Skolos Priteisimas Pagal Notariškai Patvirtintą Žemės Sklypo Pirkimo Sutartį

Šiame straipsnyje nagrinėjama skolos priteisimo problematika, kai skola susijusi su notariškai patvirtinta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. Analizuojama teismų praktika, įstatyminės nuostatos bei situacijos, susijusios su hipotekos klausimais ir įmonių likvidavimu.

Teismų Praktika ir Esminiai Aspektai

Civilinė Byla Dėl Žemės Pirkimo-Pardavimo Sutarties

Nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (NŽT) siekia prisiteisti skolą iš atsakovo P. Ieškovės atstovas K. C. palaiko patikslintą ieškinį, teigdamas, kad 2008 m. spalio 29 d. notariškai patvirtinta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartimi Nr. tarp pardavėjo Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities viršininko, ir pirkėjo P. V. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo išsimokėtinai sutartis, kuria pirkėjas įsigijo 76,95 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Sutartyje nurodyta sklypo kaina, kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis iki 2023 m.

Kasacinio Teismo Nutartis Dėl Hipotekos Pasibaigimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėjo bylą, kurioje sprendžiama dėl hipotekos pasibaigimo pagrindų ir momento. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad jie kartu su atsakove S. J. IĮ pakeitė statybos rangos sutarties kainą; pripažinti Sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios pagrindu ieškovai bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą; pripažinti pasibaigusia žemės sklypo hipoteką.

Ieškovai nurodė, kad sudarydami Sutartį su atsakove S. J. IĮ susitarė, kad rangovė žemės sklype pastatys vienbutį individualų gyvenamąjį namą ir atliks kitus pastato statybos darbus iki 2011 m. gruodžio 31 d. bei perduos darbų rezultatą ir sklypą ieškovams, o ieškovai Sutartyje nustatytais terminais vykdys mokėjimus.

Atsakovė žadėjo atlikti turto teisinę registraciją ir sudaryti notarinį pirkimo-pardavimo sandorį, tačiau 2013 m. pradžioje ieškovai buvo informuoti, kad atsakovei iškelta bankroto byla, kad ieškovai nėra sklypo bei namo savininkai ir kad sklypas yra įkeistas kredito unijai „Žemdirbio gerovė“.

Ieškovai mano, kad sutarties pavadinimas neatitinka jos turinio, nes tarp šalių susiklostė ne rangos, bet būsimo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.401 straipsnis). Ieškovų manymu, kredito unija „Žemdirbio gerovė“ nebuvo tiek atidi ir rūpestinga, kiek turėjo būti susiklosčiusioje situacijoje. Ieškovų teigimu, sumokėję visą kainą už sklypą ir darbus, jie turi būti pripažįstami ne tik turto savininkais, bet ir įvykdžiusiais prievolę atsiskaityti už turtą, o nustatyta sklypo hipoteka laikytina pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios ir Apeliacinės Instancijos Teismų Sprendimai

Šiaulių apygardos teismas ieškinį patenkino iš dalies - pripažino statybos rangos sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios pagrindu ieškovai įgijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu; pripažino pasibaigusia šio žemės sklypo hipoteką; atmetė reikalavimą pripažinti, kad ieškovai pakeitė statybos rangos sutarties kainą.

Teismas nustatė, kad šalys susitarė, jog nuosavybės teisė į pastatą ir žemės sklypą užsakovui pereina, kai įvykdomi visi sutartiniai įsipareigojimai ir sudaroma notaro patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovai pagal Sutartį sumokėjo rangovei 235 000 Lt (68 060,70 Eur). Nebaigtas statyti namas (baigtumas 75,80 proc.) su žemės sklypu faktiškai buvo perduoti ieškovams, nors objektų perdavimas ir nebuvo įformintas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija Šiaulių apygardos teismo sprendimą pakeitė - panaikino sprendimo dalį, kuria pripažinta pasibaigusia žemės sklypo hipoteka, ir priėmė naują sprendimą - ieškovų reikalavimą dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia atmetė; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad Sutarties pavadinimas ne visiškai atitinka jos turinį, t. y. Sutartis pagal savo požymius labiau atitinka būsimo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.401 straipsnis), o ne statybos rangos sutartį (CK 6.681 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktikoje pateiktais išaiškinimais, pripažindamas ieškovams nuosavybės teisę į ginčo turtą.

Kasacinio Skundo Argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

• Nagrinėjamu atveju susiklostė nestandartinė situacija, nes kredito įstaigai gyvenamojo namo statytoja hipoteka buvo įkeitusi žemės sklypą be ant jo pastatyto gyvenamojo namo.
• Analizuojant CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymą aiškinančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis matyti, kad hipotekos pabaiga yra siejama su momentu, kai būsto pirkėjas tinkamai įvykdo savo įsipareigojimus būsto statytojui, sumokėdamas visą įkeisto gyvenamojo būsto kainą.
• Vartotojo interesai yra prioritetiniai, todėl jų varžymas, nesant tam aiškaus ir teisiškai apibrėžto pagrindo, neteisėtas.

