Šiame straipsnyje aptarsime oro kiekio, patenkančio į patalpas, apskaičiavimą, įvairias vėdinimo sistemas ir jų įtaką patalpų orui bei šilumos sąnaudoms. Taip pat panagrinėsime dažniausiai pasitaikančias problemas, susijusias su vėdinimu, ir galimus jų sprendimo būdus.
Rekuperacinė vėdinimo sistema
Šilumos poreikio sumažinimas
Ar įrengus rekuperacinę vėdinimo sistemą daugiabučio butuose pakis (sumažės) šilumos poreikis? Skaičiuojama, kad palaikant apykaitą 1 kartas/val. natūralios vėdinimo sistemos pagalba, tvarkingai apšiltintuose namuose, iki 80% viso šilumos poreikio eikvojama būtent pritekančio oro pašildymui. T.y - jei nuostoliai yra 5kw, tai 4kw išleidžiama orui. Teoriškai rekuperatorius su 80% efektyvumu gali sutaupyti ~3.2 kW šilumos.
Aišku, taupyti galima ir kitaip - hermetiškai uždaryti langus ir tokiu būdu sumažinti oro kaitą 2-3 kartus. Tačiau, gausite žymiai prastesnę oro kokybę. Jei labai taupysite, gali net pradėti drėgti sienos ir augti pelėsiai. Realybėje, naudojant rekuperatorių ekonomija bus kiek mažesnė. Jums vis vien nepavyks pilnai užsandarinti langų.
Jei nekontroliuojamas oro pritekėjimas per langus bus, tarkim - 30% apykaitos, o likę 70% eis per rekuperatorių, tai ekonomija sudarys tik 2.25 kW, arba 45% nuo viso šilumos poreikio. Tad, stebuklų tikėtis nereikia, bet sąnaudos galima sumažinti vos ne per pusę. Aišku, tai turi prasmės tik jei bute yra individualia šilumos apskaita. Kitaip - kambariuose tiesiog bus daug šilčiau.
Daugiabučiame name atnaujinus (modernizavus) 50 butų, patartina kiekvienam butui įrenginėti atskirą rekuperacinę vėdinimo sistemą arba vėdinimo-kondicionavimo-orinio šildymo sistemą. Griovimo darbai - tai tik angų išpjovimas sienose tarp kambario ir koridoriaus (arba kitos techninės patalpos), į kurias įsistato grotelės. Paprastai tai daroma pakankamai subtiliai, grotelės pilnai uždengia angą ir papildomi apdailos darbai nereikalingi.
Be to, koridoriuose ir/ar kitose techninėse patalpose reikės įrengti pakabinamas lubas, kurios paslėps įrenginį bei ortakius. Dar - lauko sienoje gręžiama anga lauko oro paėmimo grotelėms bei nuo jos per kambarį iki įrenginio keliauja ortakis. Paprastai, jis montuojamas kampe prie pat lubų ir apsiuvamas g/k.
Rekuperatoriaus kaina ir montavimas
Jei naudoti, tarkim Amalvos palubinį rekuperatorių, jo kataloginė kaina yra 1200 (be PVM). Jei pasirinksite šildymą-kondicionavimą, tai kanalinį kondicionierių galima surasti ir už kiek mažesnę kaina. Prie tuo dar reikia pridėti ~900 Eur už ortakius, groteles, montavimo darbus ir t. t. Suprantama, užsakant didesnį butų kiekį, galima tartis dėl nuolaidos.
150 m2 namui, priklausomai nuo norimos šviežio oro apykaitos, galima rinktis modelius 250 ar 450 m3/h našumo. O jei norėsite sistemos, kuri efektyviai galėtų realizuoti ir pasyvaus vėsinimo funkciją, gali prireikti ir 650 m3/h našumo įrenginio. Reikia skaičiuoti pagal konkretaus namo brėžinius. Įrenginio kaina priklauso nuo markės, dydžio bei komplektacijos.
Tarkim, vieni iš geresnių - Amalvos gamybos Komfoventai, išvardintų našumų modeliai kainuoja nuo 3900, 5300 ir 6800 Lt. Elektros sąnaudos labai priklauso nuo to, kokio tipo varikliai bei koks ortakių sistemos pasipriešinimas. Jei sistema tvarkingai suprojektuota, tarkim, REGO250EC maksimaliame režime valgo tik ~140 W. Tuo tarpu vidutinė šilumos ekonomija (prie 0'C lauke) yra ~1.5 kW. Su triukšmu - ta pati istorija. Jei sistema gerai suprojektuota bei sureguliuota - triukšmo lygis yra žemiau girdimumo ribos.
