Šiame straipsnyje aptarsime įvairius klausimus, susijusius su turto paveldėjimu, išlaikymu, dovanojimo sutartimis ir kitais teisiniais aspektais, kurie gali būti aktualūs tėvams.
Informacija apie vaiko išvykimą į užsienį
Notaras, tvirtinantis (vieno iš) tėvų pareiškimą dėl laikino vaiko išvykimo į užsienio valstybę, turi įrodyti savo giminystės ryšį su vaiku. Jis gali pateikti vaiko gimimo, santuokų liudijimus, bet šią informaciją gali patikrinti ir pats notaras. Todėl Jums reikalingo pareiškimo rengimui ir tvirtinimui bus reikalingas tik Jūsų asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas bei vaiko vardas, pavardė, asmens kodas, taip pat informacija į kokią valstybę bei kuriam terminui leidžiate išvykti vaikui.
Tais atvejais, jei pageidaujate, kad vaikas būtų lydimas konkretaus asmens, bus reikalingi ir lydinčio asmens duomenys, t.y. vardas, pavardė, asmens kodas. Pagal notaro užimtumą šis pareiškimas galėtų būti parengtas per 1 darbo dieną, rezervuoti laiko nebūtina, nes tik sulaukę dokumentų Jums bus skirtas laikas pareiškimo atsiėmimui.
Testamento galiojimas ir perrašymas
Jei svetimas žmogus surašė testamentą jūsų vardu, o jūsų pavardė pasikeitė, testamentą perrašyti nebūtina, nes senasis testamentas galioja.
Bendros jungtinės nuosavybės įsigijimas nesusituokusiems asmenims
Galimybių ne sutuoktiniams įgyti turtą bendros jungtinės nuosavybės teise nėra, kadangi šis teisinis režimas teisiškai įmanomas tik tarp susituokusių asmenų. Jūsų atveju, galėtumėte įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis, kurioje kiekvienam iš bendraturčių yra nustatytos dalys, pvz.
Palikimo priėmimas pagal apyrašą
Priėmęs palikimą pagal apyrašą už mirusiojo skolas atsakote visu paveldėtu turtu. Notaras jokių dokumentų į likusias skolas neišduoda.
Globėjo įgaliojimai
Jeigu turite omeny, kad Jūsų teta tapo savo sesers globėja bei jos turto administratore, tai globėjas ir jo turto administratorius turi ir gali rūpintis savo globotiniu bei jo turtu išimtinai tik globotinio interesais.
Mokestis notarui už nekilnojamojo turto perleidimą
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo “Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo” 1.1 punkte numatyta, kad mokestis notarui už nekilnojamojo daikto perleidimo, perdavimo už turtinę skolą (skolos padengimo) ar turto perleidimo už rentą sutarties, išskyrus 1.9 punkte nurodytą sutartį, patvirtinimą yra 0,45 procento nuo sumos, bet ne mažiau kaip 28,96 eurų ir ne daugiau kaip 5 792,40 eurų.
Gyventojų pajamų mokestis už dovanotą žemės sklypą
Apdovanotasis, gavęs dovanų žemės sklypą ne iš artimo giminaičio, privalės sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį valstybei nuo žemės sklypo vertės, nurodytos duomenų patikslinime, išduotame VĮ Registrų centro, arba pateikus nepriklausomų turto vertintojų vertinimą.
Pinigų išieškojimas anksčiau numatyto termino vekselyje
Jeigu vekselyje nurodytas pinigų mokėjimo terminas dar yra nesuėjęs, skolininkui prievolės jų mokėti neatsiranda.
Įgaliojimai neveiksniems asmenims
Įgaliojimai neveiksniems asmenims netvirtinami.
Bendrabučio kambario pardavimas ir vaikų teisės
Iš pateiktos informacijos darytina išvada, kad Jūsų parduodamam bendrabučio kambariui nėra taikomas šeimos turto teisinis režimas. Tačiau galutinė teisinė išvada galėtų būti pateikta tik susipažinus su visais šiam sandoriui reikalingais dokumentais.
Testamento užginčijimas
Ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Tačiau Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Testatorius gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių.
Padovanoto turto nuosavybė
Padovanotas turtas dovaną gavusiam sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Žemės sklypo dalies dovanojimas
Jūs galite dovanoti idealiąją žemės sklypo dalį, t.y. neapibrėžiant, kur konkrečiai žemės sklype yra dovanojama dalis.
Palikimo atsisakymas su sąlygomis
Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.
