Visi 1,35 mln. šalies gyventojų, kaupiančių lėšas senatvei antros pakopos pensijų fonduose, kasmet per pirmuosius penkis metų mėnesius turėtų sulaukti asmeninių 2019 m. pensijų kaupimo ataskaitų. Į kokius šiose ataskaitose skelbiamus rodiklius, be sukauptos sumos ir jos metinio pokyčio, tikslinga atkreipti dėmesį būsimiems pensininkams?
„Kasmet, gyventojams gavus pranešimus apie metinius rezultatus, valdymo bendrovės sulaukia nemažai klausimų, ką reiškia ataskaitose nurodyti skaičiai, kaip juos tinkamai vertinti, kokių rezultatų laukti šiemet. Natūralu, kad specifinę finansų informaciją ar investicinės grąžos apskaičiavimo metodiką nėra paprasta suprasti.
Pasak LIPFA vadovo, labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į metinius, bet ir į ilgalaikius pensijų fondo rezultatus: „Rinkos, į kurias investuojami fondų dalyvių pinigai, nuolat patiria svyravimų. Jei vienerių metų grąža pasirodys itin didelė, nebūtinai tokio prieaugio reikėtų tikėtis ir kitais metais. Lygiai taip pat nereikia panikuoti sumažėjus sukauptų lėšų vertei.
Gyvenimo Ciklo Fondai
„Nuo 2019 m. pradžios pradėjo veikti gyvenimo ciklo fondai, kurių investicijų sudėtis subalansuota pagal dalyvių amžių. Jaunesniems fondų dalyviams taikoma rizikingesnė, vyresniems - konservatyvesnė lėšų investavimo strategija. Gyvenimo ciklo fondai veikia taip, kad artėjant pensiniam amžiui, akcijų dalis mažėja, o obligacijų - didėja, todėl turto vertė svyruoja mažiau, esant rinkų neramumams, bet ir uždirbta grąža būna nuosaikesnė“, - sako Š.
Gyvenimo ciklo fondų esmė paprasta - visi penki II pakopos pensijų fondų valdytojai turėjo įsteigti po septynis gyvenimo ciklo fondus: 1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995 ir 1996-2002 gimimo metų dalyvių grupėms. Visi pensijai kaupiantys gyventojai buvo ar bus automatiškai perkelti į jų gimimo metus atitinkančius pensijų fondus. Tai pensijų fondų valdytojai turės padaryti iki šių metų liepos 1 d.
Pensijų fondas „sens“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus nuosekliai keičiama į konservatyvesnę. Kiekvienas kaupiantysis galės dalyvauti tame pačiame fonde visą kaupimo laikotarpį, jam nebereikės galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, - fondo investicinio portfelio rizika bus mažinama automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Nuo 2019-ųjų pradžios II pakopos pensijas kaupiantys gyventojai pagal amžių bus automatiškai perkeliami į atitinkamo gyvenimo ciklo pensijų fondą.
Rodikliai Pensijų Kaupimo Ataskaitose
Pasak Š. „Ataskaitose kiekvienam kaupiančiajam pateikiami asmeniniai duomenys apie jo sukauptą sumą ir lėšų pokytį, tačiau svarbu atidžiau žvilgtelėti ir įvertinti, kokią sumą sudarė per metus pervestos įmokos, kokia investicinė grąža, turto valdymo mokestis, atidžiau stebint šiuos rodiklius, galima matyti platesnį paveikslą ir vertinti pokyčius“, - teigia Š.
„Jei 2018 metais nemažai kaupiančiųjų pensijai fondų ataskaitose matė minuso ženklą, praėjusiais metais pelningai finišavo visi pensijų fondai. Vis dėlto nei nerimauti dėl minuso, nei per daug džiaugtis dėl teigiamų rodiklių nereikėtų. Pensijos kaupimo nauda pradeda aiškėti mažiausiai po 10 metų, o vertinant tokio ir ilgesnio laikotarpio investicinės grąžos rezultatus, geriausia juos lyginti su infliacijos rodikliu - tai akivaizdžiai parodo, ar pensijų fondai apsaugojo dalyvių turtą nuo nuvertėjimo, ar sukaupė papildomai“, - komentuoja Š.
Per pastaruosius 10 metų (2010-2019 m.) visų antros pakopos pensijų fondų vidutinė metinė grąža siekė 5,6 procento.
Pensijų Fondų Mokesčiai
Taigi ilgalaikėje perspektyvoje kliento pensijų fondo turtui daug didesnę įtaką padarys jo mokami administravimo mokesčiai. Administravimo mokesčius sudaro dvi dalys. Tai yra pastovus mokestis nuo kliento sumokamų įmokų ir mokestis nuo turto.
Maksimalus įmokų mokestis gali būtų 0,5 proc., tokį ir taiko visi Lietuvoje veikiantys pensijų fondai.