Klaipėdos Apygardos Teismo Civilinė Byla

Klaipėdos apygardos teismo teisėja Aušra Maškevičienė išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovams L. P. ir G. P., trečiajam asmeniui L. V. ieškovas S. Š. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų G. P. ir L. P. solidariai 115 000 Lt skolą, 40 000 Lt baudą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su atsakovu G. P. 2008-08-29 sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui sodo sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu.

Ieškovas 2008-11-21 su atsakovais sudarė notariškai patvirtintą preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, kuria nustatė minėto sklypo bei namo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo terminą iki 2009-04-01. Ieškovas savo prievolę įvykdė - sumokėjo 115 000 Lt avansą, o atsakovai savo prievolės neįvykdė. Atsakovai žinodami, jog turi įsiskolinimų kreditoriui, kreditoriaus AB Parex bankas nurodytų sąlygų nevykdė, dėl to kreditorius leidimo parduoti bankui įkeistą žemės sklypą ir namą atsakovams neišdavė.

Vilniaus Regiono Apylinkės Teismo Sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas V. B. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir I. K. patikslintą ieškinį dėl turto pripažinimo akcininko nuosavybe, atsakovas - tretieji asmenys -, A. G., -. Ieškovai prašo pripažinti, jog ieškovams V. K. ir I. K. - nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, pastatas - grūdų sandėlis ir kitas žemės sklypas; panaikinti pastato - grūdų sandėlio ir žemės sklypo apribojimą -žymą - įsiskolinimas už būstą; priteisti ieškovams V. K. ir I. K. naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad V. K. - buvusios UAB vienintelis akcininkas. Bendrovė buvo įsteigta V. K. esant santuokoje su I. K., todėl akcijos buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. 2023-09-26 buvo priimtas pranešimas apie numatomą inicijuoti likvidavimą Registro tvarkytojo iniciatyva pagal CK4 2.70 str., 2024-01-08 - sprendimas inicijuoti juridinio asmens likvidavimą (CK 2.70 str.), o 2025-01-13 sprendimas likviduoti juridinį asmenį (CK 2.70 str.). išregistravus Bendrovę, jos vardu liko įregistruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, pastatas - grūdų sandėlis ir žemės sklypas.

Teismas konstatavo, kad ieškinys tenkinamas. Pagal CK 2.70 straipsnio 1 dalį Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš CK 2.70 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytų aplinkybių. Iš byloje esančio VĮ „Turto bankas“ Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad VĮ „Turto bankas“ inicijavo UAB likvidavimą pagal CK 2.70 straipsnį.

2024 m. sausio 14 d. UAB išregistruota iš VĮ „Turto bankas“ Juridinių asmenų registro. Ieškovas šių aplinkybių neginčija ir sutinka, kad bendrovė eilę metų neteikė metinių finansinių ataskaitų rinkinių, todėl buvo inicijuota ir įvykdyta UAB likvidavimo procedūra.

Esminiai Aspektai ir Įstatymo Analogija

Nagrinėjamu atveju UAB buvo likviduota supaprastinta tvarka, - tvarkytojo iniciatyva. LR ABĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimą likviduoti bendrovę priima - tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant CK nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą - tvarkytojo iniciatyva. Pagrindinis likvidavimo supaprastinta tvarka skirtumas nuo kitų CK 2.106 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens likvidavimo pagrindų yra tas, kad, likviduojant juridinį asmenį - tvarkytojo iniciatyva, likvidatorius neskiriamas.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju, kai įstatymas nenustato juridinio asmens turto perėjimo juridinio asmens dalyviams po juridinio asmens likvidavimo registro tvarkytojo iniciatyva, nuosavybės teisė į tokį turtą teisme turi būti nustatoma ieškinio teisenos tvarka. LR ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant kam po juridinio asmens likvidavimo ir išregistravimo supaprastinta tvarka atitenka turtas, pagal įstatymo analogiją, būtina vadovautis LR ABĮ 15 straipsnio 1 dalimi.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, šiuo konkrečiu klausimu suformuotą teismų praktiką, į tai, kad ieškovas buvo vienintelis UAB akcininkas, byloje nenustatyta, kad UAB būtų turėjusi kreditorių, kurie galėtų pareikšti reikalavimą, atsakovui ir tretiesiems asmenims sutinkant su pareikštais reikalavimais,...

Duomenų Apibendrinimas

Apibendrinant galima pateikti lentelę, kurioje būtų apibendrinti pagrindiniai bylos aspektai:

tags: #priteisti #skola #pagal #notariskai #patvirtinta #zemes