Mokslo metų pradžia siejama su būstų nuomos rinkos bumu - nuomotojai, dėl gaunamų užklausų kiekio, turi galimybę rinktis būsimus gyventojus net iš kelių variantų. Įprastai nuomotojo (asmens, siūlančio būstą) ir nuomininko (asmens, ieškančio būsto) interesai sudarant nuomos sutartį skiriasi. Nuomotojas siekia išnuomoti jam priklausantį būstą kuo brangiau ir kuo geresnėmis sąlygomis, tuo tarpu nuomininko interesas yra išsinuomoti būstą kuo mažesne kaina ir kuo palankesnėmis jam sąlygomis.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas Lietuvoje atsakingas už nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimą, kai turtas yra išnuomotas.
Nekilnojamojo turto mokestis: bendrosios nuostatos
Jeigu Lietuvoje turite Jums nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, nustatant, ar už jį turite mokėti nekilnojamojo turto mokestį, reikia atsižvelgti į tokio turto paskirtį.
Komercinio naudojimo nekilnojamasis turtas (administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, viešbučių, poilsio, gydymo, kultūros, mokslo ir sporto paskirties statiniai ar patalpos) apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu nepriklausomai nuo tokio turto mokestinės vertės.
Gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų už 2020 ir vėlesnius metus, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama. Jeigu išvardintos paskirties statinių (patalpų) bendra mokestinė vertė viršija nurodytą sumą, nuo viršijančios dalies atsiranda prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį.
Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančio ar jų įsigyjamo gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra mokestinė vertė, neviršijanti 200 000 eurų už 2020 ir vėlesnius metus. Šią sumą viršijanti statinių (patalpų) bendra mokestinė vertė yra apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.
Kas moka nekilnojamojo turto mokestį, kai turtas išnuomotas?
Atsakomybė už nekilnojamojo turto mokesčio mokėjimą priklauso nuo to, kam turtas yra išnuomotas:
- Jei turtas išnuomotas įmonei: Jeigu Jūs nuosavybės teise priklausantį komercinio naudojimo nekilnojamąjį turtą ar gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės ir inžinerinius statinius ar jų dalį neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui išnuomojote įmonei, nekilnojamojo turto mokestį už tą turtą nuomos laikotarpiu turi mokėti įmonė.
- Jei turtas išnuomotas gyventojui: Tačiau jeigu komercinio naudojimo, gyvenamosios paskirties, sodų, garažų ar kitą nekilnojamąjį turtą išnuomojote kitam gyventojui, prievolė mokėti nekilnojamojo turto mokestį išlieka nekilnojamojo turto savininkui, t. y. Jums.
Apibendrinant, jeigu fizinis asmuo, jam nuosavybės teise priklausantį arba įsigyjamą nekilnojamąjį turtą perduoda naudoti juridiniam asmeniui ilgiau kaip vieno mėnesio laikotarpiui ar neterminuotai, tai nekilnojamojo turto mokestį už tokį turtą privalės deklaruoti ir mokėti juridinis asmuo. Jeigu fizinis asmuo, jam nuosavybės teise priklausantį arba įsigyjamą nekilnojamąjį turtą perduoda naudoti kitam fiziniam asmeniui, tai nekilnojamojo turto mokestį už tokį turtą privalės deklaruoti ir mokėti pats nekilnojamojo turto savininkas.
Patarimai nuomotojams ir nuomininkams. NT brokerė Justina Zabarauskienė
Gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir socialinio draudimo įmokos
Iš nuomos gaunamos pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Kai nekilnojamasis turtas nuomojamas nekilnojamojo turto nuomos sutarties pagrindu, gaunamos pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, jei iš nekilnojamojo turto nuomos gautų pajamų suma kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), t. y. 136 334 EUR. Kai iš nekilnojamojo turto nuomos gautų pajamų kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis suma viršija 120 VDU, t. y. 136 334 EUR, sumai, viršijančiai minėtą ribą, taikomas 20 proc.
Kai nekilnojamasis turtas nuomojamas įregistravus individualią veiklą (verslo liudijimo pagrindu), mokamas fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestis. Svarbu pažymėti, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 EUR per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo turto objekto nuomos pajamos. 45 000 EUR sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo turto nuomos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. / 20 proc. Gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimas, deklaravimas ir sumokėjimasNorint deklaruoti gyventojo pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto nuomos, pildoma gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos forma GPM311 (ankstesniems metams taikoma forma GPM308).
Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokos „Sodrai“ turi būti mokamos tik tada, kai nekilnojamasis turtas nuomojamas individualios veiklos (verslo liudijimo) pagrindu. PSD kas mėnesį mokama įmoka sudaro 38,74 EUR. VSD įmokų tarifas - 8,72 proc. nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), arba 48,40 EUR. Ši suma, priklausomai nuo dalyvavimo pensijų kaupime įmokos, gali padidėti iki 58,39 EUR arba 65,05 EUR.
