiais (MGL).
| Nusižengimas | Vertė (MGL) | Atsakomybė |
|---|---|---|
| Administracinis nusižengimas | Iki 3 | Administracinė atsakomybė |
| Baudžiamasis nusižengimas | 1-3 | Baudžiamoji atsakomybė |
| Nusikaltimas (paprasta vertė) | 3-250 | Baudžiamoji atsakomybė |
| Nusikaltimas (didelė vertė) | Daugiau nei 250 | Baudžiamoji atsakomybė |
Ši informacija pateikta remiantis teisės aktais: Nr. 1961-01-01, Nr.
Pavyzdys iš teismų praktikos
Bylos duomenimis, direktorius, piktnaudžiaudamas jo žinioje buvusiu ir įmonei patikėtu turtu, įtariama, neteisėtai perleido automobilius tretiesiems asmenims. 2022 metų vasario-kovo mėnesiais įmonė priėmė saugoti penkis automobilius, kuriuos keturi Ukrainos ir vienas Vokietijos pilietis įsigijo per tarpininkaujančią įmonę JAV aukcionuose. Automobilių vertė svyravo nuo beveik 3 000 iki daugiau nei 46 000 eurų.
Automobiliams atvykus į Lietuvą ir atlikus muitinės procedūras, įmonė privalėjo juos perduoti teisėtiems savininkams. Vietoje to kaltinamasis, manoma, organizavo neteisėtą jų pardavimą - ieškojo pirkėjų, talpino skelbimus internete, tvarkė dokumentus ir organizavo automobilių eksportą.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dėl šių veiksmų penki automobiliai buvo neteisėtai realizuoti ir išgabenti iš Lietuvos, o jų savininkams padaryta didelė turtinė žala.
Byloje yra duomenų, kad kaltinamasis, galimai pasinaudodamas karo padėtimi, nusprendė neperduoti keturių Ukrainos piliečiams priklausiusių automobilių, nurodydamas, jog jiems jų nereikia, ir juos neteisėtai realizavo juos tretiesiems asmenims.
Byloje kaltinamas ir komercijos direktorius, kuris bendrininkų grupėje kartu su direktoriumi vieną automobilį neteisėtai perdavė tretiems asmenims.
Direktoriui pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 184 straipsnio 3 dalį. Už šį nusikaltimą jam gali grėsti laisvės atėmimas iki 7 metų.
Komercijos direktoriui pareikšti kaltinimai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį. Už šį nusikaltimą (BK) numatyta griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki 2 metų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Primename, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
tags: #patiketo #turto #issvaistymas