Kad butas normaliai vėdintųsi Jums tereikia kas 1-2 val. keletui minučių atidaryti langą ir šią operaciją pakartoti kiekviename kambaryje. Arba galima įrengti languose orlaides ir pastoviai laikyti jas atidarytais. Rekuperacinė vėdinimo sistema kainuotų 1,5-2 tūks. Eur. Vėdinimo įrenginys ištrauka orą iš sanmazgų, virtuvės ir t. t. o į kambarius paduoda tokį pat kiekį šviežio lauko oro.
Pagrindinis privalumas tame, kad panaudojant išmetamo oro šilumą tiekiamas lauko oras yra pašildomas beveik iki kambario temperatūros. Rotorinis rekuperatorius esant reikalui taip pat grąžina ir dalį drėgmės. Todėl žiemą nebūna "per sauso oro" efekto. Taip pat galimas variantas, kai oras į patalpas paduodamas kanalinio kondicionieriaus pagalba. Vasarą galima vėsinti butą, o žiemą turėsite ekonomišką orinį patalpų šildymą.
Kaip rekuperatorių taip ir ortakius galima montuoti nešildomose patalpose, tik tuomet padidėja šilumos nuostoliai. Pvz. jei lauke yra 0 C, ortakiai nešildomoje palėpėje yra izoliuoti 50 mm storio mineralinės vatos dembliais (su folija). Priklausomai nuo atšakos ilgio paduodamo oro temperatūra krenta 1-2.5 C. Tas pats su ištraukiamu oru. Iš viso vidutiniškai prarandama ~3 C, t. y. - 15% šilumos. Geriau montuoti šiltose patalpose. Tuomet ortakių galima iš viso neizoliuoti. Be to, įrenginio aptarnavimas bus ne toks komplikuotas.
Rekuperacija 42 kv.m. bute
Rekuperatoriaus LUNOS E2 veikimo principas
LUNOS E2 rekuperatorių veikimo principas: kai vienas Lunos E2 įrenginys ištraukia orą, kitas - paduoda. Panašiai kaip rotoriniame rekuperatoriuje, ištraukiamas oras pašildo kanale esanti įdėklą. Po keliasdešimt sekundžių ventiliatoriai sustabdomi ir pradeda suktis į priešingą pusę (apsikeičia vietomis). Paduodamas oras sušyla, pratekant per šiltą įdėklą. Kai įdėklas atšąla - vėl keičiama ventiliatoriaus sukimosi kryptis.
Naudojant tokią sistemą, reikia papildomai įrengti atskirą ištraukimą iš sanmažgų bei virtuvės, bei numatyti papildomą oro pritekėjimą tokiam oro kiekiui, kuris būtu ištraukiamas šių papildomų ventiliatorių pagalba.
Problemos su ventiliacija ir jų sprendimai
Šalto oro pūtimas iš ventiliacijos angos
Jei iš ventiliacijos angos pučia šaltas oras 5 aukštų mūriniame name, vieno kambario bute, greičiausiai priežastis yra tą, kad iš kurios nors patalpos yra ištraukiamas oras (per gartraukį, WC ventiliatorių arba, jei dėl vėjo vienoje pastato pusėje susidaro neigiamas slėgis ir per langų nesandarumus ištraukia orą iš patalpų).
Vietoje oro, kuris buvo ištrauktas, buto tūris yra užpildomas oru iš lauko. Kadangi langai ir duris yra pakankamai sandarus, pro jų plyšius patenka nepakankamai lauko oro. Trūkstamą kiekį siurbia pro visus kitus nesandarumus - tame tarpe ir natūralios ventiliacijos kanalą.
Išspręsti problemą galima keliais būdais:
- Įrengti mechaninę oro padavimo/ištraukimo sistemą, kuri palaikys teikiamo bei ištraukiamo oro balansą (bei pašildys ateinantį iš lauko orą).
- Prieš jungiant ištraukimo ventiliatorių - pradaryti langą.
- Išmesti ventiliatorius iš sanmazgų ir naudoti natūralią ventiliaciją tokiame režime kaip priklauso: per vėdinimo kanalą oras būtų ištraukiamas pastoviai, bet nedideliais kiekiais, o kiekviename kambaryje lange būtų atidaryta orlaidė.
Netinkama oro cirkuliacija per vėdinimo šachtas
Oro cirkuliacija pasikeičia jei panaikinate lauko oro pritekėjimo galimybę per langus. Jei bute plastikiniai langai, tai kiekviename kambaryje turi būti atidaryta orlaidė, arba langas turi būti mikroventiliacijos režime, kad liktu plyšys lauko orui pritekėti.
Jei to nėra, tai toks pats oro kiekis, kuris šalinamas per vieną ventiliacijos kanalą (pvz. per gartraukį) - priteka per kitą šachtą, nes nebelieka kitų angų, per kurias galėtu pritekėti oras. Analogiška situacija būna kai tualete įjungiamas ištraukimo ventiliatorius.