Taigi fondų valdytojui tenka atseikėti mokestį nuo turto ir mokestį nuo įmokų. Pastebimai mažesnį mokestį nuo turto moka tik konservatyvių fondų klientai, tai yra dažniausiai tie, kuriems iki pensijos yra likę keleri metai. Vyresnio amžiaus žmonėms yra rekomenduojama rinktis ne rizikingus pensijų fondus. Tuo metu rizikingesni pensijų fondai gali taikyti maksimaliai 1 proc. mokestį nuo turto. Dauguma jų tą ir daro. Tiesa, keli „INVL Asset Management“ fondai taiko nežymiai mažesnį - 0,99 proc.
Kiek kitokie mokesčiai taikomi trečios pakopos pensijų fondų dalyviams. Ten valdymo mokestis nuo turto svyruoja nuo 0,8 proc. iki 1,5 proc.
Mokesčiai kaupiant ilgu laikotarpiu daro lemiamą įtaką laikotarpio pabaigoje sukauptai sumai. Pagal įstatymą per artimiausius trejus metus pensijų fondų turto valdymo mokesčiai nuosekliai sumažės iki 0,5%. 2019 m. jie turės sudaryti ne daugiau kaip 0,8%, 2020 m. - ne daugiau nei 0,65%, o nuo 2021 m. - ne daugiau kaip 0,5% sukauptų lėšų.
Nuo 2019 metų pradžios maksimalūs turto valdymo mokesčiai mažės nuo 1 iki 0,8 proc., nuo 2020 m. vasario 1 d. - iki 0,65 proc., o nuo 2021 m. - iki 0,5 proc.
Turto valdymo mokestis apskaičiuojamas nuo pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esančių lėšų vidutinės metinės vertės. Jei pensijų kaupimo bendrovės valdomo bendro pensijų fondų turto vidutinė metinė vertė sudaro 2,5 mlrd. eurų arba daugiau, ji negalės taikyti didesnio nei 0,4 proc.
Kaupimas II Pensijų Pakopoje
Kaupimas II pensijų pakopoje - tai papildomas, savanoriškas būdas kaupti asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose. Jame dalyvaujantis asmuo kaupia lėšas - 3 % nuo gaunamo atlyginimo „ant popieriaus“, o valstybė prisideda papildoma įmoka (1,5 % nuo užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio). Šis taupymo instrumentas ne tik saugus, patikimas, paprastas, bet ir vienas pigiausių taupymo oriai senatvei būdų.
Asmeniui, pasiryžusiam II pakopos fonduose kaupti maksimaliai, kas mėnesį bus nuskaičiuojama 3% atlyginimo, o valstybė perves 1,5% skatinamąją priemoką nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Nuo vasario 1-osios įsigaliojo nauja pensijų kaupimo tvarka. Pagal galiojančius teisės aktus 2026 metais vyrai ir moterys pasieks pensinį amžių sulaukę 65 metų. Nuo 2019 m. vasario 1 d. visi asmenys iki 40 metų amžiaus bus įtraukti į II pakopos pensijų kaupimą. Tai taikytina tiek dalyvavusiems kaupime iki 2018 m. sausio 31 d., tiek nekaupusiems II pakopos pensijai asmenims.
Keičiasi ir kaupimo formulė 3 + 1,5 (buvo 2 + 2 + 2 arba 2 + 2 + 0). Tai reiškia, kad pensijų kaupimo dalyvis 3 proc. kaups nuo savo darbo užmokesčio ir gaus 1,5 proc. priemoką iš valstybės biudžeto nuo užpraeitų metų šalies VDU (vidutinio darbo užmokesčio).
Ekspertai pataria, kad kaupimas prasmingas tuomet, kai kaupiama nepertraukiamai ne trumpiau negu 25-30 metų.
Paveldėjimas ir Išmokos
Norint apsispręsti, ar verta dalyvauti pensijų kaupime, taip pat reikia žinoti, kad II pakopoje kaupiamos lėšos iki anuiteto įsigijimo yra paveldimos.
Jeigu pensijų fonde bus daugiau lėšų nei buvo pervesta iš SODROS, tuomet asmuo galės įsigyti daugiau apskaitos vienetų, pagal kuriuos apskaičiuojama SODROS mokama senatvės pensija.
Ar lėšos bus paveldimos, priklausys nuo to, kokia anuiteto rūšis bus pasirinkta. Standartinis pensijų anuitetas - tai anuitetas, kai išmokos pradedamos mokėti iš karto įsigijus anuitetą ir mokamos tol, kol žmogus gyvena.
Atidėtasis pensijų anuitetas - tai anuitetas, kurį asmuo įsigyja sulaukęs pensijos amžiaus, bet išmokos pradedamos mokėti tik sulaukus 85 metų amžiaus ir mokamos iki mirties. Atidėto anuiteto išmokoms skiriama 10-15 proc. sukauptos sumos.
Tokiu atveju asmuo nuo 65 iki 85 metų iš pensijų fondo gautų periodines išmokas nuo likusių 85- 90 proc. sukauptų lėšų (jos yra paveldimos), o jau nuo 85 metų, gautų atidėto pensijų anuiteto išmokas iš SODROS.
Periodines ir vienkartines išmokas mokės pensijų fondai, o nuo 2020 m. pensijų anuitetą mokės SODRA (šiuo metu tai atlieka gyvybės draudimo bendrovės).