Vienatvė - tai būsena, kuri dažnai suvokiama kaip negatyvus dalykas, tačiau ar tikrai visada taip yra? Ar vienatvė gali būti patraukli? Šiame straipsnyje panagrinėsime vienatvės privalumus ir trūkumus, bei jos poveikį žmogaus psichologinei būsenai.
Vienatvė ir Socialiniai Ryšiai
Mes, žmonės, turime įgimtą priklausymo poreikį. Nepatenkinus socialinio ryšio poreikio patiriame vienatvę, liūdesį, nepilnavertiškumo, beviltiškumo, nerimo jausmus.
FOMO Fenomenas
Kelis pastaruosius metus viešojoje erdvėje vis dažniau galima pamatyti trumpinį FOMO (angl. „fear of missing out“). Šis terminas yra apibrėžiamas kaip nuolatinis nuogąstavimas praleisti malonių išgyvenimų patyrimus su kitais žmonėmis. Patirdamas FOMO, žmogus išgyvena socialinių ryšių grėsmę, kuri sužadina simpatinę nervų sistemą, dar kitaip vadinamą „kovok arba bėk“, ir tada pradeda ieškoti būdų, kaip pajausti palengvėjimą. Anot jos, FOMO galima pajausti paprasčiausiose gyvenimo situacijose.
Pasak Godos Nausėdaitės, „Jaunimo linijos“ savanorės ir klinikinės psichologijos magistrantės, nuolatinė baimė praleisti įvykius gali daryti įtaką skubotiems sprendimams ir kelti nerimą bei stresą. Galbūt pažįstamas jausmas, kai norite likti namie, bet einate į seniai planuotą vakarėlį tik todėl, kad bijote praleisti jo įvykius. Tuomet jūs patiriate FOMO (angl. „fear of missing out“).
G. Nausėdaitė pastebi, kad nors baimės kažką praleisti jausmas egzistavo ir anksčiau, jis nebuvo taip plačiai aptarinėjamas. Atsiradus socialiniams tinklams padidėjo informacijos prieinamumas, žmonės ėmė labiau sekti kitų žmonių gyvenimus. Taip pat dėl globalizacijos ir lengviau prieinamos informacijos daugiau sužinome apie įvairias galimybes.
Socialinių Tinklų Įtaka
„Socialiniai tinklai ir technologijos iš esmės pakeitė, kaip suvokiame kitų žmonių patirtis, o tai savaime padidino FOMO jausmą visuomenėje.
„Socialiniai tinklai gali paskatinti ir dalyvavimą įvairiose veiklose tik tam, kad būtų galima įkelti nuotrauką ir sudaryti įspūdį, kad esu aktyvus. Tokiu atveju žmogus priima sprendimus remiantis socialiniu įvaizdžiu, o ne tikraisiais savo poreikiais ar norais“, - sako G.
J. Antropik teigimu, socialiniuose tinkluose FOMO gali pasireikšti kaip besaikis slinkimas ekranu (angl. „doom scrolling“) - kai negalime atsitraukti nuo ekrano, nes bijome nepamatyti kažko svarbaus. „Socialiniai tinklai suteikia mums būdą visuomet būti pasiekiamiems, informuotiems, rasti bendraminčių. Tačiau turinio gausoje svarbu išlaikyti kritiškumą - suprasti, kad jums nebūtina dalyvauti visuose čia skelbiamuose renginiuose ar diskusijose, neprivaloma kiekvieną minutę sekti nuolat besikeičiančio srauto ar komentarų.
Tyrimais jau patvirtinta, kad socialiniai tinklai gali turėti įtakos prastai emocinei savijautai, tad geriausia - ieškoti balanso ir jais naudotis saikingai. Tikrai nieko nepraleisite, jei prieš miegą nepažiūrėsite dar vieno „reels“ įrašo“, - sako J. „Tele2“ socialinių tinklų ir skaitmeninio turinio vadovė pataria pasinaudoti kai kuriais socialinių tinklų nustatymais. Pavyzdžiui, nustatyti laiką, kurį galima leisti socialiniuose tinkluose per dieną - pasiekus limitą, būsite įspėti, kad laikas pasidėti telefoną. J. Antropik taip pat siūlo išjungti soc.
Pasak G. Nausėdaitės, baimė praleisti svarbų įvykį gali sutrikdyti gebėjimą adekvačiai įvertinti situaciją ir pasirinkti tai, ko norisi arba reikia, nes žmogus priima skubotus sprendimus vadovaujantis kitų nuomonėmis. Be to, FOMO gali turėti ir ilgalaikių pasekmių.
Kaip įveikti emocinį alkį
„Ilgalaikes pasekmes galime pajusti tada, kai tai pradeda trikdyti mūsų kasdieninį gyvenimą. Tyrimai rodo, kad FOMO turi tiesioginės įtakos depresyvumui, nerimui ir stresui.
Kaip Sumažinti FOMO?
Jos teigimu, vienas iš efektyviausių būdų mažinti FOMO yra sumažinti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose. „Svarbu išmokti atpažinti, kada sprendimai yra priimami dėl FOMO. Tai galima padaryti paklausiant savęs: ar tai tikrai man reikalinga, ar tai atitinka mano poreikius? Aiškiai apibrėžiant, kas yra svarbu, tampa lengviau atsispirti impulsui daryti kažką tik todėl, kad kiti tai daro. Na, o jeigu nepavyksta sau padėti pačiam, reikėtų kreiptis pagalbos į psichologus ar psichoterapeutus“, - pataria G.
Vienatvė Kūryboje
Autorius Vilis Normanas nekalba tik apie psichiatriją - jis kalba apie gyvenimą, kuris atveda į psichiatrijos kliniką, beprotnamį. Jis kalba apie vienatvę, kuri susvetimėjusiame pasaulyje tampa dar didesne liga už depresiją.
Nedetalizuosiu, nes skausmo aprašymas beprasmis - kiekvienas mes kenčiame dėl skirtingų dalykų ir kiekvieno iš mūsų kančia kitokia. Neįmanoma jo nupasakoti - tuščias reikalas. Mano fiziniai negalavimai - blogos nuotaikos, nervingumas, jautrumas, irzlumas ir visa kita-tai meniško žmogaus prigimties pusė, tai ne trūkumai, o privalumai, kuriuos labai branginu. Be jų neparašyčiau nė eilutės. Nesugebėčiau pajusti, kaip žodžiuose srūva gyvybė, nemokėčiau, kaip sakoma, įpūsti jiems gyvybės.
Nėra geresnės vietos pabėgti nuo realybės, kaip beprotnamis. Nes tik čia tu esi nelaikomas atsakingu už tai, ką darai, vadinasi, tik čia esi visiškai laisvas.