Šiame straipsnyje aptarsime PVM (pridėtinės vertės mokesčio) tvarką, kai turtas parduodamas varžytynėse Lietuvoje. Nagrinėsime teisinius aspektus, mokesčių niuansus ir praktinius patarimus, kurie svarbūs tiek pardavėjams, tiek pirkėjams.
Teisinis pagrindas ir ginčo esmė
Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 30 d. išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ieškovė UAB „Žardupiai“ ginčijo BUAB „Pamario namas“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ sprendimus dėl varžytynių atšaukimo. Ginčas kilo dėl to, kad administratorė atšaukė varžytynes, motyvuodama tuo, jog pradinė turto pardavimo kaina varžytynių skelbimuose buvo nurodyta be PVM.
Ieškovė teigė, kad varžytynės buvo laimėtos, o administratorė neturėjo teisinio pagrindo jas atšaukti. Atsakovės tvirtino, kad klaida skelbime buvo esminė ir pažeidė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) nuostatas dėl bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarkos.
Ieškinio reikalavimai
- Pripažinti BUAB „Pamario namas“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ sprendimus atšaukti varžytynes negaliojančiais.
- Priteisti iš ieškovės UAB „Žardupiai“ atsakovei BUAB „Pamario namas“ 160 920 Eur su PVM (varžytynės Nr. 195698).
- Priteisti iš ieškovės UAB „Žardupiai“ atsakovei BUAB „Pamario namas“ 202 583 Eur su PVM (varžytynės Nr. 195697).
- Įpareigoti atsakovę išduoti ieškovei pardavimo iš varžytynių aktą, ieškovei atlikus apmokėjimą.
- Priteisti iš atsakovės UAB „Valeksa“ visas bylinėjimosi išlaidas.
PVM ir varžytynių kainos nustatymas
Ieškovė nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. atsakovė UAB „Valeksa“ paskelbė antrąsias BUAB „Pamario namas“ priklausančio nekilnojamojo turto - žemės sklypo, 0,8149 ha, varžytynes Nr. 195698. Pradinė antrųjų varžytinių turto pardavimo kaina buvo 157 765 Eur. Pareiškime nurodyta, kad turtas yra PVM objektas. Tai, ieškovės manymu, patvirtina, kad pradinė turto pardavimo kaina yra/buvo 157 765 Eur su PVM. Pirmosios šio turto varžytinės neįvyko, kadangi niekas nepanoro jo įsigyti už pradinę 197 206 Eur kainą su PVM.
Analogijaškai, 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo paskelbtos ir antrosios BUAB „Pamario namas“ priklausančio kito nekilnojamojo turto - žemės sklypo, 0,9137 ha, varžytynes Nr. 195697. Pradinė antrųjų varžytinių turto pardavimo kaina buvo 176 892 Eur. Pareiškime nurodyta, kad turtas yra PVM objektas, kas, ieškovės nuomone, patvirtina, jog pradinė turto pardavimo kaina yra 176 892 Eur su PVM.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. ieškovė laimėjo šias varžytynes, pasiūliusi didžiausią kainą: varžytynėse Nr. 195698 - 160 920 Eur su PVM, o varžytynėse Nr. 195697 - 202 538 Eur su PVM.
Teismo pozicija ir argumentai
Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad bankrutavusios įmonės turto pardavimas vykdomas pagal nemokumo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Teismas nustatė, kad administratorė teisėtai atšaukė varžytynes, nes buvo pažeistos imperatyvios JANĮ nuostatos dėl turto pardavimo kainos nustatymo.
Apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad administratorė turėjo teisę atšaukti varžytynes, kai paaiškėjo, jog pradinė turto pardavimo kaina buvo nurodyta be PVM. Teismas pažymėjo, kad Apraše yra numatyta galimybė atšaukti bankrutavusios įmonės turto varžytynes dėl paaiškėjusių svarbių priežasčių, dėl kurių varžytynės nebegali būti tęsiamos.
Praktiniai aspektai ir rekomendacijos
Įsigyjant turtą varžytynėse, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Pradinė turto kaina: Įsitikinkite, kad pradinė turto pardavimo kaina nurodyta teisingai, įskaitant PVM, jei jis taikomas.
- Teisinė bazė: Žinokite, kokie teisės aktai reglamentuoja bankrutavusios įmonės turto pardavimą varžytynėse.
- Administratoriaus veiksmai: Stebėkite, ar administratorius veikia teisėtai ir ar nepažeidžia imperatyvių įstatymų nuostatų.
Taip pat svarbu žinoti, kad:
- Kai skolininkui bankroto byla nėra iškelta, varžytynėse jo turtą nusipirkęs asmuo gali susigrąžinti turto pirkimo PVM.
- Vis dėlto bankrutuojantiems skolininkams Lietuvoje iki 2022 metų vidurio buvo nustatyta kitokia tvarka: turto pirkėjas turi sumokėti PVM į biudžetą už bankrutuojantį pardavėją (tai yra vadinamasis, „atvirkštinio“ PVM).