Turto perleidimas nepilnamečiui vaikui
Nekilnojamąjį turtą galima pirkti nepilnamečio vaiko vardu. Tokiu atveju turto savininkas bus būtent nepilnametis vaikas.
Tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. Nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai. Tėvai tvarkytų vaiko turto reikalus iki vaiko pilnametystės.
Skolos paveldėjimas
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimas ne tik turtas ir palikėjo turtinės reikalavimo teisės, bet ir palikėjo turtinės prievolės.
Informacija apie banko sąskaitas
Informacija apie banko sąskaitas ir jose esančias pinigines lėšas teikiama palikimą priėmusiems įpėdiniams.
Dokumentai, reikalingi dovanojant žemės ūkio paskirties sklypą
Šis dokumentų sąrašas negali būti suprantamas kaip galutinė teisinė išvada.
Nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris
Vadovaujantis CK 1.74 str., nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį turi patvirtinti notaras. Prašome kreiptis į notarų biurą bei pateikti sandorio sudarymui reikalingus dokumentus.
Testamento galiojimas ir registracija
Lietuvos Respublikos Testamentų registro veiklos pradžia yra 2001 m. liepos 1 d. Nuo šio laikotarpio Lietuvos Respublikos Testamentų registre kaupiami ir tvarkomi duomenys apie Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose bei užsienio valstybėse, ratifikavusiose, priėmusiose ar pasirašiusiose 1972 m. gegužės 16 d. Konvenciją dėl testamentų registravimo sistemos sukūrimo, sudarytus ir priimtus saugoti testamentus.
Apie iki 2001 m. liepos 1 d. sudarytus ir priimtus saugoti testamentus Lietuvos Respublikos Testamentų registras duomenų neturi ir jie nėra įtraukti į minėtą registrą. Testamentas, sudarytas įstatymų nustatyta tvarka iki 2001 m. liepos 1 d., yra galiojantis, jeigu jis nėra pakeistas sudarytu vėlesniu testamentu ar nėra panaikintas. Vadovaujantis CK 5.35 str.
Vaiko išlaikymo dydis
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, akivaizdu, kad vaiko išlaikymo dydis iš esmės priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų, į kuriuos teismas atsižvelgia, priteisdamas išlaikymą,- vaiko poreikių bei vaiko tėvų turtinės padėties.
Vaiko poreikiai
Vaiko poreikiai - visa tai, kas vaikui reikalinga, gyvenant pilnavertį gyvenimą ir vystantis, atsižvelgiant į jo individualias savybes. Taigi, visi supranta kad vaiko poreikiai yra tokie, kaip, pavyzdžiui, poreikis pavalgyti, apsirengti, gydytis, pailsėti, mokytis, lavinti savo gebėjimus, bendrauti su draugais ir pan.
Kadangi poreikių iš tiesų yra daug ir jie yra skirtingi, jie skirstomi į dvi grupes,- į bendruosius poreikius, kurie yra būdingi absoliučiais visiems vaikams, ir individualiuosius, t.y. specifinius poreikius, kurie būdingi tik tam tikram konkrečiam vaikui, atsižvelgiant į jo asmenines savybes.
Bendrieji poreikiai yra fundamentalūs, reikalingi visiems ir kiekvienam. Tai yra poreikiai valgyti, gydytis, pailsėti, apsirengti, mokytis, bendrauti su draugais, t.y. būtent tai, kas yra reikalinga vaikui kasdieniniame gyvenime.
Individualieji poreikiai - tai specifiniai poreikiai, būdingi atskiram vaikui, atsižvelgiant į jo asmenines savybes, gebėjimus, sveikatos būklę ir pan. Pavyzdžiui, jeigu vaikas alergiškas, jam gali reikėti specialių vaistų arba net specialių gyvenimo sąlygų; jeigu vaikas yra neįgalus, savaime suprantama, kad jam nuolat reikės vaistų, galimai specialios technikos, priežiūros; jeigu vaikas gabus sportui, pavyzdžiui, jam puikiai sekasi žaisti krepšinį, jis bus leidžiamas į specialų krepšinio būrelį, jam bus reikalinga speciali apranga, avalynė; jeigu vaikas gabus muzikai, jis lankys muzikos mokyklą, jam gali tekti pirkti muzikinį instrumentą ir t.t. Vaiko individualios savybės, gebėjimai arba sveikatos problemos sąlygoja papildomų išlaidų atsiradimą.