Tarpininkavimo mokestis
Ketinant nuomotis būstą, dalyje skelbimų nurodoma, jog reikės ne tik sumokėti depozitą, sumą už einamąjį mėnesį, bet ir tarpininkavimo mokestį. Socialinių tinklų grupėse ir skelbimų portaluose gausu pasiūlymų, kuriuose brokeriai dalijasi nuomojamų būstų nuotraukomis ir informacija. Pavyzdžiui, skelbime, kuriame nuomojamas 1 kambario butas sostinėje, nurodoma, kad agentūros mokestis siekia 200 eurų, nuoma - 280 eurų, tad iš viso reikia 580 eurų, tačiau teigiama, kad nėra depozito. Kitame skelbime 2 kambarių buto kaina siekia 450 eurų, depozitas - taip pat 450 eurų, o vienkartinis agentūros mokestis - 250 eurų. Kai kuriuose skelbimuose konkretus mokesčio dydis nenurodytas, tik akcentuojama, kad jis bus taikomas. Tačiau yra ir nemažai skelbimų, kur nurodoma, kad tarpininkavimo mokestis yra netaikomas.
Nekilnojamojo turto (NT) agentūros „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada LRT.lt komentavo, kad, kalbant apie nuomos rinką, tarpininkavimo mokestis būna nevienodas net skirtinguose Lietuvos miestuose. „Skirtingos agentūros taiko skirtingus principus netgi tame pačiame mieste. Mūsų įmonė komisinio (arba tarpininkavimo mokesčio) iš nuomininkų neima, nes mums jį sumoka savininkas. Anot M. Čiulados, dažnai brokeriai siūlo nuomotojui išnuomoti būstą nemokamai, o mokestį nori pasiimti iš nuomininko.
Kalbant apie tarpininkavimo mokesčio perkėlimą nuomininkui, M. Čiulada teigia: „Tik man sunku suprasti tai, jog paslauga buvo atlikta savininkui, bet atlygio nori iš nuomininko. Čia toks neatitikimas. <...> tam tikra prasme nesąžiningai elgiasi ir pats savininkas, kuris sutiko su tokia paslauga pirminiame etape, kai paskambino brokeris ir pasakė, kad padės išnuomoti ir tai jums nieko nekainuos. Taip nebūna - kas nors kuriame nors gale vis tiek sumoka.
Pasak jo, kartais patys gyventojai ieško butų, kuriuos galėtų išsinuomoti, tad kreipiasi dėl paslaugų, nes yra papildomų kriterijų: „Pavyzdžiui, yra su mažais vaikais, gyvūnais, ieško didelio buto be baldų, namo su vandens telkiniu. Tokiu atveju užsako paslaugą, tam tikrus poreikius sudėlioja.
Anot pašnekovės, pasitaiko atvejų, kai nuomotojas, nors ir užsakė brokerio paslaugas, susitaria su būsimu nuomininku, kad šis padengs tarpininkavimo mokestį ar mokesčio suma bus pasidalinta. „Mes savo praktikoje to netaikome ir visiškai atstovaujame tik tai šaliai, kuri užsakė paslaugą. Kita vertus, rinkoje tokių atvejų pasitaiko, bet svarbiausia, kad visos sąlygos būtų aiškiai aptartos ir suderintos su abiem šalimis prieš pasirašant sutartį“, - akcentavo I.
Kalbant apie nuomos sandorius, tarpininkavimo mokestis paprastai yra vieno mėnesio nuomos kaina plius PVM.
„Capital“ brokeris Darius Valkavičius LRT.lt kalbėjo, kad dažniausiai nuomos tarpininkavimo mokestis yra suprantamas kaip mokestis, kurį nuomininkas turi sumokėti nekilnojamojo turto agentui ar brokeriui už dalyvavimą nuomos procese. „Svarbu pabrėžti, kad toks supratimas apie tarpininkavimo mokestį yra susidaręs labiau iš blogosios praktikos negu iš gerosios. Nuomos rinkoje gan dažnai susiduriama su situacija, kad NT agentai siūlo nuomotojui išnuomoti būstą nemokamai, o pasiimti mokestį nori iš nuomininko.
Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotoji teisininkė Akvilė Rudaitytė LRT.lt komentavo, kad šis mokestis atsiranda iš paslaugų teikimo sutarties tarp brokerio ir vienos iš nuomos sutarties šalių (nuomotojo arba nuomininko) ir yra pagrįstas sutartiniais santykiais.
„Šalimi, įpareigota sumokėti tarpininkavimo mokestį, tampa ta nuomos sutarties šalis, kuri su nekilnojamojo turto brokeriu sudarė tarpininkavimo sutartį ir užsakė jo paslaugas (surasti nuomininką patalpoms arba surasti patalpas nuomai).
„Jei priešingai, būsto ar patalpų ieško nuomininkas, jis kreipiasi į nekilnojamojo turto brokerį su prašymu surasti ir pasiūlyti jam objektą nuomai ir su juo dėl tokių paslaugų sudaro tarpininkavimo sutartį, toks mokestis tampa tarpininkavimo sutartį sudariusios šalies - nuomininko - prievole. Sutartiniai santykiai tarp nekilnojamojo turto brokerio ir konkrečios šalies (nuomotojo arba nuomininko) yra esminis kriterijus, nustatantis, kas turi apmokėti už šią paslaugą“, - teigė A. Rudaitytė.
tags: #nekilnojamo #turto #mokestis #nuomininkui