Retkarčiais panašus efektas gali gautis, jei orlaidės languose iš vėjo pusės yra uždarytos, o užuovėjinė pusė - atidarytos. Dėl slėgių skirtumo skirtingose pastato pusėse per orlaides užuovėjinėje pusėje yra ištraukiamas patalpos oras, o pritekėjimas vyksta per vėdinimo šachtas.
Pelėsis ir drėgmė
Pelėsio atsiradimą daugiau įtakoja ne drėgnumas, o nepakankama oro kaitą. Padidintas drėgnumas šiam procesui yra būtina sąlyga, tačiau pelėsis drėgnuose vietose pradeda veistis tik jei ten nėra pakankamos oro kaitos. Dėl nepakankamos oro kaitos pelėsis gali veistis net gan sausuose patalpose.
Iš kitos pusės padidintas oro drėgnumas - tai taip pat - nepakankamo vėdinimo pasekmė. Vienu žodiu, norint naudotis visais gerų langų privalumais, reikia įrenginėti rekuperacinį vėdinimo įrenginį. Arba nuolat laikyti atidarytas orlaides.
Blogiausiu atveju - bent karta per 2 valandas vėdinti kambarius 5-ioms minutėms pilnai atidarant langą visuose kambariuose iš eilės. Paskutiniai du budai, aišku, sąskaitų už šildymą nepamažins, tačiau reikia rinktis - arba taupyti šilumą ir kvėpuoti pelėsiais, arba vėdinti kambarius kaip priklauso.
Apledėjusios orlaidės
Visos natūralaus vėdinimo sistemos dirba to pačiu principu: iš vienų patalpų ištraukiamas oras ir toks pats oro kiekis priteka iš lauko per plyšius bei orlaides. Kadangi lauko oras nešildomas, tai į patalpa patenkantis oras yra tokios pat temperatūros kaip lauke. Dėl to kyla atitinkamos problemos.
Norint jų išvengti reikia montuoti rekuperacinę vėdinimo sistemą.
Ūžesys iš ventiliacijos angos
Ūžesį iš ventiliacijos angos gali sukelti:
- Išmetimo stogelis ant stogo yra nevykusios formos ir vėjas sukelia švilpimą arba ūžesį, o garsai per skardinius ortakius persiduoda labai gerai.
- Ortakiai šachtoje nėra izoliuoti ir Jūs girdite kaimyno ventiliatoriaus garsą, kuris pajungtas prie šalia einančio ortakio arba jei ventiliatorius yra pajungtas prie bendro išmetimo stogelio.
Bet kurio atveju - tai yra statybininkų klaida, tačiau kažko reikalauti Jūs galite tik tuomet, jei triukšmo lygis viršija 35 dB.
Alternatyvūs vėdinimo sprendimai
Vietinė oro valymo sistema
Surasti priimtiną būdą, kaip pravesti išmetimo kanalus iš WC bei virtuvės būtų gerokai paprasčiau (ir 10 kartų pigiau) negu burti oro valymo sistemą bei po to pastoviai valyti/keisti filtrus. Ypač, jei kalbama apie anglies filtrus, kurie gali absorbuoti labai nedidelius teršalų kiekius.
Suprantama, visa tai liečia tik sistemas, kurios atlieka oro valymą, o ne tas kurios tik turi atitinkamą lipduką, bet po kurio laiko burzgia be jokios naudos. Jei jau nusprendėte skirti lėšas vėdinimo įrengimui, gal vertėtu pagalvoti apie rekuperacinės sistemos įrengimą?
Ortakių išvedžiojimas po žeme
Toks variantas įmanomas, tačiau yra geresnių vėsinimo būdų. Kondensatą reikia surinkti ir nuvesti į kanalizaciją arba drenažą. Apart kondensato yra dar aibė niuansų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Geriau dėl tokio projekto parengimo kreiptis pas specialistus.
Gartraukio veikimas
Ne vienas gartraukis (to labiau buitinis) nesugeba surinkti visų garų. Pramoninėse virtuvėse per gartraukį šalinama ~2000m3/h ir tiek pat oro priteka (paduodama) iš kitų patalpų.
Būtent dėl to, kad užtikrinamas nuolatinis oro judėjimas iš švarių patalpų link gartraukio gaunasi taip, kad kvapai negali plisti prieš srautą ir nepatenka į kitas patalpas. Kadangi ištraukiamas oro kiekis yra didelis, oro srautas visuose kryptyse juda greičiau nei galimas atsitiktinis kvapų judėjimas. Jei bute nėra tinkamo oro pritekėjimo, tai gartraukis mažai padeda.
Oro drėgnumas
Normalus oro drėgnumas - 60%. Prie +22*C
| Parametras | Vertė |
|---|---|
| Normalus oro drėgnumas | 60% |
| Oro temperatūra | +22*C |