Išlaikymo dydis turi būti pakankamas, kad būtų patenkinti tiek bendrieji, tiek specialieji vaiko poreikiai.
Tėvų turtinė padėtis
Kaip minėta, vaiko išlaikymo dydis priklauso ne tik nuo vaiko poreikių dydžio ir specifikos, bet ir nuo vaiko tėvų turtinės padėties. Jeigu tėvų turtinė padėtis yra pakankamai gera, t.y. jie abudu dirba, gauna gerą algą, teismo priteisto išlaikymo dydis užtikrins vaiko poreikių, tiek bendrųjų, tiek individualiųjų, patenkinimą.
Tačiau jeigu vienas iš tėvų, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, gauna mažą algą, teismui nors ir priteisus iš jo prašomą išlaikymo sumą, gali kilti sunkumų vykdant teismo sprendimą. Todėl, priteisiant išlaikymą, būtina įvertinti tėvų turtinę padėtį ir nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų realus, o teismo sprendimas - vykdytinas.
Kalbant apie materialinę tėvų padėtį, omenyje turima ne tik gaunama alga, bet ir kiti asmens pajamų šaltiniai, asmens turimas turtas. Pavyzdžiui, vaiko tėvas, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, gauna mažą algą, tačiau jis turi akcijų, už kurias kasmet gauna dividendus. Turi būti visapusiškai vertinama jo turtinė padėtis, atsižvelgiant į gaunamus dividendus. Turi būti vertinama ir turimo nekilnojamojo turto vertė.
Aplinkybė, jog asmuo, iš kurio prašoma priteisti išlaikymą, yra nemokus, nedirbantis, neturintis pajamų, jeigu tokią padėtį jis susikūrė savo kaltais ar nerūpestingais veiksmais (pavyzdžiui, piktnaudžiavo alkoholiu ir dėl to buvo atleistas iš darbo, arba savo turtą pralošė žaisdamas azartinius žaidimus ir pan.), turi būti įvertinta asmens nenaudai, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio nustatymo.
Tokia situacija nėra pateisinama, todėl teismas turėtų priteisti išlaikymą iš tokio asmens, kuris, savo ruožtu, turėtų įdėti pastangas tam, kad alimentai būtų mokami, t.y. susirasti darbą, nustoti vartoti alkoholinius gėrimus, žaisti azartinius žaidimus, pakeisti gyvenimo būdą, atsisakant žalingų įpročių, įstoti į darbo biržą ir panašiai.
Kaip turi būti elgiamasi situacijoje, kada oficialiai asmuo niekur nedirba, tačiau faktiškai jis gauna pajamų „juodais“ arba „vokelyje“? Tokiu atveju, ginčui esant teisme, ieškovas gali įrodinėti atsakovo neoficialių pajamų buvimą bet kokiais teisėtais būdais, pateikti bet kokius įrodymus. Teismas tokio pobūdžio bylose turėtų būti aktyvus - savo aktyviais veiksmais rinkti įrodymus, įpareigoti atsakovą pateikti tam tikrus įrodymus, siekiant nustatyti realią situaciją. Nustačius faktines atsakovo pajamas, nustatyti išlaikymo dydį, o surinktą informaciją, jeigu yra pagrindas, perduoti atitinkamoms institucijoms (darbo inspekcijai, policijai ir pan.).
Išlaikymo dydis
Kalbant apie konkretų išlaikymo dydį, pažymėtina, kad teismų praktikoje numatyta, jog orientacinis vaiko išlaikymo dydis yra lygus minimaliai mėnesinei algai. Taigi, orientacinis vaiko išlaikymo dydis yra lygus 400 eurų, tad kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo dalis yra lygi 200 eurų.
Galima sakyti, kad tokią sumą teismas priteistų daugumoje atvejų, tačiau tais atvejais, kai, kaip minėta, vaiko poreikiai yra pakankamai dideli, o tėvų materialinė padėtis leidžia jiems mokėti didesnias sumas, teismas gali priteisti ir didesnį išlaikymo dydį, jei tėvai dėl to sutaria.
Akcentuotina tai, kad 200 eurų išlaikymo dydis yra orientacinis, tam tikras rodiklis nuo kurio galima „atsispirti“, priklausomai nuo realių vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties. Akivaizdu, kad jeigu vaikas turi didelius specialiuosius poreikius, pavyzdžiui, yra neįgalus arba serga ir jam nuolat reikia vaistų, reabilitacijos, medicininių paslaugų, slaugos ir pan., išlaikymo dydis gali gerokai viršyti nurodytą orientacinį dydį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Taigi, tokiu atveju, jeigu tėvų materialinė padėtis nėra labai gera, jų gaunamos pajamos nėra didelės, priteistinas išlaikymas, kuris užtikrintų bent jau minimalių vaikų poreikių tenkinimą.