Dalyvio mokestis: Varžytynių dalyviu asmuo tampa, kai sumoka 10 proc. pradinės turto pardavimo kainos dydžio mokestį į specialią sąskaitą.
Varžytynių eiga: Iki varžytynių pabaigos bet kuris pageidaujantis asmuo gali „gyvai“ apžiūrėti parduodamą turtą. Kainą didinti galima automatiniu arba neautomatiniu būdais. Siūloma nauja kaina gali būti tik didesnė už pradinę kainą. Kiekvienas kainos padidėjimas (intervalas) turi būti ne mažesnis negu 0.5, 0.3 arba 0.1 proc. - priklausomai nuo pradinės turto kainos.
Netrukdykime vyrams tapti gerais tėčiais
Teismų praktika
Teismas pažymėjo, kad Lietuva pati nusprendė nesinaudoti galimybe priimti tokius teisės aktus, kuriais bendrovės situacijoje būtų nustatyta pareiga pačiam turtą perimančiam asmeniui sumokėti PVM už pardavėją. Teismo vertinimu, tokia praktika, kai asmenims, varžytynėse įsigijusiems nekilnojamojo turto, neleidžiama grąžinti PVM, gali apriboti potencialių pirkėjų ratą ir prieštarauja varžytynių tikslams - kuo optimaliau realizuoti skolininko turtą, kad kreditorių interesai būtų geriausiai patenkinti.
Jei visgi teismas būtų priėmęs priešingą - VMI palankų - sprendimą, būtų sukurtas labai pavojingas precedentas, pagal kurį pirkimo PVM negalėtų atgauti asmenys, perėmę turtą iš žinomai nemokių asmenų už jų skolas, kai skelbtos varžytinės neįvyksta. Taip pat rizikuotų ir asmenys, perkantys turtą varžytynėse.
Visada tokiais atvejais asmenys, perimantys turtą, neabejotinai žino, kad skolininkai turi didelių mokumo problemų. Taigi dėl žinojimo perėmėjai būtų laikomi nesąžiningais, kas leistų VMI negrąžinti jiems pirkimo PVM.
Tačiau įsigyjant turtą varžytynėse, kreditoriai savo pinigais dar iki turto perėmimo jau būna sumokėję už jį - arba suteikę paskolas turto perleidėjams, arba sumokėję turto kainą antstoliui, kuris paskirsto pinigus išieškotojams apeidamas skolininką.
Hipoteka ir išieškojimo procesas
Nekilnojamojo turto hipoteka - viena iš jų. Nors įkeistas turtas neatitenka kreditoriui, jo įkeitimas užtikrina, kad kreditoriaus reikalavimai, skolininkui neįvykdžius įsipareigojimų, galės būti patenkinti, o skolininkui turint daugiau neįvykdytų įsipareigojimų, savo reikalavimus iš įkeisto turto kreditorius galės patenkinti pirmasis - be eilės.
Jei skolininkas tinkamai nevykdo savo paskolos mokėjimų, hipotekos turėtojas (kreditorius) gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal hipoteką išdavimo. Vykdomuoju įrašu notaras siūlo iš skolininko išieškoti kreditoriaus nurodytą hipoteka užtikrinto įsipareigojimo sumą su priklausančiomis palūkanomis. Vykdomasis įrašas yra pateikiamas antstoliui ir pradedamas priverstinis skolos išieškojimas.
Skolininkui yra siunčiamas raginimas sumokėti skolą geruoju per 1 mėnesį. Skolos nesumokėjus geruoju, turtas yra parduodamas varžytinėse. Pirmosiose varžytynėse pradinė turto kaina sudaro 80 proc. nuo nustatytos rinkos vertės. Antrosiose (jei turtas neparduodamas iš pirmųjų) varžytynėse pradinė turto kaina sudaro 60 proc. nuo nustatytos rinkos vertės.
Visos lėšos, kurias antstolis išieško hipotekos kreditorių naudai, yra pervedamos kreditoriui į banko sąskaitą, neatskaičius jokių mokesčių valstybei. Valstybė neturi prioriteto, mokesčių valstybei išieškojimas yra 3 eilės išieškojimas todėl visa vertė, kurią įprastai vadiname „su PVM“, atitenka kreditoriui.
Apibendrinant, nekilnojamojo turto įkeitimas (hipoteka) yra efektyvi įstatymo numatyta tvarka administruojama investicijų Lietuvoje apsaugos priemonė. Nors skolos išieškojimo procedūros bloguoju scenarijumi gali užtrukti nuo keleto mėnesių iki kelių metų - hipoteka apsaugoti investuotojai gali būti tikri, kad skolos išieškojimo metu visos (išskyrus išieškojimo mokesčius) iš įkeisto turto pardavimo gautos lėšos bus visų pirma skirtos jų investicijoms dengti.
tags: #atstolio #parduodamas #turtas #varzytinese #pvm