Tai reiškia, kad būtų tenkinami tokie vaiko poreikiai, kurių tenkinimas yra gyvybiškai svarbus, neišvengiamas, siekiant užtikrinti normalų vaiko egzistavimą ir vystymąsi.
Procesiniai aspektai
Kalbant apie procesinę išlaikymo priteisimo pusę, reikėtų pažymėti, kad teisme yra būtina pagrįsti ir įrodyti kiekvieną iš kriterijų - tiek vaiko poreikių dydį, tiek ir tėvų materialinę padėtį. Tėvų materialinę padėtį galėtų pagrįsti tokie dokumentai, kaip darbdavio buhalterijos pažymos apie gaunamą algą, SODRos pažymos, VMI pažymos, išrašai iš Nekilnojamojo turto registro apie turimą turtą, išrašai iš Juridinių asmenų registro apie turimas akcijas įmonėse, išrašai iš VĮ „Regitra“ ir pan.
Tuo atveju, jeigu pajamos yra slepiamos arba mokama „juodais“, įrodymų šaltiniais galėtų būti liudytojų parodymai, susirašinėjimai, garso įrašai ir pan., kurie įrodytų, kad yra gaunamos pajamos ir jų dydį.
Vaiko poreikių dydis taip pat turi būti įrodytas. Nėra būtina grįsti minimalių vaiko poreikių, tokių kaip maistas, rūbai, komunalinės paslaugos, vaistai. Išlaidos šiems poreikiams tenkinti yra akivaizdžios ir savaime suprantamos, tad nereikia pateikti kiekvieno čekio, pagrindžiančio vaikui perkamo maisto, rūbų, kanceliarinių prekių ir pan. Tačiau individualieji poreikiai, jeigu prašoma tenkinti ir juos, turėtų būti įrodomi, o jų dydis - pagrindžiamas.
Todėl, jeigu yra specifinių išlaidų (vaiko sveikatai/jis lanko tam tikrus būrelius/tam tikrus užsiėmimus ir pan.), šios išlaidos turi būti grindžiamos medicininiais, mokėjimo, kitais rašytiniais dokumentais.
Gyvenimas nestovi vietoje, keičiasi, įvyksta pokyčiai, kurie gali įtakoti galimybę mokėti alimentus. Gali su laiku pasikeisti tiek tėvų turtinė padėtis, tiek ir vaiko poreikių dydis ar struktūra. Pavyzdžiui, tėvas, kuris moka alimentus, netenka darbo arba pereina į mažiau apmokamą darbą ir neišgali mokėti visos priteistos alimentų sumos. Arba pasikeičia vaiko poreikių apimtis - vaikas suserga, o gydymui reikalingi vaistai, medicininės procedūros ir kt. išlaidos. Tokiu atveju vaiko tėvas, motyvuodamas darbo užmokesčio dydžio pasikeitimu, gali kreiptis į teismą su prašymu sumažinti mokamo išlaikymo dydį. Arba vaiko motina gali kreiptis į teismą su prašymu padidinti priteisto išlaikymo sumą, atsižvelgiant į padidėjusias išlaidas medicininei pagalbai.
Aukščiau nurodytais atvejais rengiamas teismo posėdis, teismas vertina išlaikymo dydžio pasikeitimą ir sprendžia, ar tenkinti prašymą dėl išlaikymo dydžio pasikeitimo, atsižvelgdamas į aukščiau jau aptartus kriterijus - vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį.
| Klausimas | Atsakymas |
|---|---|
| Ar galima atsisakyti palikimo su sąlygomis? | Ne, neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. |
| Ar galima dovanoti žemės sklypo dalį nenurodant konkrečios vietos? | Taip, galima dovanoti idealiąją žemės sklypo dalį, t.y. neapibrėžiant, kur konkrečiai žemės sklype yra dovanojama dalis. |
| Ar gali tėvai perleisti turtą nepilnamečiui vaikui? | Taip, tėvai gali jiems priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti savo nepilnamečiam vaikui. |
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti traktuojama kaip galutinė teisinė išvada. Rekomenduojama kreiptis į teisininką dėl konkretaus atvejo konsultacijos.